Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Liepos 25 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) duris atvers menininkų Eimučio Markūno ir Remigijaus Treigio dueto paroda „Integracija“.

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.

Markūno kūriniuose konkrečios vietos neįvardinamos, tai miesto spalvinio kodo improvizacijos, čia svarbu miesto skleidžiamų būsenų koloritas, tapybos raiška atliekama dokumentacija, kaip įvardina autorius, „spalvos pagalba sudarytassavotiškas miesto psichosomatinis žemėlapis”. R. Treigio kūriniuose konkrečios vietos svarba taip pat nėra akcentuojama, vaizduojami lyg atpažįstami, kažkur matyti miesto ženklai, siluetai. Šios fotografijos nedokumentuojančios, čia svarbiausias laiko fiksavimas.

Parodos architektas Linas Tuleikis.

Remigijaus Treigio fotografijų seriją remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „2019. Akcentai“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodos partneris Kauno fotografijos galerija.

Parodos laikas: 2019 07 25 d. – 08 25 d.

Informacija galerijos lankytojams: https://kaunasgallery.lt/informacija-lankytojams/
Parodos atidarymo vakarą lankymas nemokamas.

Rengėjų inf.

Ilgą laiką pasaulinio lygio optinio meno meistro Kazio Varnelio namus-muziejų buvo galima aplankyti tik iš anksto užsiregistravus. Nuo liepos mėnesio lankytojų patogumui ilgėja šio muziejaus darbo laikas, o norint apsilankyti – nebereikės registruotis.
Vilniuje įsikūrę Kazio Varnelio namai-muziejus – tai vienas iš devynių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Už kuklaus senamiesčio pastato fasado ir niekuo neišsiskiriančių durų rasite daugiau nei keturiasdešimt kambarių, o juose – per tūkstantį išskirtinių meno kūrinių.

Pasikeitęs lankymo pobūdis
Lankytojai Kazio Varnelio namuose-muziejuje nuo šiol laukiami antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 18 valandos. Savarankiškam lankymui muziejus atveria ekspozicijų erdves, kuriose eksponuojami charakteringiausi K. Varnelio optinio meno darbai ir pristatoma dalis jo kolekcijos.

„Tikimės, kad pasikeitusi muziejaus lankymo tvarka didins pasaulyje įvertinto, tačiau Lietuvoje ne kiekvienam žinomo dailininko ir jo per daugiau nei penkiasdešimt metų sukauptos unikalių meno kūrinių kolekcijos žinomumą ir prieinamumą“, – pristatydama naują lankymo tvarką sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Dėl unikalios aplinkos, kuriančios namų, o ne muziejaus atmosferą, ir nestandartinio meno kūrinių eksponavimo principo, likusi muziejaus dalis ir toliau bus lankoma tik su gidu, užsisakius ekskursiją. Priklausomai nuo pasirinktos ekskursijos pobūdžio – apžvalginės arba išplėstinės – lankytojams atsivers ir išskirtinės erdvės: asmeninė menininko biblioteka ir studija, kurioje dailininkas kūrė iki pat mirties 2010 metais.

Kiekvieną vasaros šeštadienį 12 valandą įsigijus muziejaus bilietą (visa kaina – 3 eurai) bus galima dalyvauti nemokamose ekskursijose po 14 iš 43 muziejaus kambarių.

Unikalus menininkas ir jo kolekcija
Kazys Varnelis meno pasaulyje išpopuliarėjo kaip optinio meno meistras. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai laikomi menininko aukso amžiumi. Ankstyvosiose K. Varnelio optinio meno kompozicijose vyravo juoda ir balta spalva, vėliau atsirado ir kitų derinių: juodos ir mėlynos, juodos ir raudonos ir pan.

Autoriaus darbai yra saugomi Niujorko Guggenheimo, Čikagos šiuolaikinio meno, Ajovos universiteto meno muziejuose, Detroito ir Akrono meno institutuose, privačių kolekcininkų kolekcijose. Tačiau tik čia, Vilniuje įsikūrusiame muziejuje, vienoje vietoje galima išvysti didžiausią pasaulyje dailininko kūrinių rinkinį.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje taip pat pamatysite ir paties dailininko ištisus penkis dešimtmečius kauptą XV–XX a. Vakarų Europos ir Rytų Azijos dailės kolekciją. Niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite garsaus ispanų dailininko Francisco Goya‘os darbų originalų, tik čia.

Dar viena įspūdingos K. Varnelio kolekcijos dalis – kartografijos rinkinys. Jį sudaro daugiau nei 300 žemėlapių. O asmeninėje dailininko bibliotekoje – per devynis tūkstančius leidinių: tai lituanistikos, meno istorijos veikalai, grožinė literatūra, knygotyros studijos.

Pirmasis Lietuvoje kolekcininko muziejus
Kazio Varnelio namus pagrįstai galima vadinti pirmuoju kolekcininko muziejumi mūsų šalyje. Nuo pat muziejaus įkūrimo ekspozicijos koncepcija ir jos įgyvendinimu rūpinosi pats K. Varnelis. Taikydamas kontrasto principą, menininkas sugebėjo atrasti jungtį tarp istorinių interjerų, dailės kolekcijos ir modernių optinių abstrakcijų. Taip netikėti vizualiniai deriniai muziejuje virsta turiningais dialogais tarp skirtingų epochų ir stilių.

Tai, kokį muziejų lankytojas lanko šiandien, yra paskutinis K. Varnelio sukurtos scenografijos variantas, kuris laikui bėgant pats savaime tapo meno kūriniu, liudijančiu muziejaus kūrėjo estetines pažiūras.

Galimybė įkurti savo muziejų K. Varneliui atsirado dar 1993 m., kai Rotušės aikštėje esančias patalpas jam perdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Muziejus veikti pradėjo 2001 m., o po poros metų tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.
 

Kontaktinė informacija:
Arminas Šileikis
Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialistas
Tel. (+370 673) 04 145
El. p. [email protected]

Rengėjų inf.

Liepos 19 d. 18 val. atidaroma Nidos meno kolonijos vasaros paroda „Gyventi smarkiai“. Ne pirmus metus Kolonijos parodų salę iki pat rudens šiuolaikiniu menu užpildantis renginys šiemet išsiplėtė. 8 menininkų kūriniai įsikurs dviejose Kolonijos erdvėse, kur su parodos lankytojais svarstys apie technologizuoto gyvenimo ypatybes ir jo intensyvumą.

Rengėjų inf.

M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose) liepos 23 d., antradienį 11 val. Pylimo galerija (Vilnius) pristato lietuvių dailės klasiko Viktoro Petravičiaus kūrybos parodą „Tarp Dievų ir moterų“.

Rengėjų inf.

Liepos 20 d. 16 val. (šeštadienį) galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma lenkų menininkės Justynos Kabalos tapybos paroda „Trys spalvos“.

Naujausioje Justybos Kabalos parodoje pristatomi paskutinius dvejus metus kurti kūriniai. Tai abstraktūs tapybos darbai, kurie referuoja į aliejinės ir akrilo technikos pagrindines spalvas. Kūriniai reflektuoja atliktą formalų spalvų tyrimą: per struktūrą, skirtingas kompozicijas, kintantį įsotinimą, šešėlius bei spalvos šviesumą.

Rengėjų inf.

Lygiai prieš šešiolika metų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje nuskambėjo pirmieji Tarptautinio Tytuvėnų vasaros festivalio koncertai. Per šį laiką festivalis išaugo ir tapo didžiausiu profesionalaus muzikos meno reiškiniu Šiaulių krašte. Festivalio organizatoriai kiekvienais metais žiūrovus ir klausytojus kviečia į įvairias Šiaulių regiono erdves, vis labiau plėsdami geografinę aprėptį ir suteikdami galimybę ne tik miesto žmonėms, bet ir mažesnių gyvenviečių kultūros mylėtojams lankytis aukštos meninės vertės renginiuose.

Rengėjų inf.

Ketvirtadienį, liepos 18 d. 18 val. „Rupert“ kviečia į J. Meko parodos „Leiskite man svajoti utopijas“ uždarymo savaitės renginį. Vakaro programą sudaro dvi dalys: pirmoje dalyje nuo 18 valandos vyks pokalbis anglų kalba tarp rašytojo ir vertėjo Vyt Bakaitis, rašytojo Juliaus Kelero ir vieno parodos kuratorių Yates Norton. Pokalbio tema – Meko poezijoje nagrinėjamos temos ir poezijos vertimo iššūkiai. Antroje renginio dalyje nuo 19 valandos vyks poezijos skaitymai lietuvių bei anglų kalbomis. Bus skaitoma renginyje dalyvaujančių savo tekstus parodai dedikavusių Lietuvos autorių bei Jono Meko poezija, dalijamasi įžvalgomis ir prisiminimais. Dalis skaitomų tekstų sukurta specialiai parodos kontekstui ir bus vėliau publikuojami „Rupert“ interneto puslapyje.