Autorius: Beata Baublinskienė
Beata Baublinskienė
Nauja knyga: „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“
Kompozitorių namuose Vilniuje pristatyta garsaus lenkų muzikologo, nuoširdaus lietuvių muzikos draugo ir propaguotojo Krzysztofo Drobos (1946–2017) knyga „Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė, išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2018).
Knygos pristatyme dalyvavo senas Krzysztofo Drobos bičiulis prof. Vytautas Landsbergis, kompozitorė Onutė Narbutaitė, pianistas, LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir knygos sudarytoja, muzikologė prof. dr. Rūta Stanevičiūtė. Pokalbį vedė muzikologė Beata Baublinskienė.
Beata Baublinskienė
Lietuvių ir lenkų kultūrinio bendradarbiavimo liudijimas – knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“
Pasirodė nauja Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleista knyga „Krzysztof Droba. Susitikimai su Lietuva“ (sudarytoja Rūta Stanevičiūtė). Knygos autorius – nuoširdus lietuvių muzikinės kultūros draugas ir populiarintojas, lenkų muzikologas Krzysztofas Droba (1946–2017), kurio dėka Šaltojo karo metais užsimezgė neformalūs Lietuvos ir Lenkijos muzikų ryšiai, svariai prisidėję prie lietuvių muzikos tarptautinės sklaidos.
Krzysztofo Drobos pastangomis praeito amžiaus aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais Lenkijos festivaliuose suskambo Broniaus Kutavičiaus, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Onutės Narbutaitės muzika, koncertavo lietuvių atlikėjai, dramatiškais 1990-1991-aisiais buvo spausdinami interviu su Vytautu Landsbergiu, ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje buvo atrastas kompozitorius Vytautas Bacevičius. „Susitikimai su Lietuva“ yra pirma ir, deja, paskutinė daug apie mūsų muziką rašiusio lenkų muzikologo knyga lietuvių kalba, išėjusi jau po autoriaus mirties.
Beata Baublinskienė
Prasideda XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas
Balandžio 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks jau tradiciniu tapęs, XIX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas.
Tarpukario operos primadonos Vincės Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas rengiamas nuo 2000 metų. Per dvidešimtį metų konkurso laimėtojomis ir diplomantėmis tapo tokios šiandien žinomos Lietuvos ir svetur dainininkės kaip Lina Dambrauskaitė, Vera Talerko, Aistė Pilibavičiūtė, Dovilė Kazonaitė, Ona Kolobovaitė, Ieva Prudnikovaitė, Lauryna Bendžiūnaitė, Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Viktorija Miškūnaitė, Jurgita Adamonytė, Milda Smalakytė ir daugelis kitų jaunesniosios kartos scenos žvaigždžių.
Kasmet konkursas pateikia naujų vardų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šiais metais V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis vienuolika pajėgiausių LMTA studenčių. Konkursantes vertins operos scenos profesionalai – Irena Zelenkauskaitė (komisijos pirmininkė), Ieva Prudnikovaitė, Judita Leitaitė, Audrius Rubežius – bei konkurso premijų steigėjo, Vydūno jaunimo fondo, įgaliotinė Lietuvoje Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.
Beata Baublinskienė
In memoriam Virgilijui Noreikai
(1935 09 22 – 2018 03 03)
Kovo 3 d., eidamas 83-iuosius, mirė garsus Lietuvos tenoras, legendinis operos dainininkas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika.
„Aš baisiai noriu, kad manęs klausytų, kiekvieną mano žodį išgirstų. [...] Noriu, kad suprastų, apie ką aš dainuoju. Aš dainuoju publikai“, – interviu žurnalui „Bravissimo“ yra sakęs maestro Virgilijus Noreika.
„Man buvo duota ir drėbtelėta. Nepaprastai greitai mokiausi teksto. Be to, aš niekuomet balsu nesimokiau kūrinių. Visuomet išmokdavau grodamas. Gal procesas užtrunka ilgiau, bet toks buvimas muzikoje man labai sutaupė balsą.“
Virgilijus Kęstutis Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose. 1945 m. su tėvais persikėlė į Vilnių, 1949–1953 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (solinio dainavimo pagrindus gavo iš Antano Norvaišo). 1953–1958 m. studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje. Dar studijuodamas 1957 m. tapo Operos ir baleto teatro solistu. 1965–1966 m. stažavosi Milano „La Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Bara. 1975–1991 m. ėjo Operos ir baleto teatro direktoriaus pareigas.
Beata Baublinskienė
Europos kamerinės muzikos akademijos sesija
Alma Mater jubiliejui
Vasario 5–9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy – ECMA) sesija. Penkias dienas įvairiose LMTA erdvėse buvo rengiami meistriškumo kursai, vyko koncertai.
Vasario 7-ąją LMTA Didžiojoje salėje surengtas iškilmingas ECMA koncertas buvo skirtas ypatingai datai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 85-osioms įkūrimo metinėms. 1933 m. būtent vasario 7 d. tuometinis Lietuvos švietimo ministras pasirašė dokumentą dėl Konservatorijos steigimo. Pirmasis jos vadovas kompozitorius Juozas Gruodis būtų tikrai pasidžiaugęs tuo, ką 2018-ųjų vasario 7 d. koncerto publika išgirdo nuo scenos.
Pasirodė keturi ECMA sesijos dalyviai – „Duo CoLore“ ir styginių kvartetas „Festivo“ (LMTA), styginių kvartetas „Meteorôs“ (Norvegijos muzikos akademija) bei fortepijoninis trio „Helios“ (Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokio konservatorija).
Beata Baublinskienė
Orkestro ir Baltijos vienybė
Baltijos šalių akademijų orkestras ir Modestas Barkauskas sukūrė muzikinę šventę Kaunui
Misija įmanoma? Studentų orkestras, muzikuojantis tarsi profesionalus kolektyvas? Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO) koncertu vasario 14 d. Kauno filharmonijoje įrodė, kad tai yra visiškai realu. Žinoma, reikia turėti minty pirmiausia dirigentą Modestą Barkauską, kuris mobilizavo orkestrą tiek menine, tiek žmogiškąja prasme – orkestro reakcija į dirigentą po koncerto parodė, kad jis tapo tikru jaunimo guru; antra – Kauno valstybinės filharmonijos salę, kuri kadaise gal ir nebuvo statyta kaip koncertų erdvė, tačiau akustiškai puikiai atlieka šią funkciją.
Beata Baublinskienė
Dovana melomanams: nemokami simfoniniai koncertai Vilniuje ir Kaune
Vienas spalvingiausių jaunesniosios kartos Europos dirigentų, estas Kristjanas Järvi, bei pastaruoju metu į karjeros ir žinomumo aukštumas šovęs lietuvis Modestas Barkauskas stos prie specialiai Baltijos valstybių šimtmečiui suburto jaunimo orkestro pulto ir vasario 13, 14 d. diriguos nemokamus koncertus Vilniuje ir Kaune.
Abu koncertai skirti Atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Jie vyks Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (vasario 13 d.) ir Kauno valstybinėje filharmonijoje (vasario 14 d.).
BAO – toks yra naujojo orkestro pavadinimas, reiškiantis Baltijos šalių akademijų orkestrą (Baltic Academies Orchestra). Jo pagrindą sudaro talentingi Latvijos, Estijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijų studentai. BAO vasario 8-18 d. koncertuoja Taline, Tartu (Estija), Cėsyje, Rėzeknėje (Latvija), Vilniuje, Kaune (Lietuva), Gdanske (Lenkija) ir Berlyne (Vokietija).
Beata Baublinskienė
Baltijos šalių akademijų orkestras: „Švęskime laisvę!“
Vasario 13 ir 14 d. Vilniuje ir Kaune koncertuos unikalus jaunimo orkestras – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių šimtmečių proga suburtas Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO). Koncertai Lietuvoje – dalis didelio tarptautinio turo, prasidėjusio Estijoje – Taline ir Tartu (vasario 8, 9), toliau nusidrieksiančio per Latvijos miestus Cėsį ir Rėzeknę (vasario 10, 11). Vasario 16-ąją BAO koncertuos Gdanske (Lenkija), o užbaigs turą Vokietijos sostinėje Berlyne (vasario 18).
Nemažą orkestro dalį sudaro Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Prieš koncertų turą Tartu vykusius meistriškumo kursus (vasario 2-9) su kolegomis iš kitų šalių vedė ir LMTA dėstytojai.
Jūsų dėmesiui LRT „Klasikos“ programos laidoje „Ryto allegro“ vykęs pokalbis su projekto dalyviais: LMTA studente, fleitininke Ugne Čepulyte, tūbos klasės dėstytoju Laimonu Masevičiumi bei Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju, obojininku prof. Robertu Beinariu. Kalbino Laima Ragėnienė.
Beata Baublinskienė
Operos „Radvila Perkūnas“ (at)gimimas
Radvilos – garsi Lietuvos didikų giminė, besidomintieji istorija galėtų įvardinti ne vieną iškilų jos atstovą. Tačiau, kertu lažybų, tik nedaugelis iki šiol girdėjo apie operą „Radvila Perkūnas“. Ši 1937 m. kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus pagal Balio Sruogos libretą sukurta ir pastatyta opera ilgą laiką tebuvo vienas iš lietuviškosios operos istorijos – šiaip jau savaime gana migloto, menkai apmąstyto reiškinio – faktų.
Juo svarbesnis tampa Kauno valstybinio muzikinio teatro pasiryžimas prikelti iš užmaršties šį visais atžvilgiais vertą dėmesio opusą. J. Karnavičiaus „Radvilos Perkūno“ premjera Kauno scenoje numatyta vasario 15 ir 16 dienomis. Pastatymas skiriamas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius ir libreto redakcijos autorius Kęstutis Jakštas, scenografija ir vaizdo projekcijos Gintaro Makarevičiaus ir Dainiaus Liškevičiaus, kostiumai ir grimas Dano Zinkevičiaus ir Kristinos Valančiūtės, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas. Iki premjeros neįmanoma nuspėti spektaklio pavidalo ir vertės, tačiau vien šio kūrinio pastatymo po 81 metų pertraukos faktas toje pat anuometinės Valstybės operos scenoje vertas dėmesio.
Beata Baublinskienė
Festivalį „Gaida“ uždarys elektroninės muzikos garsenybė Ryoji Ikeda
Japonų elektroninės muzikos garsenybė Ryoji Ikeda lapkričio 7 d. surengs įspūdingą pasirodymą Vilniuje. „Skustuvo ašmenims“ prilyginamą garso ir vaizdo estetiką propaguojančio pasaulyje žinomo menininko projektas „Supercodex“ uždarys 27-ąjį tarptautinį aktualiosios muzikos festivalį „Gaida“. Į Šiuolaikinio meno centrą susirinkusi publika išvys elektroninės muzikos ir naujųjų technologijų projektą, kuriame matematinių modelių generuojami garsai ir vaizdai virsta įspūdingu klubiniu 3D vaizdo šou.
Paryžiuje ir Kiote gyvenantis ir kuriantis japonų elektroninės muzikos ir vaizdo menininkas Ryoji Ikeda koncentruojasi į esmines garso ir šviesos ypatybes, savo kūryboje pasitelkdamas matematinį tikslumą. Jo kūriniams būdingas nepriekaištingas skambesio, vaizdo, fizinių reiškinių ir matematinių idėjų derinimas. Greta grynosios muzikos projektų Ikeda įgyvendina tęstinius performansus ir instaliacijas, rengia knygas, įrašinėja kompaktines plokšteles. Gausiems japonų menininko gerbėjams žinomi jo projektai „Datamatics“, „Test Pattern“, „Spectra“, „Cyclo“ (su Carstenu Nicolai / Alva Noto), „Superposition“, „Supersymmetry“, „Micro / Macro“. Būriai gerbėjų traukia į Ikedos performansus Tokijuje, Singapūre, Lince, Monrealyje, Barselonoje, Venecijoje, Londone, Niujorke ir kitur.
