7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: Julija Reklaitė

Julija Reklaitė

Sovietmečio Lietuvos vaikų iliustracijos renesansas

Julija Reklaitė kalbina dailės istorikę Giedrę Jankevičiūtę

Pokalbį paskatino Indijos leidyklos „Tarabooks“ kartu su Lietuvos kultūros institutu 2017 m. kovą anglų ir vokiečių kalbomis išleista knyga „Another History of the Children’s Picture Books. From Soviet Lithuania to India“ („Kitokia vaikiškos paveikslėlių knygos istorija. Nuo Sovietų Lietuvos iki Indijos“), kurios autorės – lietuvė Giedrė Jankevičiūtė ir indė V. Geetha. Knyga pristatoma šių metų Leipcigo knygų ir Bolonijos vaikų knygų mugėse, Bolonijoje pokalbį su autorėmis veda „Thames & Hudson“ leidyklos vaikų literatūros leidybos direktorius Rogeris Thorpas. Tai sėkmės istorijos pavyzdys, kuris atskleidžia, kaip netikėtai mūsų pačių periferiniu laikomas kultūros paveldo objektas atsiranda augančio tarptautinio susidomėjimo akiratyje.

„Tarabooks“ – Tamil Nadu valstijos sostinėje Čenajuje veikianti pasaulinio garso leidykla, turinti net ne šimtus, bet tūkstančius gerbėjų Europoje, JAV, Japonijoje, Pietų Amerikoje, populiari, be abejo, gimtojoje Indijoje. Labiausiai leidyklą išgarsino rankų darbo knygos, kurias dažniausiai kuria tradiciniai indų menininkai, bendradarbiaudami su leidybos profesionalais – tekstų autoriais ir dizaineriais. Išleisti studiją apie iliustruotas sovietines vaikų knygas Indijoje ir su šiuo reiškiniu besisiejantį Lietuvos atvejį „Tarabooks“ paskatino susidomėjimas grafinio dizaino istorija. Iki šiol leidėjų akys krypo į Indijos grafinio dizaino reiškinius – degtukų dėžučių etiketes, kino plakatus, kalendorius su vaikų atvaizdais. Rengiant visas šias knygas prisidėjo V. Geetha. Būtent jos iniciatyva parašyta ir naujausia grafinio dizaino istorijai skirta leidyklos knyga, pristatanti sovietinio laikotarpio Lietuvos vaikams skirtų knygų iliustracijas, jų kūrimo ir vartojimo kontekstą.

Giedrė Jankevičiūtė. R. Mickevičiūtės nuotr.
Giedrė Jankevičiūtė. R. Mickevičiūtės nuotr.
Algirdo Steponavičiaus iliustracija Kosto Kubilinsko pasakai „Varlė karalienė“. 1967 m.
Algirdo Steponavičiaus iliustracija Kosto Kubilinsko pasakai „Varlė karalienė“. 1967 m.
Aspazija Surgailienė, „Pasakų skrynelė“. 1961 m.
Aspazija Surgailienė, „Pasakų skrynelė“. 1961 m.
Ieva Naginskaitė, „Ką padarė žirklės“. 1961 m.
Ieva Naginskaitė, „Ką padarė žirklės“. 1961 m.
Lidijos Glinskienės iliustracija Alekso Baltrūno knygai „Katė ir balandis“. 1967 m.
Lidijos Glinskienės iliustracija Alekso Baltrūno knygai „Katė ir balandis“. 1967 m.
Reginos Ulbikaitės iliustracija iš knygos „Žaliapūkė ir jos draugai“. 1961 m.
Reginos Ulbikaitės iliustracija iš knygos „Žaliapūkė ir jos draugai“. 1961 m.
Birutės Žilytės iliustracija Aldonos Liobytės knygai „Pasaka apie Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“. 1970 m.
Birutės Žilytės iliustracija Aldonos Liobytės knygai „Pasaka apie Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“. 1970 m.
Stasio Eidrigevičiaus iliustracija Kazio Sajos knygai „Už nevarstomų durų“. 1978 m.
Stasio Eidrigevičiaus iliustracija Kazio Sajos knygai „Už nevarstomų durų“. 1978 m.
Julija Reklaitė

Ateitis yra mano pagrindinis rūpestis

Pippo Ciorra kalbina Lietuvos kultūros atašė Italijoje, architektė Julija Reklaitė

Sausio 11 d. garsus italų architektūros kritikas Pippo Ciorra Nacionalinėje dailės galerijoje skaitė paskaitą apie architektūros kuravimą kaip kritikos įrankį. Architektas, profesorius Pippo Ciorra dėsto Ascoli Piceno Architektūros aukštojoje mokykloje (SAD), Camerino universitete ir yra vyriausiasis architektūros kuratorius MAXXI – nacionaliniame XXI a. meno muziejuje Romoje. Taip pat yra tarptautinės doktorantūros programos „Villard d’Honnecourt“ koordinatorius bei Tarptautinės architektūros kritikų asociacijos (CICA – Committee of International Critics of Architecture) narys. Nuo 1981 m. jo straipsniai publikuojami Italijos ir tarptautinėje periodinėje spaudoje. Šį kritiką galima pažinti iš jo gausiai publikuojamų knygų bei kuruotų parodų, jis buvo vienintelis europietis žiuri narys 2016 metų Venecijos architektūros bienalėje. Pippo Ciorra apsilankymas Lietuvoje – Lietuvos kultūros instituto Ekspertų vizitų programos dalis.

Pippo Ciorra per paskaitą NDG. G. Akelio nuotr.
Pippo Ciorra per paskaitą NDG. G. Akelio nuotr.
Pippo Ciorra per paskaitą NDG. G. Akelio nuotr.
Pippo Ciorra per paskaitą NDG. G. Akelio nuotr.
Julija Reklaitė

Apie architektūros atspindžius fotografijoje

Romualdo Kučinsko paroda „Netolygumai“ VDA galerijoje „Akademija“

 

Kuo fotografija skiriasi nuo architektūros, klausimas nekyla. O kuo skiriasi architektūrinė fotografija nuo tiesiog meninės fotografijos? Galų gale kuo skiriasi architektūros fotografija nuo architektūrinės fotografijos apskritai?
 
Spėju, kad fiksavimo metodu ir pagrindiniu tikslu. Vadinasi, parodos objektu. Tokius ir už fotografijos, ir už architektūros meno ribų išėjusius klausimus kelia Romualdo Kučinsko paroda, pavadinta „Netolygumai“.
Naršydamas savo nuotraukų archyvus autorius pastebėjo, jog fiksuodamas architektūrinius artefaktus jis visada nejučia pakelia objektyvą aukštyn. Ir to veiksmo tarsi pakako, kad pasaulį išvystų tokia abstrakčių, juodai baltų, architektūriškai konstruktyvių kadrų rinktinė.

 

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.