„Kultmisijos“: ar Lietuvos kultūra pastebima pasaulio žemėlapyje?
Kiek Lietuvoje turime menininkų, kurių kūryba domina ir platesnį pasaulį? Kokia Lietuvos kultūra atrodo svetimšaliams? Kuo galime didžiuotis, o kur dar reikėtų pasitempti? Apie Lietuvos kultūrą pasaulio kontekste sekmadienį kvies pasikalbėti dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Mažai šaliai būti pastebėtai už savo ribų – nelengva užduotis. Kaip sako Londone gyvenanti rašytoja, žurnalistė Zita Čepaitė, kiekvienas didelis daiktas visada yra pastebimas vien dėl savo didumo, o štai būnant mažam reikia ryškumo. Visgi, ją džiugina, kad net tokioje multikultūrinėje erdvėje kaip Londonas yra lietuvių, sugebančių pritraukti auditorijos dėmesį.
Briuselyje gyvenantis kompozitorius, dirigentas Vykintas Baltakas apgailestauja, kad net apie pačius iškiliausius mūsų menininkus pasaulyje žinoma mažai. „Būnant Lietuvoje atrodo, kad mes labai dideli, čia labai daug visko vyksta, viskas matosi ir girdisi, bet, pažiūrėjus iš šono, mes esame labai nedideli, ir net didžiausios pastangos, pavyzdžiui, pirmininkaujant Europos Sąjungai, yra tik gana nedideli išsišokimai platesniame kontekste“, – kalba jis.
Videomenininkė, kuratorė Gerda Paliušytė, gyvenusi Olandijoje, atkreipia dėmesį, kad pasaulyje į geopolitinį žemėlapį vis dar žiūrima tam tikrais blokais, kur Lietuva vis dar matoma ne Vakarų, o Rytų Europos kontekste. „Mes suvokiami kaip tie, kurie po truputį vakarėja, ir tas kelias turbūt bus dar ilgas“, – sako ji.
„Olandijoje į kultūrą žiūrima vienareikšmiškai kaip į investiciją. Prieš maždaug dvidešimt metų jie labai strategiškai į tai pasižiūrėjo, ilgą laiką investavo į tą sektorių tam, kad jis ekonomiškai atsipirktų: steigėsi nauji muziejai, savivaldybė buvo atvira eksploatuoti nenaudojamas erdves mieste kultūriniams tikslams, tikėdamasi grįžtamojo ryšio“, – pasakoja G. Paliušytė.
Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė sako, kad net viskuo išlepintą pasaulį dar galima nustebinti. „Bet kartais trūksta noro, kartais biudžeto, o kartais ir valstybės politikos, kur mes norime save matyti“, – priduria ji.
Savo mintimis „Kultmisijose“ taip pat dalinosi Kanadoje gimęs rašytojas Antanas Šileika, dailininkas Stasys Eidrigevičius, gyvenantis Varšuvoje, menotyrininkė Ksenija Augustienė, gyvenanti Delyje, menininkai Paulius ir Svajonė Stanikai, gyvenantys Paryžiuje,
LMTA kamerinio ansamblio katedros vedėja prof. Dalia Balsytė.
Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį, 16.00 per LRT Plius. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
