Vienas ryškiausių pasaulio orkestrų, turtingos britų muzikinės kultūros pažiba, Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra, RPO) rugsėjo 28 d. atvyksta į Lietuvą. Kaip tik šiomis dienomis savo 70-metį švenčiantis orkestras surengs ypatingą koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguojamas RPO meno vadovo, vieno ryškiausių pasaulio batutos meistrų Charles’io Dutoit, orkestras Vilniaus publikai dovanos solidžią simfoninės muzikos programą.
Simboliška, kad Karališkasis filharmonijos orkestras atvyksta į Lietuvą švęsdamas savo gyvavimo 70-metį. Kaip tik šį pirmadienį, rugsėjo 19-ąją, įvyko pagrindinis RPO šventinis koncertas Karališkojoje Alberto salėje Londone. Rugsėjis pasirinktas neatsitiktinai – būtent nuo rudens skaičiuojami sezonai, o jų RPO istorijoje – jau 70.
Ar pasakysite tą patį, apsilankę švedų choro „Romeo & Julia“ muzikiniame spektaklyje su didžiųjų renesanso meistrų Josquino des Prez ir Janequino muzika? Senosios muzikos festivalis „Bancheto musicale“ kviečia į savo finalinį renginį – muzikinį spektaklį „Makbetas“, kuris bus rodomas rugsėjo 24 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.
Choras iš Švedijos „Romeo & Julia“ yra teatro kūdikis. Prieš 25 metus suburtas savo ligšiolinio vadovo Benoît Malmbergo Stokholmo Karališkajame dramos teatre, muzikinių intarpų atlikimui Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetos“ pastatymui, choras ištikimai laikosi nuo pat pradžių išsikelto šūkio – vokalinė drama visomis prasmėmis.
„Vilniaus festivaliai“ džiaugiasi galėdami pranešti, kad į mūsų šalį atvyksta legendinis fortepijono maestro Pierre’as-Laurent’as Aimard’as. Nuo Bacho iki Boulezo, nuo „Grammy“ iki „iTunes“ dažniausiai siunčiamų albumų laurų – toks platus kūrybinių interesų ir laimėjimų diapazonas tik iš dalies apibūdina šią pasaulinę fortepijono įžymybę. Asmeniškai pažinojusio daugelį legendinių XX a. kūrėjų garsiojo Prancūzijos pianisto rečitalis pirmą kartą rengiamas Vilniuje – spalio 25 d. Nacionalinėje filharmonijoje.
„Tai išties išskirtinė interpretacija: nuostabi patirtis – susitikti su stulbinama Aimard’o technika, nenumaldoma energija ir fanatišku užsidegimu“, – šių metų balandį rašė „The Times“ kritikas.
Loreta Narvilaitė, Antonio Vivaldi, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje
Vilniaus festivalio krikštatėviu vadinamo lordo Yehudi Menuhino gimimo 100-mečiui skirtame koncerte birželio 13 d. grojo Lietuvos kamerinis orkestras. Yehudi Menuhinas ženkliai prisidėjo prie Lietuvos muzikinės kultūros garsinimo, o ypač glaudus bendradarbiavimas žymųjį litvaką siejo su Lietuvos kameriniu orkestru. Išties, visa birželio 13-oji, galima sakyti, buvo skirta šiam kolektyvui, mat dieną buvo pristatytas autoritetingosios pasaulyje „Deutsche Grammophon“ firmos išleista kompaktinė plokštelė su LKO ir jo meno vadovo, smuikininko Sergejaus Krylovo įrašytais Antonio Vivaldi „Metų laikais“ (taip pat Aštuntuoju ir Devintuoju koncertais smuikui ir styginiams). Vakare chrestomatinį kūrinį orkestras atliko koncerte. Tačiau tai buvo programos „skanėstas“, o pirmoje dalyje nuskambėjo festivalio užsakymu sukurto naujo kūrinio premjera – Loretos Narvilaitės „Į krantą jūra krenta“ styginių orkestrui.
Žvelgiant teminiu požiūriu, o ir vertinant stilių, du gamtinės tematikos kūriniai – Narvilaitės ir Vivaldi – gražiai įrėmino koncertą. Kita vertus, ir tai nėra jokia naujiena, šiuolaikinė muzika ir barokas (bei dar senesnė muzika) puikiai tarpusavy dera. Manau, jei greta sudėtume „Į krantą jūra krenta“ ir „Metų laikus“, nepajustume jokio disonanso, ir net atvirkščiai, galbūt surastume vienijančių bruožų.
Seno ir naujo akistata. Taip galima būtų pavadinti paskutinį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šio sezono spektaklį – Giuseppe’s Verdi operą „Don Karlas“. Birželio 18 d. rodomas spektaklis yra ir vienas iš „Vilniaus festivalio“ renginių, tad šia ypatinga proga vieną vienintelį vakarą teatro fojė bus eksponuojama legendinio scenografo Liudo Truikio kostiumų, sukurtų ankstesniam šios operos pastatymui, paroda.
LNOBT raudonojoje fojė į spektaklį atėjusią publiką pasitiks šeši personažai – nebylūs manekenai su Pilypo II, karalienės Elizabetės, markizo Pozos ir kitų personažų kostiumais. Juos išskirtine proga paskolino Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Kurti 1981 m. pastatymui ir naudoti daugiau nei 20 metų jie įsigėrę ir juos dėvėjusių atlikėjų dvasios, minčių.
Spektaklio žiūrovai per petrauką galės apžiūrėti Pilypo II kostiumą; jį kurdami karaliaus vaidmenį dėvėjo Vincentas Kuprys, vėliau – Liudas Norvaišas.
Gegužės 6–8 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras drauge su daugeliu Europos ir kitų pasaulio šalių teatrų švęs Europos operos dienas. Šventės tema – „Pasaulio teatras“. Ji itin simboliška, mat pasaulio operos bendruomenę vienijanti ir operos mėgėjų gretas gausinanti šventė rengiama 10-ąjį kartą!
LNOBT įprasmindamas šventės temą gegužės 6 d. pakvies į „Europos operos dienų dūzges-10“ klube „Tamsta“ (21 val.), kur LNOBT operos stažuotojai parodys programą „Opera: kelionė iš Milano į Paryžių ir atgal“. Pagrindinę šventės dieną, gegužės 7-ąją, vyks ekskursijos po teatro užkulisius, teatro prieigose bus surengti „Pusryčiai su Kipru“ (11 val.), Raudonojoje fojė įvyks vaikų piešinių konkurso „Operos pasaulis“ parodos atidarymas (12 val.) ir protmūšis „Pasaulio teatras“ (15.30 val.), Kamerinėje salėje – LNOBT operos stažuotojų koncertas (12.30 val.) bei Vaikų operos studijos ir šokio kolektyvo „Polėkis“ koncertas (15 val.). Gegužės 8 d. visi, atėję į operą „Bruknelė“, po spektaklio galės nusifotografuoti su solistais, o 14.30 val. vyks ekskursija po teatro užkulisius. Visi renginiai nemokami, į ekskursijas ir protmūšį būtina išankstinė registracija.
Balandžio 29 ir 30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Ludwigo Aloiso Minkaus baleto „Don Kichotas“ premjera. Naują klasikinio baleto pastatymą kuria rusų statytojai – choreografas Vasilijus Medvedevas, scenografas Andrejus Voitenko, kostiumų dailininkė Jelena Zaiceva. Pastatymo muzikos vadovas – dirigentas Martynas Staškus.
Naujasis „Don Kichotas“ atitiks visus klasikinio baleto reikalavimus ir tradicijas: bus spalvingas, kupinas techniško ir temperamentingo šokio, ir žėrės ta prabanga, kuri buvo būdinga „Don Kichoto“ premjeroms 1869 ir 1871 m. Maskvos didžiajame ir Sankt Peterburgo imperatoriškajame teatruose.
Apie naują knygą „Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga“
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia ne tik į spektaklius ir koncertus. Jau daugiau nei dešimt metų teatras leidžia žurnalą „Bravissimo“ ir rengia tarptautinius operos kritikų seminarus. Sukaupta patirtis ir žinios paskatino parengti dvikalbę dešimties įvykusių seminarų pranešimų rinktinę „Opera naujųjų medijų amžiuje. Istorinė ir kritinė peržvalga / Opera in the World of New Media. A Historical and Critical Perspective“ (sudarytojos Beata Baublinskienė ir Laima Vilimienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2015). Visiems, kurie domisi operos ir apskritai muzikinio teatro problematika, ši knyga turėtų būti įdomi. Jūsų dėmesiui – knygos įžangos straipsnis.
Apie pirmąją Gintaro Sodeikos autorinę kompaktinę plokštelę „Tremors“
Koncertinis fortepijonas atstovauja tam, kas „profesionalu, vyriška ir vieša“. Tai JAV muzikologo Richardo Lepperto teiginys. Tiesa, tokia samprata labiau atspindi romantinių „kovos žirgų“ laikus – taip XIX a. didinguosius koncertus fortepijonui pavadino vienas šmaikštus šių dienų „The Guardian“ kritikas. Kaip visa tai susiję su XXI a. Lietuvos kompozitoriaus Gintaro Sodeikos kūryba? Bendras vardiklis vis tas pat – fortepijonas.
2016-ųjų išvakarėse pasirodė pirmoji autorinė G. Sodeikos kompaktinė plokštelė „Tremors“ (leidėjas „Riturnelė“, 2015), skirta akustinei fortepijono muzikai. Kokia ji?
G. Sodeikos (g. 1961) įvaizdis bene ryškiausiai susijęs su netradiciniais kūriniais – hepeningais, garso instaliacijomis, taip pat muzika spektakliams. Vis dėlto nemažą jo kūrinių dalį sudaro ir grynoji muzika. Tik ji iki šiol buvo tarsi teatrališkosios, fliuksiškosios šio menininko asmenybės šešėlyje. Bet antai prieš kelerius metus savo Koncerto fortepijonui ir simfoniniam orkestrui premjeros Vilniaus festivalyje išvakarėse kompozitorius atskleidė: „Laiko spiralė apsisuko. Kadaise rengiau hepeningų festivalius, kūriau akcijas – plaukiau prieš srovę įrodinėdamas, kad menas gali būti visoks, net ir neturintis tradicinio meno požymių. (...) Šiandien man rūpi kitkas – noriu polemizuoti su tuomečiu Sodeika.“ (Lrytas.lt, 2014-06-02)
Pokalbis su violončelininku ir dirigentu David Geringu
Lapkričio 20 ir 21 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyksianti Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera žada intrigą ir šokio, ir muzikos gerbėjams. Pastaruosius turėtų patraukti galimybė vėl gyvai išgirsti XX a. klasika laikomą E. Balsio partitūrą ir prie dirigento pulto išvysti įvairiapusį mūsų dienų muziką – dirigentą ir violončelininką David Geringą. Premjeros proga apie sceninę veiklą ir lietuvių muziką su maestro D. Geringu kalbasi Beata Baublinskienė.
