Bendruomenės edukacijos centras „Miesto laboratorija“ ir Katkų literatūros draugija kviečia į šiuolaikinės lietuviškos prozos skaitymus #Occupy Antakalnis. Skaitymai vyks lapkričio 20 d. nuo 19 val.
Savo kūrybą skaitys patys jaunieji prozininkai: ironiškoji siurrealistė Rasa Aškinytė, strategiškai melancholiškas Tomas Vaiseta, susilaukęs ne vieno apdovanojimo, ir vienas perspektyviausių sakinio žonglierių Deividas Preišegalavičius. Specialus svečias: Paslaptingas Svečias. Vakarą ves rašytojas Laurynas Katkus.
Renginys nemokamas Durys ir baras atsidaro 18.00
Skaitymų pradžia 19.00
Skaitymai vyks Bendruomenės edukacijos centre „Miesto laboratorija“
Daugiau apie Katkų literatūros draugiją žr.:http://www.laurynaskatkus.lt/katk371-literat363ros-draugija.html
Kontaktams:
Laurynas Katkus, tel. 8656 12796 (Katkų literatūros draugija)
Goda Sosnovskienė, tel. 8 614 35692 (Miesto laboratorija)
2019 m. kovo 2 d. viena ryškiausių pasaulyje džiazo grupių – šveicarai Nik Bärtsch’s Ronin – surengs vienintelį pasirodymą Baltijos šalyse. Koncerto, vyksiančio Vaidilos teatre Vilniuje, metu skambės pačios naujausios grupės kompozicijos iš tik ką pasirodžiusio albumo „Awase“, išleisto prestižinės džiazo leidyklos „ECM Records“.
Šveicarijoje 2001 m. susibūręs Nik Bärtsch’s Ronin kvartetas (Nik Bärtsch – fortepijonas, Thomy Jordi – bosinė gitara, Kaspar Rast – būgnai, Sha – klarnetas) sunkiai įtalpinamas į vieno žanro rėmus: grupės muzikos šaltiniai – džiazas, klasikinė, funk, klubinė muzika, ambient, techno, drum’n’base, taip pat japonų ritualinė muzika bei minimalizmo klasika. Nepaisant to, šių iš pažiūros nesuderinamų žanrų jungtis apibūdinama kaip minimalistinio džiazo ir akademinės muzikos sintezė.
Lapkričio16-ąją, minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) Vilniuje, Menų spaustuvėje, organizuoja tradicinį tarptautinį neįgaliųjų teatrų festivalį konkursą „Begaso“ prizui laimėti. Šiemet festivalis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Lapkričio 15 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks susitikimas su režisieriais – Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi, Gintaru Varnu. Renginį moderuos teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė.
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ šiais metais mini jubiliejinį 10-ąjį sezoną. Šalia improvizacijos meistrų Audriaus Bružo, Martyno Nedzinsko, Balio Latėno ir Kirilo Glušajevo jau 3-ąjį sezoną į sceną užtikrintai lipa ir du jaunieji aktoriai Marius Čižauskas bei Oskaras Vygonovskis. Apie tai, kaip improvizacija pakeitė jų gyvenimus, apie nepamirštamus pirmus kartus improvizacijos scenoje ir jubiliejinį teatro sezoną – interviu su aktoriais.
Šį šeštadienį, lapkričio 17 d. 18 val. koncertų ciklas „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ vargoninės muzikos mylėtojus kviečia į koncertą, skirtą kompozitoriaus Teisučio Makačino 80-mečiui paminėti, kuriame vargonuos VU vargonininkas Vidas Pinkevičius.
Koncerto programoje skambės T. Makačino II-osios Sonatos (1986), Ostinato (1967) ir Armėniškojo sąsiuvinio (1989) naujos redakcijos, specialiai pritaikytos didžiausiems Lietuvos vargonams.
Kaip pasakojo vargonininkas, profesorius Makačinas buvo tas asmuo jo gyvenime, kuris jį pirmasis supažindino su vargonine improvizacija dar studijuojant Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, kuri jį tebelydi ir iki šiol.
Maloniai kviečiame į diskusiją „Žydų teatras tarpukariu, gete ir šiandien“, kuri įvyks lapkričio 13 d. (antradienį) 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Atsivertę seną albumą, žavimės šventinę dieną į tarpukario Lietuvos gatves ir aikštes susirinkusiomis didelėmis miniomis žmonių. Šventė visi. Galbūt tokį valstybinių švenčių masiškumą lėmė tai, kad jas švęsti buvo būtina, o dirbti – negalima. Ką ir kaip anuomet lietuviai šventė, pasakoja naujas menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės leidinys – „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“. Dalis nuotraukų publikuojamos pirmą kartą.
Tarpukariu Lietuvoje minėtos įvairios šventės – vyko valstybinės iškilmės, šventiniai paradai, dainų šventės, organizacijų bei draugijų šventiniai sambūriai, paminklų atidengimas, taip pat kalendorinės, bažnytinės, jaunimo šventės ir pan.
Valstybines šventes žmonės švęsdavo miestų aikštėse, gatvėse. Nė viena šventė neapsieidavo be karinių paradų, orkestrų, karių pasirodymų ir karinės technikos demonstravimo. Karius sutikdavo su šūkiais, plakatais, gėlių lietumi.




Šiemet muzikinis-edukacinis projektas „Klasika visiems“ kviečia muzikos mėgėjus ir profesionalus kartu su trimis Vilniaus universiteto (VU) chorais ir orkestru atlikti prancūzų romantiko C.Saint-Saenso „Kalėdinę oratoriją“. Šis kūrinys, kuris savo struktūra primena ir kantatą, sukurtas penkiems solistams, vargonams, styginiams, arfai ir mišriam chorui. Choro partiją šventiniame koncerte atlikti drauge su VU choristais gali visi norintieji, pažįstantys muzikos raštą ir iš anksto užsiregistravę internetu.
„Klasika visiems“ – atviras projektas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos, užsiėmimo, kalbos ar kitų aplinkybių. Ankstesniuose projektuose susitiko įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės iš visos Lietuvos ir net kitų Europos šalių.
Projektu siekiama klasikinės muzikos mylėtojus tiesiogiai įtraukti į gyvą muzikavimą ir leisti bent vienai dienai pasijusti didelės choristų bendruomenės dalimi. Kaip? Užsiregistravusiems dalyviams išsiunčiamos natos, tad su kūriniu ir savo balso partija jie susipažinti gali iš anksto, o projekto dieną Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksta balsinės ir bendros repeticijos. Pertraukų metu dalyviai ir choristai turi progą susipažinti ir pabendrauti. Vakare vyksta iškilmingas koncertas.
Ar kultūra gali gyvuoti be vadybos? Ar daugiau pinigų kultūrai visada reiškia aukštesnį jos lygį? Ar kultūroje galima vadovautis laisvosios rinkos principais? Kaip vadovauti kultūrai, kad ji veiktų? Apie visa tai pasikalbėti kviečia dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.
Jei į kultūrą žiūrima rimtai ir jos vadybai skiriama daug dėmesio, ji gali suklestėti ne tik pati, bet ir paveikti kitas visuomenės gyvenimo sritis. Menininkas, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius atkreipia dėmesį, kad kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kultūra valstybės strategijoje yra laikoma pirmuoju, svarbiausiu prioritetu.
„Ne pramonė, ne žemės ūkis, o kultūra. Kai estų klausiu, o kaip švietimas, estai atsako, kad jei nėra kultūros, ant ko tu tą švietimą auginsi? Bazė turi būti pirmiausia. Po to jų klausiau, kaip jūs savo sprendėjus, politikus paveikėte, kad jie tokį sprendimą priėmė? Atsakymas buvo šiurpą keliantis: sako, kai jūsų liks milijonas, iškart kultūrą įrašysite į prioritetus, nes kitaip valstybė praranda prasmę“, – pasakoja S. Valius.
