7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Beata Baublinskienė

Beata Baublinskienė

Operos teatrai, nebijokite naujovių!

„Operos teatrai, nebijokite naujovių, ir publika bus jums dėkinga!“ – tai viena iš išvadų, prie kurių prieita X tarptautinio operos seminaro „Prancūzų operos akiratyje“ metu. Renginys vyko spalio 17 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Apie prancūzų operas ir apskritai rečiau statomą repertuarą diskutavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Slovėnijos operos žinovai.

 

Iš tiesų šį sakinį baigiamąją diskusiją meistriškai vedusi menų vadybos konsultantė iš Rygos Leonarda Kestere iškėlė kaip seminaro šūkį, apibendrinantį ne tik Lietuvos, bet visų minėtų kraštų patirtį, susijusią su prancūzų opera: „Grąžinkite prancūzų operą į sceną! Operos teatrų vadovai ir jų komandos, nedvejokite, neisibaiminkite, sunkiai dirbkite, komunikuokite, ir publika bus jums dėkinga!“

Beata Baublinskienė

Prikelti dingusį pasaulį

Arturo Maskato „Valentina“ Latvijos nacionalinėje operoje

Pasibaigė Rygos – 2014-ųjų Europos kultūros sostinės metai, bet prasidėjo Latvijos pirmininkavimo
Europos Sąjungos Tarybai pusmetis, – kultūros gyvenime tai reiškia, kad šventė tęsiasi. Maža to, kai kurie projektai nuosekliai pereina iš vienos programos į kitą ir įgauna platesnį tarptautinį atgarsį. Antai jau sutarta, kad nauja latvių opera, Arturo Maskato „Valentina“, kurios pasaulinė premjera įvyko gruodžio 5 d. Latvijos nacionalinėje operoje, gegužę bus rodoma Berlyno „Deutsche Oper“ scenoje kaip vienas iš Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai renginių užsienyje. Beje, operos dirigentas – mūsiškis Modestas Pitrėnas.

Reikia pripažinti, labiausiai kūrinio sklaidos galimybes lėmė jo tema: pagrindinė veikėja Valentina – reali asmenybė, viena iš nedaugelio Rygos žydų, išgyvenusių per Antrąjį pasaulinį karą. O dėl temos aktualumo ir atitikimo veiklai bei keliamiems tikslams pastatymą remia Vokietijoje veikiantis Friedricho Eberto fondas. Operos tema išties įdomi. Pagrindinė operos veikėja – garsi Latvijos kino ir teatro istorikė Valentina Freimanė, dabar jau garbaus amžiaus, dar visai jauna, 17-os metų, išgyveno karą. Opera prasideda 1939-aisiais Nepriklausomoje Latvijoje, kai Valentinos šeima (tėvas teisininkas ir mama – išsilavinusi žavinga namų ponia) su draugais švenčia Velykas – paschą. Tikroji Valentina iš tiesų su tėvais gyveno tarp Paryžiaus, Berlyno ir Rygos (jos tėvas dirbo kino pramonėje), į kurią šeimai atsikrausčius ji nė nemokėjo kalbėti latviškai.

Armandas Silinis (Tėvas), Liubovė Sokolova (Motina), Inga Kalna (Valentina), fone Ieva Kepė (Valentina senatvėje). G. Janaičio nuotr.
Armandas Silinis (Tėvas), Liubovė Sokolova (Motina), Inga Kalna (Valentina), fone Ieva Kepė (Valentina senatvėje). G. Janaičio nuotr.
Inga Kalba ir Ieva Kepė (dvi Valentinos). G. Janaičio nuotr.
Inga Kalba ir Ieva Kepė (dvi Valentinos). G. Janaičio nuotr.
Centre - Inga Kalna (Valentina). G. Janaičio nuotr.
Centre - Inga Kalna (Valentina). G. Janaičio nuotr.
Janis Apeinis (Dima), Inga Kalna (Valentina). G. Janaičio nuotr.
Janis Apeinis (Dima), Inga Kalna (Valentina). G. Janaičio nuotr.
Beata Baublinskienė

Grįžtame prie muzikos

Pokalbis su kompozitore Hanna Kulenty „Muzikiniame pastiše“

Šį rudenį „Gaidos“ festivalyje viešėjo garsi lenkų kompozitorė Hanna Kulenty. Tarp Lenkijos ir Olandijos gyvenanti kūrėja laikoma viena įdomiausių šių dienų kompozitorių, rašančių orkestrui, tačiau jos kūrybos aruode – įvairių žanrų kūriniai, net dvi operos. Festivalyje „Gaida“ nuskambėjo penki įvairiais metais sukurti H. Kulenty opusai – „Part One“ simfoniniam orkestrui, „Crossing Lines“ smuikui, klarnetui ir fortepijonui, „E-motions“ akordeonui, styginių orkestrui ir mušamiesiems, „GG Concerto“ klavesinui ir styginių orkestrui bei Koncertas trimitui ir orkestrui, vyko susitikimas su menininke. Lietuvos radijo „Klasikos“ kanalo laidai „Muzikinis pastišas“ kompozitorė išsakė savo mintis apie kūrybą. H. Kulenty kalbino Marius Šinkūnas, atsakymus iš lenkų kalbos išvertė ir spaudai parengė Beata Baublinskienė.

Hanna Kulenty. A. Švedo nuotr.
Hanna Kulenty. A. Švedo nuotr.
Gośka Isphording, Hanna Kulenty ir Donatas Katkus. A. Švedo nuotr.
Gośka Isphording, Hanna Kulenty ir Donatas Katkus. A. Švedo nuotr.
Beata Baublinskienė

„Trubadūras“ kaip „Rygos kariai“

Įspūdžiai iš Latvijos nacionalinės operos

Giuseppe’s Verdi „Trubadūras“, trijų dalių drama. Pasaulinė premjera – 1853 m. sausio 19 d. „Apollo“ teatre Romoje. Naujo pastatymo Latvijos nacionalinėje operoje premjera – 2014 m. gegužės 30 d. Taip prasideda spektaklio programėlė.
 
Operos premjera, kaip ir viskas šiais metais Rygoje, regima programos „Ryga – Europos kultūros sostinė“ šviesoje. Juo labiau kad neseniai, liepos 6 d., LRT transliavo šios programos koncertą „Gimę Rygoje“, surengtą priešais Latvijos nacionalinę operą. Ir, tiesą sakant, bene pusę koncerto sudarė operinė muzika, atliekama tarptautinių operos žvaigždžių (ryškesnių ar bent jau mums mažiau žinomų), savo kelią pradėjusių šiame teatre. Įdomi detalė: koncertą vedė aktorius Juris Žagaras (lietuvių ir latvių kalbų giminingumas bei „Google vertėjas“ leido suprasti, kad „Diena.lv“ interneto komentatoriams bene labiausiai ir užkliuvo koncerto vedėjas), o daugelis TV ekrane matytų operos solistų buvo „išprodiusuoti“ ir į tarptautinę sceną palydėti kaip tik šio aktoriaus brolio, operos režisieriaus ir ilgamečio LNO vadovo Andrejo Žagaro.

„Trubadūras“ Latvijos nacionalinėje operoje. A. Tone nuotr.
„Trubadūras“ Latvijos nacionalinėje operoje. A. Tone nuotr.
Anna Nečajeva ir Laura Grecka operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Anna Nečajeva ir Laura Grecka operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Muratas Karahanas ir Anna Nečajeva operoje „Trubadūras“.  A. Tone nuotr.
Muratas Karahanas ir Anna Nečajeva operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Olesia Petrova operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Olesia Petrova operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Olesia Petrova ir Igoris Golovatenko operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Olesia Petrova ir Igoris Golovatenko operoje „Trubadūras“. A. Tone nuotr.
Beata Baublinskienė

Stilingo atlikimo link

Pokalbis su dirigentu Rolfu Becku prieš Georgo Friedricho Händelio „Aleksandro puotos“ premjerą

Georgo Friedricho Händelio oratorija „Aleksandro puota“ – šeštoji ir paskutinė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šio sezono premjera. Birželio 20 ir 21 d. ji iškilmingai užbaigs aštuonioliktąjį Vilniaus festivalį, kurio moto – „Gimtoji Europa. Muzikos suvienyti“. Oratorija – tai bendras LNOBT, Budapešto menų rūmų („Palace of Arts Budapest“) ir „Vilniaus festivalių“ pastatymas.
 
Naujasis spektaklis – lyg įmantrus baroko perlas: režisierius iš Vengrijos Csaba Kaelis žada angliško muzikos baroko kūrinį scenoje paversti lietuviškos aukštosios mados fiesta. Su Juozo Statkevičiaus kostiumais ši misija, be abejo, bus įvykdyta. Tačiau ką girdėsime?

Rolf Beck. M. Aleksos nuotr.
Rolf Beck. M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

Tarsi eilėraštis, o muzika jo kraujas

Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu artėjant Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjerai

„Didžiulis išplėstas dviejų valandų eilėraštis, o muzika yra jo kraujas“, – taip režisierius Gintaras Varnas apibūdina Onutės Narbutaitės operą „Kornetas“ pagal Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstus. Pripažintas dramos teatro meistras ir patyręs operų inscenizuotojas (net du iš pelnytų apdovanojimų yra „Auksiniai scenos kryžiai“ už operų režisūrą) O. Narbutaitės „Kornetą“ stato Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Naujo veikalo premjera numatyta vasario 21 ir 22 dienomis.

„Korneto“ eskizas. Dailininkė Medilė Šiaulytytė
„Korneto“ eskizas. Dailininkė Medilė Šiaulytytė
Gintaras Varnas repetuoja „Kornetą“. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas repetuoja „Kornetą“. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas (centre) „Korneto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Varnas (centre) „Korneto“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Eglė Šidlauskaitė ir Mindaugas Zimkus „Korneto“ repeticioje. M. Aleksos nuotr.
Eglė Šidlauskaitė ir Mindaugas Zimkus „Korneto“ repeticioje. M. Aleksos nuotr.
Laura Zigmantaitė ir Raimundas Juzuitis „Korneto repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Laura Zigmantaitė ir Raimundas Juzuitis „Korneto repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Kornetas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Kornetas). M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

2013–ųjų „Operos švyturiai“

 

Viena gražiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tradicijų yra operos „Švyturių“ apdovanojimai. Šiemet jie įteikti jau dvyliktą kartą. Įvertinus 2013 m. pastatymus ir sukurtus vaidmenis LNOBT scenoje, buvo išrinkti trys ryškiausi metų operos ir baleto solistai.

Beata Baublinskienė

Reveransas operos primadonai Irenai Milkevičiūtei

 

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras lapkričio 16 d. kviečia į ypatingą koncertą „Operos reveransas primadonai“. Tai dedikacija vienai ryškiausių visų laikų Lietuvos operos dainininkių Irenai Milkevičiūtei. Scenoje greta primadonos pasirodys ir jos buvusios studentės, dabar – ryškios operos žvaigždės Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Aušrinė Stundytė (Vokietija), ilgamečiai scenos partneriai Gehamas Grigorianas (Armėnija) ir Badri Maisuradzė (Gruzija) bei Lietuvos operos solistai. Grieš LNOBT simfoninis orkestras, diriguos Robertas Šervenikas.

 

Irena Milkevičiūtė. M.Raskovskio nuotr.
Irena Milkevičiūtė. M.Raskovskio nuotr.
Beata Baublinskienė

Išrinkti 2012-ųjų „Operos švyturiai“

 

Viena gražiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tradicijų yra „Švyturių“ apdovanojimai. Šiemet jie įteikti jau vienuoliktą kartą. Pasibaigus metams, įvertinus visų metų pastatymus ir sukurtus vaidmenis LNOBT scenoje, buvo išrinkti geriausi metų operos ir baleto solistai. „Operos švyturių“ statulėlės ir piniginiai prizai šiemet įteikti 3 nominantams. Geriausia tarp 2012 m. operos solistų išrinkta Sandra Janušaitė (už Tatjanos vaidmenį operoje „Eugenijus Oneginas“), geriausia tarp baleto solistų pripažinta Inga Cibulskytė (už Izoldos vaidmenį balete „Tristanas ir Izolda“, Barboros Radvilaitės balete „Barbora Radvilaitė“). Šių apdovanojimų steigėja yra bendrovė „Švyturys-Utenos alus“. Merūnui Vitulskiui skirtas LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ įsteigtas „Metų debiuto“ apdovanojimas (už debiutą Lenskio vaidmeniu operoje „Eugenijus Oneginas“, Alfredo – operoje „Traviata“).

Apdovanojimų geriausiems metų operos ir baleto solistams steigėja ir rėmėja – bendrovė „Švyturys-Utenos alus“. Šie apdovanojimai – tai

Sandra Janušaitė (Tatjana) operoje „Eugenijus Oneginas“. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Tatjana) operoje „Eugenijus Oneginas“. M. Aleksos nuotr.
Inga Cibulskytė (Izolda) ir Pawelas Koncewojus (Tristanas) balete „Tristanas ir Izolda“. M. Aleksos nuotr.
Inga Cibulskytė (Izolda) ir Pawelas Koncewojus (Tristanas) balete „Tristanas ir Izolda“. M. Aleksos nuotr.
Inga Cibulskytė (Barbora Radvilaitė) to pat pavadinimo balete. M. Aleksos nuotr.
Inga Cibulskytė (Barbora Radvilaitė) to pat pavadinimo balete. M. Aleksos nuotr.
Merūnas Vitulskis(Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Merūnas Vitulskis(Alfredas) operoje „Traviata“. M. Aleksos nuotr.
Beata Baublinskienė

In memoriam Jonas Jocys

 (1929–2012)

Spalio 24 d. netekome Lietuvos operos solisto, boso Jono Jocio (1929.07.17–2012.10.24). Muzikologas Viktoras Gerulaitis yra pažymėjęs: „Bosas J. Jocys – tai Lietuvos ir Sankt Peterburgo operos teatrų gyvoji legenda. Abiejuose teatruose jis sukūrė neužmirštamus vaidmenis žymiausiose pasaulio operose“.

Jonas Jocys                   Nuotr. Iš LNOBT archyvo
Jonas Jocys Nuotr. Iš LNOBT archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 9  >> Archyvas