eksponuojama apie 100 Lietuvos tautodailininkų ir menininkų darbų, šiemet mini 40-metį. Vienas lankomiausių Vakarų Lietuvos turizmo objektų rugpjūčio 30-ąją sulauks specialistų komandos: tądien prasidedančio simpoziumo metu medžio skulptoriai atnaujins ekspozicijos kūrinius ir paruoš juos šaltajam sezonui.
„Medinės Raganų kalno skulptūros jau gali būti vadinamos ilgaamžėmis, tačiau jos vargu ar atlaikytų reguliarią metų laikų kaitą be profesionalų priežiūros, – sakė įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė. – Šįkart per simpoziumo savaitę bus atnaujintos skulptūrų detalės, planuojama nuvalyti samanas, puvinį, impregnuoti medieną ir atlikti kitus kosmetinius darbus, kad menininkų kūriniai dar ilgai džiugintų kurorto svečius.“ Medinių skulptūrų atnaujinimo simpoziumą finansuoja Neringos savivaldybė.
Raganų kalno keturiasdešimtmečio proga „Neringos muziejai“ dalijasi faktais apie šio išskirtinio gamtos parko istoriją bei dabartį. Beje, jis svečiams atviras visus metus, o apsilankyti čia galima nemokamai.
Skulptūrų įvairovė
Raganų kalnas su skulptūrų ekspozicija – darnus gamtos ir žmogaus kūrinys, padalytas į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje prie plataus tako sutiksite žinomus lietuviškų pasakų veikėjus, įkūnijančius tradicines vertybes bei primenančius Kuršių nerijos istorijos akcentus. Tai milžinai Neringa ir Naglis, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, žvejys Kastytis. Toliau kelias siaurėja, tamsėja: čia buriasi slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis bei raganos su velniais. Maršruto ilgis – 1,5 km.
Juodkrantės klimatas medžio skulptūroms nėra labai palankus. Tačiau Neringos muziejininkai įsitikinę, kad išsaugoti išskirtinį kompleksą – garbės reikalas: jau beveik du dešimtmečius čia reguliariai rengiami medžio drožėjų simpoziumai, kurių metu skulptūros rūpestingai restauruojamos.
Išskirtinis gamtos objektas
Raganų kalnas – vieta, įdomi ne vien dėl žmogaus rankomis sukurtų medžio skulptūrų. Visas kalnas, kuris atrodo tarsi būtų specialiai supiltas ekspozicijai su pasivaikščiojimų maršrutu, iš tiesų yra išskirtinis Kuršių nerijos gamtos kūrinys – 42 m aukščio ištęstos pasagos formos, vadinamoji parabolinė, kopa.
Anksčiau nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai, tačiau ilgainiui jos šlaitai apaugo pušimis. Tai – vienas iš nedaugelio Kuršių nerijoje išlikusių sengirės plotų. Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental) – natūralų miško amifiteatrą.
Iš užmaršties prikelta tradicija
Sukurti šioje vaizdingoje vietovėje meninę ekspoziciją po atviru dangumi XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje paskatino tuomet dar atsargus istorinės Juodkrantės praeities gaivinimas.
XIX a. Kuršių nerija dėl savo kraštovaizdžio, tuomet čia sukurtų poilsio tradicijų bei populiarumo buvo lyginama su Prancūzijos Rivjeros pakrante. Sumanių vietos gyventojų pastangomis Juodkrantė iš mažo žvejų kaimelio per kelis dešimtmečius virto europinio lygio kurortu, kurio aukso amžius tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ji garsėjo ne vien puošniomis vilomis, maudyklomis bei gydyklomis, restoranais bei parduotuvėmis, bet ir pasivaikščiojimo takais miške.
Be to, dabar dažniau Raganų kalnu vadinamas objektas pirmiausia žinomas kaip Jono kalnas: XIX a.–XX a. pr. Mažosios Lietuvos gyventojai čia kasmet švęsdavo Jonines. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo čia susirinkdavo muzikantai ir chorai iš Tilžės, Rusnės, Klaipėdos. Pasakota, esą ypatingos atmosferos kalnas nuo neatmenamų laikų buvęs ne tik žmonių, bet ir velnių bei raganų susibūrimų vieta.
Kūrė kelerius metus
Įkvėptas pasakojimų apie Juodkrantės ir kalno praeitį, vietos girininkas Jonas Stanius sumanė atgaivinti juos skulptūrų pavidalu.1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą, kuri buvo surengta Tarptautinių vaikų metų proga, susirinkę liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. 1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą. Įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš lietuvių etninės kultūros paveldo: pasakų, tautodailės.
„Instagram“ žvaigždė
Šiandien Raganų kalnas – vienas lankomiausių ir dažniausiai fotografuojamų Vakarų Lietuvos turistinių objektų. „Nuotraukų iš Raganų kalno gausu ne tik praėjusių dešimtmečių asmeniniuose fotoalbumuose, bet ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vien „Instagram“ randame šimtus keliautojų viešai publikuotų nuotraukų, kuriose užfiksuoti originalieji kalno personažai“, – sakė dr. L. Motuzienė.
Išsamiau apie Raganų kalną ir kitas lankytinas Kuršių nerijos vietas – Neringos muziejų interneto svetainėje www.neringosmuziejai.lt.
Daugiau informacijos:
Dr. Indrė Žigeu
BĮ Neringos muziejų direktorės pavaduotoja
Mob. tel. (8-673)05749
El. p. [email protected]
Lentvario mieste, sovietmečiu suformuotas industrinio produktyvumo pikas jau senai snaudžia,o naujieji laikai šiam regionui dar neatsiuntė šviežių identiteto koncepcijų.
Mes norime aptarti būsimus scenarijus.
Menininkai, tyrėjai, institucijos, atviros/uždaros bendruomenės, kolektyvai kviečiami ieškoti dialogo su vietinėmis struktūromis ir sistema: politine, ekonomine, sociokultūrine ar ekologine. Pasitelkus metodų įvairovę – plėsti būsimų vizijų akistatą su universaliomis tendencijomis, atvejais.
„Lokomotif“ – kuratorių duetas (Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela), šiuo metu veikiantis Lentvario mieste. Parodų, rezidencijų, meno edukacijos jaunajai vietinei bendruomenei organizavimas – tai susitikimais grįsta praktika, kuria „Lokomotif“ jungia šiuolaikinio meno praktikas su miesto identiteto formavimo strategijomis, kvestionuoja regionų kultūros politikos siekius bei praktinį jų įgyvendinimą konkrečioje vietoje.
Paroda „2 0 9 0“ yra viena iš projekto „Atvira kūrybos ir parodų erdvė Lentvaryje“ programos dalių.
Paraiškai reikalingi priedai:
Projekto aprašymas
Projektą pristatanti vizualinė medžiaga, eskizai
Paraiškų lauksime iki rugsėjo 25 d. el. paštu [email protected]
Parodos dalyviai apie atrankos rezultatus bus informuoti asmeniškai iki spalio 1 d.
Atidarymas – spalio mėn. paskutinė savaitė
Parodos kuratorius: Lokomotif (Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela)
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė
Projektą dalinai remia:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Trakų rajono savivaldybė
Projektą vykdo:
Lentvario kultūros rūmai
Partneriai:
UAB Lentvario kilimai
UAB Statybų bazė
Loko Cafe
Six Chairs Books
ArtBooks.lt
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
Trakų rajono Lentvario pradinė mokykla
Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazija
Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas
Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
Vilniaus dailės akademija
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Komunikaciniai partneriai:
„Trakų žemė“
„Galvė“
Mindaugas Vegys „Išbandymai“ (tapyba)
Rugsėjo 3–30 d.
Kiekviena kompozicija – vieno tekančio potėpio išbandymas. Stebime sizifiškai absurdišką tapybinį pasakojimą apie pastangas sukurti tobulą kūrinį. Tačiau visų pirma reikia tobulai atlikti tapybinę užduotį – vienu teptuko prisilietimu išlieti tokį potėpį, kokio reikalauja išbandymo scenarijus: potėpių kaktomuša; varvėjimas ar tekėjimas į tikslą žyminčią vietą; tapybinių ir iš įvairių objektų suformuotų kliūčių, vedančių link tikslo įveikimas ir t.t. Taip kūrybinis procesas virsta tapybiniu žaidimu-loterija, o kompozicijos – dramatiška (tragikomiška) minimalizmo, ekspresionizmo ir veiksmo tapybos meninių stilių sintezės išraiška. Taigi, ar pavyks tobulai nutekėti, pratekėti, užtekėti, nuvarvėti...? Ar pavyks tobulai?
Mindaugas Vegys (g. 1985) gyvena ir dirba Vilniuje ir Biržuose.
Leonardo & Friends
Rugsėjo 9–30 d.
Parodos atidarymas – rugsėjo 9 d. 18 val.
Parnu miesto menininkų grupės paroda kupina visko, ką geriausio turi estų menas – šventiško žaismingumo, ryškiaspalvės psichodelikos ir pedantiško akylumo detalėms. Nutrūktgalviški performansistai, kruopštūs piešėjai, virtualybės tyrinėtojai, pop siurealizmo adeptai – jiems tinka viskas, kadangi tai – nuolatinio transo menas. Klasikinio meno parafrazės jų mene dera su ironiškomis provokacijomis, konceptuali fotografija – su vaikiškomis piešimo manijomis, fiktyvūs pasauliai draugauja su buities vaizdais. Neatsitiktinai parodai pasirinktas Leonardo ir jo draugų pavadinimas.
Parodos kuratorius Alaras Raudoja skelbia, kad jo alter ego – LEONARDO – gilinasi į mistinius kodus, sprendžia mįsles ir paverčia jas paprastais kasdienybės vaizdais. Hyper-ego ieškojimai nuveda Leonardo į ANGELŲ pasaulį.
Panašios į žmones sparnuotos būtybės – galbūt nėra tinkamiausias angelų vaizdavimo būdas, tačiau, negebėdami jų matyti, mes pasirenkame būtent tokią – mums suprantamą – formą.
Angelai, su kuriais mus sieja artimas ryšys, kitame egzistavimo lygmenyje iš tikro esame mes patys. Šioje parodoje angelai – tai Leonardo DRAUGAI, menininkai Haide Rannakivi, Pusa, Marko Toomast, Jan Leo Grau ir Alar Raudoja, kviečiantys žiūrovus pažinti savo pasaulį.
Parodos kuratorius Alar Raudoja
Daugiau informacijos apie parodas suteiks ir į kilusius klausimus atsakys:
Patricija Poderytė, projektų vadovė
El. p. [email protected]; tel. 8 616 25996
Rugsėjo 3 d., antradienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojo, dailėtyrininko, Nacionalinės premijos laureato Augustino Savicko (1919–2012) kūrybos paroda „Amžinasis keleivis“. Parodoje taip pat bus demonstruojamas dokumentinis filmas „Sujungęs amžius” (LRT, 2019, scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė), rengiamos ekskursijos su kuratore bei įgyvendinta edukacinė programa.
Rugsėjo 5 d. – spalio 6 d. jau šešioliktąjį kartą po įvairias Kauno erdves pasklis tarptautinis fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, kurio šiųmetinė tema „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“ iš įvairių perspektyvų apžvelgs šiuolaikinę suskaitmenintą visuomenę. Festivalis startuos rugsėjo 5 d. parodų atidarymais Lietuvos Švietimo istorijos muziejuje (17 val.) ir M. Žilinsko dailės galerijoje (18 val.), o dienos renginius kulminuos vasaros terasoje „Laukas“ nuo 22 val. vyksianti „Kaunas Photo naktis“, kurios metu bus rodomos fotografijų projekcijos ir festivalyje dalyvaujantys menininkai papasakos apie savo darbus. Naktį užbaigs intriguojantis audiovizualinis performansas, prasidėsiantis 23.30 val. Rugsėjo 6 dieną festivalio atidarymo renginiai tęsis portfolio peržiūromis ir nuo 16 val. vyksiančiais konkurso „Kaunas Photo Star“ parodų atidarymais penkiose senamiesčio erdvėse, kuriuos 18 val. vainikuos nugalėtojo atskleidimas Kauno fotografijos galerijoje.
Nuo šiandien (rugpjūčio 7 dienos) pievą šalia Vilniaus dailės akademijos užima pulkas zuikių ir „Baimės laboratorija“. Praeiviai čia kviečiami laisvai užsukti iki pat rugsėjo.
Menininkės Solveigos Gutautės parodoje sutūpė zuikiai, išgyvenę plačiausią baimių spektrą, nuo didžiausios baimės uždengtomis akimis, pereinančios į juoką – iki drąsiausios būsenos, kuomet zuikis (žmogus) išsivaduoja iš baimių ir joms aukštai iškelia vidurinįjį pirštą.
„Mano tikslas – per meną užduoti klausimus apie baimę. Mums nuo vaikystės skiepijamas saugumo instinktas, dažnu atveju virtęs baime, pavyzdžiui, bauginančios pasakos apie tamsų, gūdų mišką… Baimė man kaip tamsus, gilus miškas. Bijau. Labai bijau. Tai pirmoji mano keramikos paroda. Bijau visko ir nežinia ko. Bet man atsibodo bijoti. Bijoti reiškia sėdėti ir nieko neveikti. Tad aš sudėjau visas savo baimes, lai jos gyvena savo gyvenimą“, - pasakoja menininkė S.Gutautė.
Rengdama parodą „Baimės laboratorija“ menininkė klausė aplinkinių apie jų patiriamas baimes (aukščio, mirties, skyrybų, ateities, nesėkmės) ir kaip tos baimės stabdo, neleidžia, formuoja mąstymą. Galiausiai rado atsakymus ir būdus, kaip įveikti baimę, pasipriešinti, siekti tikslų.
„Baimę sieju su zuikiais ir kūrybinio proceso metu nagrinėju – kiek mumyse to zuikio sėdi, ko trypčiojame, nepadarome. Keramikiniai zuikiai lipdėsi iš vidinio poreikio, iš baimės. Pirmas zuikis buvo varguolis, kuklutis, užsidengęs akis rankytėmis. O kai nulipdžiau zuikį, kuris baimei atkišęs vidurinįjį pirštą – apsidžiaugiau. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį“, - sako S.Gutautė.
Ji mąsto, kad baimės dažnai kyla iš noro būti geriausiais ir kitokiais „–iausiais“, o iš tikrųjų užtenka būti tiesiog savimi, sau pakankamais.
„Nors vidurinįjį pirštą atkišęs zuikis – įžūlus, niekada neturiu tikslo rodyti „nuogą užpakalį“, kad atkreipčiau dėmesį. Šis gestas – ženklas, kad radau atsakymus ir įveikiau baimes“, - sako keramikė Solveiga Gutautė.
Š.m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį), 16 val. (vietos laiku) galerijoje „River“, Los Andžele (JAV) atidaroma Rosandos Sorakaitės paroda „The Night Comes Early“.
Parodoje pristatomi naujausi Rosandos Sorakaitės kūriniai, sukurti rezidencijos galerijoje „River“ metu. Kūrinių seriją inspiravo istorinės architektūros detalės ir unikalus vietos apšvietimas.
Galerija „River“ rezidencijų programą pradėjo vykdyti nuo 2019 m. Jos tikslas - remti tarptautinės meno bendruomenės narius, įvairių šalių menininkus, gyvenančius ir kuriančius ne didžiuosiose tarptautiniuose meno centruose, suteikti platformą kylantiems menininkams viešai pristatyti savo kūrybą, bendrauti su vietiniais menininkais ir dalyvauti meno renginiuose Los Andžele, skatinant nacionalinius ir tarptautinius mainus. Rosanda Sorakaitė yra pirmoji menininkė, dalyvaujanti šioje programoje.
Tai yra pirmas galerijų „River” ir „Meno parkas” bendradarbiavimo projektas.
Paroda Los Andžele yra galerijos „Meno parkas” vykdomo tarpatautinio projekto „Meno linija” dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Daugiau apie parodą: www.arivergallery.com
Paroda vyks: 2019 08 10 – 08 31 d. | Galerija atvira: šeštadieniais 12-17 val. arba sutartiniu laiku.
Galerijos „River” adresas: 1086 W. Edgeware Rd. / Los Angeles, CA 90026
08 13 – 08 30
Atidarymas su ievaie ir mavros skylos: 08 13, 19 val.
Lentvario geležinkelio stotis Geležinkelio g. 13, II a., Lentvaris
- Do you wish you're human?
- No I like being the entity that I am.
- That's must be a good feeling.
- Thanks. Next question?
