Viktoro Petravičiaus paroda „Tarp Dievų ir moterų“

M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje (M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose) liepos 23 d., antradienį 11 val. Pylimo galerija (Vilnius) pristato lietuvių dailės klasiko Viktoro Petravičiaus kūrybos parodą „Tarp Dievų ir moterų“.

V. Petravičiaus kūrybos ištakos – lietuvių tautosakoje. Simboliniai įvaizdžiai, ikonografinis jų lygmuo remiasi kultūriniais archetipais, jis pirmasis iš lietuvių grafikų taip galingai pajudino archajišką mitinį nacionalinės kultūros klodą, intuityviai kūrė mitologinės atminties gaivinamą poetišką žmogaus ir gamtos vienybės pasaulį. V. Petravičiaus kūrybos branduoly esanti archetipiška moters ir vyro priešprieša, jų amžino prieštaringo ryšio, meilės idėja persmelkia įvairių siužetų jo kūrinius, sušvinta nacionalinėmis ir universaliomis spalvomis.

Fantastinėse gamtos ir architektūros vizijose piešė liaudiškas lietuviško sodžiaus varpines ir gotikinę Zapyškio bažnyčią, Eifelio bokštą ir Koliziejų, o UnionPier sodybą pavertė rojaus žemėje įvaizdžiu. Ant Mičigano krantų apgyvendino baltų dievus, toteminius galvijus ir paukščius. Didelio, dažniausiai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, daugiabalsės ir daugiareikšmės kompozicijos, įkūnijančios nuolatinį vitališką vyksmą, erdvės ir laiko beribiškumą, lėmė bendrą epinę 8-ojo ir ypač 9-ojo dešimtmečio V. Petravičiaus kūrybos dvasią. Spontaniška, intuityvi, racionalioms struktūroms nepasiduodanti jo grafika savaip modeliavo kosmosą, binarinėmis žemės ir dangaus, saulės ir mėnulio, moters ir vyro opozicijomis ryškino pasaulio tvarką.

Karalių, kaip ir kai kuriais kitais (angelo, saulės ir mėnulio) motyvais bei dar bendresniais etninės mitopoetinės tradicijos vaizdiniais Petravičius artimas M.K. Čiurlioniui. Būdinga, kad jis išraižė in memoriam Čiurlionio ekslibrisą, pavaizduodamas karalių laivelyje. O jo spalvotas raižinys „Himnas unisonu“ (arba „Amžinybės vizija“, 1982), kuriame irgi yra karūnos motyvas, aukštyn kylančiais transcendentinio regėjimo ritmais kiek panašus į Čiurlionio „Rex". Prisimindamas jaunystės metus Kauno meno mokykloje, Petravičius pažymi, kad jo kaip menininko laisvėjimui Čiurlionis turėjo lemiamos reikšmės: „Meno mokykloj dirbti buvo gera. Bet reikėjo dirbti, kaip mokykla reikalauja. Bet man daugiau įtakos darė Čiurlionis...“

Dailėtyrininkė dr. Ingrida Korsakaitė

Paroda veiks: 2019 07 12 – 2019 08 08