„Operos teatrai, nebijokite naujovių, ir publika bus jums dėkinga!“ – tai viena iš išvadų, prie kurių prieita X tarptautinio operos seminaro „Prancūzų operos akiratyje“ metu. Renginys vyko spalio 17 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Apie prancūzų operas ir apskritai rečiau statomą repertuarą diskutavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Slovėnijos operos žinovai.
Iš tiesų šį sakinį baigiamąją diskusiją meistriškai vedusi menų vadybos konsultantė iš Rygos Leonarda Kestere iškėlė kaip seminaro šūkį, apibendrinantį ne tik Lietuvos, bet visų minėtų kraštų patirtį, susijusią su prancūzų opera: „Grąžinkite prancūzų operą į sceną! Operos teatrų vadovai ir jų komandos, nedvejokite, neisibaiminkite, sunkiai dirbkite, komunikuokite, ir publika bus jums dėkinga!“
Arturo Maskato „Valentina“ Latvijos nacionalinėje operoje
Reikia pripažinti, labiausiai kūrinio sklaidos galimybes lėmė jo tema: pagrindinė veikėja Valentina – reali asmenybė, viena iš nedaugelio Rygos žydų, išgyvenusių per Antrąjį pasaulinį karą. O dėl temos aktualumo ir atitikimo veiklai bei keliamiems tikslams pastatymą remia Vokietijoje veikiantis Friedricho Eberto fondas. Operos tema išties įdomi. Pagrindinė operos veikėja – garsi Latvijos kino ir teatro istorikė Valentina Freimanė, dabar jau garbaus amžiaus, dar visai jauna, 17-os metų, išgyveno karą. Opera prasideda 1939-aisiais Nepriklausomoje Latvijoje, kai Valentinos šeima (tėvas teisininkas ir mama – išsilavinusi žavinga namų ponia) su draugais švenčia Velykas – paschą. Tikroji Valentina iš tiesų su tėvais gyveno tarp Paryžiaus, Berlyno ir Rygos (jos tėvas dirbo kino pramonėje), į kurią šeimai atsikrausčius ji nė nemokėjo kalbėti latviškai.




Pokalbis su kompozitore Hanna Kulenty „Muzikiniame pastiše“
Šį rudenį „Gaidos“ festivalyje viešėjo garsi lenkų kompozitorė Hanna Kulenty. Tarp Lenkijos ir Olandijos gyvenanti kūrėja laikoma viena įdomiausių šių dienų kompozitorių, rašančių orkestrui, tačiau jos kūrybos aruode – įvairių žanrų kūriniai, net dvi operos. Festivalyje „Gaida“ nuskambėjo penki įvairiais metais sukurti H. Kulenty opusai – „Part One“ simfoniniam orkestrui, „Crossing Lines“ smuikui, klarnetui ir fortepijonui, „E-motions“ akordeonui, styginių orkestrui ir mušamiesiems, „GG Concerto“ klavesinui ir styginių orkestrui bei Koncertas trimitui ir orkestrui, vyko susitikimas su menininke. Lietuvos radijo „Klasikos“ kanalo laidai „Muzikinis pastišas“ kompozitorė išsakė savo mintis apie kūrybą. H. Kulenty kalbino Marius Šinkūnas, atsakymus iš lenkų kalbos išvertė ir spaudai parengė Beata Baublinskienė.
Įspūdžiai iš Latvijos nacionalinės operos





Pokalbis su dirigentu Rolfu Becku prieš Georgo Friedricho Händelio „Aleksandro puotos“ premjerą
Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu artėjant Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjerai
„Didžiulis išplėstas dviejų valandų eilėraštis, o muzika yra jo kraujas“, – taip režisierius Gintaras Varnas apibūdina Onutės Narbutaitės operą „Kornetas“ pagal Rainerio Maria Rilke’s ir kitų autorių tekstus. Pripažintas dramos teatro meistras ir patyręs operų inscenizuotojas (net du iš pelnytų apdovanojimų yra „Auksiniai scenos kryžiai“ už operų režisūrą) O. Narbutaitės „Kornetą“ stato Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Naujo veikalo premjera numatyta vasario 21 ir 22 dienomis.






Viena gražiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro tradicijų yra operos „Švyturių“ apdovanojimai. Šiemet jie įteikti jau dvyliktą kartą. Įvertinus 2013 m. pastatymus ir sukurtus vaidmenis LNOBT scenoje, buvo išrinkti trys ryškiausi metų operos ir baleto solistai.
Apdovanojimų geriausiems metų operos ir baleto solistams steigėja ir rėmėja – bendrovė „Švyturys-Utenos alus“. Šie apdovanojimai – tai




(1929–2012)
Spalio 24 d. netekome Lietuvos operos solisto, boso Jono Jocio (1929.07.17–2012.10.24). Muzikologas Viktoras Gerulaitis yra pažymėjęs: „Bosas J. Jocys – tai Lietuvos ir Sankt Peterburgo operos teatrų gyvoji legenda. Abiejuose teatruose jis sukūrė neužmirštamus vaidmenis žymiausiose pasaulio operose“.
