7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LR Seimo inf.

LR Seimo inf.

Seime bus atverta paroda, skirta Rumunijos revoliucijos 30-osioms metinėms

Seime bus atverta paroda, skirta Rumunijos revoliucijos 30-osioms metinėms
Vasario 4 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma paroda „30-osios Rumunijos revoliucijos (1989–2019) metinės. Rumunijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinio archyvo dokumentai“.


Renginio atidarymo metu kalbės Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Rumunija grupės pirmininkas Algirdas Sysas ir Rumunijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Cosmin George Dinescu.

LR Seimo inf.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia Kalbos premijos konkursą

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skelbia 2019 metų Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos konkursą. Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

LR Seimo inf.

ŽTK kviečia šokiui – organizuojama kasmetinė kampanija „Milijardas prieš smurtą“

Vasario 14 d., globali kampanija „Milijardas prieš smurtą” (angl. One Billion Rising) vyks Vilniuje, Europos aikštėje. Pradžia 14 val. Renginio organizatoriai ir iniciatoriai – Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Moterų informacijos centras. Renginio partneris – Vilniaus miesto savivaldybė.

Smurtas prieš moteris – aštriausia lyčių nelygybės forma. Siekiant atkreipti dėmesį į milijardinį smurto aukų skaičių, 2012 m. buvo pradėta Niujorko menininkės ir feministės Yv Ensler (Eve Ensler) inicijuota kasmetinė kampanija „Milijardas prieš smurtą“. Šia kampanija –  masiniu šokiu – raginama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites bei skatinti lyčių lygybę. Kampanija buvo pradėta kviečiant vienu metu milijardą pasaulio moterų protestuoti – palikti darbo vietas ir susivienyti šokiui. Milijardas simbolizuoja statistiką, pagal kurią viena iš trijų pasaulio moterų yra patyrusi seksualinį ar fizinį smurtą.

 Nuo 2012 m. kasmet, vasario 14 d., tai yra, Šv. Valentino dieną, kampanija vyksta  visame pasaulyje (skaičiuojama, kad įsitraukia iki 190 šalių). Šios kampanijos renginiuose dalyvauja  tūkstančiai organizacijų, daugybė pasaulinių įžymybių.

Remiantis Moterų informacijos centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 9529 nusikaltimai. 90 proc. įtariamų (kaltinamų) smurtu artimoje aplinkoje asmenų yra vyrai (Lietuvos statistikos departamento duomenys),  daugiau nei 84 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje sudaro moterys ir mergaitės.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Moterų informacijos centras jungiasi prie tarptautinės kampanijos „Milijardas prieš smurtą“ ir kviečia prisijungti Jus!

Renginio metu kviesime užsukti į Moterų informacijos centro palapinę, kurioje Jūsų laukia viktorina su šauniais prizais, informacija apie smurtą artimoje aplinkoje – smurto formas,  seksualinio smurto paplitimą, pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Taip pat  kviečiame sušilti – puodeliui arbatos.  

Tai padaryti galite:

atvykstant vasario 14-ąją, 14 val. į Europos aikštę Vilniuje ir drauge sušokant bendrą šokį („flashmob“);

pasidalinant informacija socialiniame tinkle „Facebook“ apie kampaniją;

arba vasario 14-ąją galite skirti šokį kampanijai „Milijardas prieš smurtą“ pagal „Zumba su Indre“ choreografiją, nufilmuoti 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, patalpinti jį socialiniame tinkle „Facebook“, pridedant grotažymę #OneBillionRisingVilnius, arba atsiunčiant el. paštu [email protected].


Kviečiame šokiui, kuris taps Jūsų atsaku smurtui prieš moteris!

Daugiau informacijos apie pasaulinę kampaniją rasite ČIA.

 

Parengė

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]

LR Seimo inf.

Išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai.

 

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Gintarė ADOMAITYTĖ (rašytoja);

Algirdas GLUODAS (visuomenininkas);

Jovita MIŠEIKIENĖ (mokytoja);

asociacija „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“;

 

už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Irena ANDRUKAITIENĖ (filologė);

Jonas MAČIULIS (girininkas);

Nomeda SIMĖNIENĖ (redaktorė);

Vykintas VAITKEVIČIUS (istorikas);

 

už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Dominikas Petras AKSTINAS (kultūrologas);

Emilija BRAJINSKIENĖ (visuomenininkė);

Irena RUDZINSKIENĖ (visuomenininkė);

Juozas ŠIKŠNELIS (rašytojas);

 

už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Stanislovas ABROMAVIČIUS (rašytojas);

Silvija PELECKIENĖ (redaktorė);

Vytas RUTKAUSKAS (muziejininkas);

Klementina Birutė VOSYLYTĖ (visuomenininkė).

2019 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikti 40 kandidatai.Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras ir išrenka medalio laureatus.

Komisijos pirmininkas                                                                                            

Stasys Kašauskas

 

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Danguolė Stonytė, tel. (8 5) 239 6561, el. p. [email protected]

LR Seimo inf.

Seime eksponuojama fotografijų paroda „100 metų kartu“

Vasario 1–14 d. Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje eksponuojama fotografės Monikos Požerskytės paroda „100 metų kartu“.


Nepriklausomybės šimtmečio įkvėpta fotomenininkė nufotografavo šimto metų sulaukusius atkurtos Lietuvos valstybės bendraamžius ir kiekvieno jų ypatingą istoriją sudėjo į projektą „100 metų kartu“. Lietuva, gyvenimas ir mirtis – tokios trys temos vyrauja fotografės portretų pasakojamose istorijose.
Senoliai ne tik fotografavosi, bet ir dalijosi visu savo gyvenimu: vaikystės prisiminimais, kaip susipažino su antrosiomis pusėmis, kuo vertėsi, kaip išgyveno karą, tremtį, daugybę artimų žmonių netekčių. „Išgirdau nuostabių pasakojimų. Didžiausia nuostaba man, – kad mūsų pašnekesiai buvo šviesūs, turintys daug vilties“, – tikina fotomenininkė M. Požerskytė.


Visi šimtamečiai vaizduojami skaisčiai žydrame fone. Autorė pasakoja, kad nenorėjo senolių įamžinti jų dabartinėje aplinkoje, nes ligoninė ar senelių namai nėra ta vieta, kuri papasakotų apie senolių gyvenimą ir  tikrai jų neatskleistų.


Dėl šimto metų sulaukusių senolių portretų fotografė apkeliavo visą Lietuvą. „Šios kelionės ir fotosesijos – visiškai kitokios: jauti, kad su senu žmogumi turi sulėtėti, nurimti, kantriai papasakoti, ką ir kodėl darai, neretai – padrąsinti besikuklinančius, sulaukti nuoširdžios šypsenos pasakius, kokie jie yra gražūs“, – pasakoja M. Požerskytė


Unikalus projektas neliko nepastebėtas ir menotyrininko, fotografijos kritiko doc. dr. Tomo Pabedinsko. Pasak jo, „M. Požerskytės fotografijos teigia, atrodytų, akivaizdžią, bet sunkiai įsisąmoninamą tiesą: jos įamžinti žmonės ne tik su mumis kartu buvo šimtą metų (šiuo atveju toks pasakymas įgyja neįprastą ir stebinančią pažodinę reikšmę), bet vis dar yra šalia šiandien. Tokiuose ilgaamžių portretuose fotografei pavyksta nepretenzingais kūrybiniais sprendimais, atsiribojus nuo ideologinių motyvų bei moralizavimo, parodyti mums gyvus šiandienos ryšius su tautos istorija ir kartu priminti, kad ta istorija yra žmogiška“.


Parodos pristatymo renginys vyks vasario 12 d., antradienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai). Parodą pristatys Seimo narys Vytautas Kernagis ir pati autorė.

Fotomenininkė M. Požerskytė – jaunosios lietuvių fotografų kartos atstovė, Vilniaus dailės akademijoje studijavusi fotografijos ir medijos meno studijų programose. Monika dalyvavo daugiau nei 30 grupinių parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse ir jau daugiau nei 10 metų dirba socialinės ir komercinės fotografijos srityse, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos mados dizaineriais, leidiniais, reklamos agentūromis, verslo kompanijomis.


Ši paroda yra projekto „100 metų kartu“, kurį sudaro nuotraukų albumas ir dokumentinis kino filmas „100 metų kartu“, dalis. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui skirta idėja šalies bendraamžių lūpomis atskleidžia autentiškus pasakojimus ir Lietuvos raidą. Projektą vykdo M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, kino gamybos kompanija UAB „Artbox“ su režisiere Edita Kabaraite.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]

 

 

LR Seimo inf.

Įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai ir medaliai

Spalio 25 d. Šv. Jonų bažnyčioje įvyko tradicinė 2018 m. Baltijos Asamblėjos (BA) apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonija, kurią sveikinimo kalba pradėjo BA Prezidentas, Seimo narys Valerijus Simulikas.


2018 metų Baltijos Asamblėjos literatūros premija už istorinių romanų serijos „Mes. Latvija. XX amžius“ idėją ir koncepciją, trylikos romanų serijos leidimo kuravimą, taip pat už vieną iš šios serijos romanų – „Bogene“ skirta Gundegai Repšei iš Latvijos.

Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jurgita Dronina balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
LR Seimo inf.

Seime bus svarstoma, kaip apsaugoti piliečius nuo bylų už dalyvavimą sprendžiant viešuosius reikalus

Spalio 23 d., antradienį, 10.30 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Kultūros komitetas kartu su asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ rengia forumą tema „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“.
Strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) yra vadinamos tokios bylos, kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę.
Forume bus pristatoma šio reiškinio istorija, pateikiami pasaulio ir Lietuvos pavyzdžiai, sociokultūrinės problemos, iššūkiai žodžio laisvei ir pamatinėms demokratinėms vertybėms. Forumo tikslas – apžvelgti strateginių bylų prieš visuomenę reiškinį ir, identifikuojant problemas, ieškoti sprendimų.
Forume dalyvaus Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovai, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių atstovai, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovai, politologai, politikai, mokslininkai.
Aplinkos ministerijos iniciatyva po forumo planuojamas susitikimas, kuriame, atsižvelgiant į jo rezultatus, bus aptartos galimybės keisti teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti piliečius nuo persekiojimo už dalyvavimą sprendžiant aplinkos klausimus.
Forumo data siejama su 1992 m. spalio 25 d. referendumu, kuriame priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos tos teisės, kurias neigia strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą: teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimas persekioti už kritiką (33 straipsnis).
Visų, norinčių pasisakyti, forumo rengėjai maloniai laukia diskusijose. Būtina išankstinė registracija el. p. [email protected] iki spalio 22 d. 13 val. Asmenys į Seimo rūmus įleidžiami tik pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Papildoma medžiaga: Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus analitinė apžvalga „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“.

Forumas bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.

Forumą organizuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“.

Forumą moderuoja: Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė dr. Lina Leparskienė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis.

10:30–10:35 Įžanginis žodis. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto atstovas.

10:35–10:45 Teisininkas Paulius Markevičius. „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje“.

10:45–11:00 Advokatas Saulius Dambrauskas. „Suinteresuotos visuomenės reikalavimo teisės „problema“ viešojo intereso gynimo bylose – strateginės bylos prieš visuomenę Kaune“.

11:00–11:10 Kultūros istorijos tyrinėtojas, Vilniaus m. Tarybos narys dr. Darius Kuolys. „Pilietinė savigyna ir laisvė“.

11:10–11:20 Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. „Lietuvos architektų rūmų patirtys viešojo intereso lauke“.

11:20–11:30 Lietuvos aukščiausiojo teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Navickytė. „Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jo pasekmės civiliniame procese“.

11:30–11:45 Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė. „Kaip užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui kultūros ir kultūros paveldo srityje: strateginės verslo kovos per teismus (nuo „Lietuvos“ kino teatro iki Misionierių ansamblio)“.

11:45–12:15 Klausimai prelegentams, diskusija (pasisakymai iki 3 minučių)

12:15–12:25 Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas Gintautas Tiškus. „Urbanistinio karo“ priežastys.

12:25–12:35 Teisininkas Tomas Bakučionis (vienas iš 4 visuomenininkų, kuriems buvo iškelta byla dėl „Lietuvos“ kino teatro). „Bylos, susijusios su Misionierių ansamblyje vystomu projektu“.

12:35–12:45 Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras Sakalas Gorodeckis. „Kur pradingo savivalda ir viešuoju interesu suinteresuotieji savivaldybėse?“

12:45–12:55 Lietuvos Respublikos kultūros ministrės patarėjas Egidijus Gailiūnas. „Situacija dėl Faro konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo: Lietuvos atvejis“.

12:55–13:30 Klausimai prelegentams, diskusija, redakcinės kolegijos forumo rezoliucijai parengti sudarymas (pasisakymai iki 3 minučių) Pastaba: parengus forumo rezoliuciją, Aplinkos ministerijos iniciatyva planuojamas susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, siekiant apsaugoti piliečius nuo strateginių bylų prieš visuomenės dalyvavimą

 

Papildoma informacija: Seimo nario N. Puteikio padėjėja-sekretorė Rasa Kalinauskaitė, tel. (8 5) 239 6616, mob. 8 612 00338

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]

 

LR Seimo inf.

Seime bus pristatyta fotografijų paroda, skirta paminėti 50-ąsias Prahos pavasario metines

Rugpjūčio 24 d., penktadienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografijų paroda „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“. Parodą pristatys parodos globėjas Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus direktorius dr. Michalas Lukešas (Michal Lukeš), Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Bohumilas Mazanekas (Bohumil Mazánek). Parodos iniciatorė – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė dr. Agnė Širinskienė. Renginyje dalyvaus Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika grupės nariai, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos nariai, koncertuos Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“.

Šių metų sausio 5-ąją sukako 50 metų nuo Prahos pavasario pradžios. Prahos pavasaris truko nuo 1968-ųjų sausio 5 d. iki rugpjūčio 21-osios. Atšilimas tuometinėje Čekoslovakijoje prasidėjo, kai pirmuoju Čekoslovakijos komunistų partijos sekretoriumi buvo išrinktas slovakų kilmės Aleksandras Dubčekas (1921–1992).  Čekoslovakijoje buvo paskelbta politinių permainų programa, panaikinta cenzūra, spaudoje pasirodė publikacijų, smerkiančių komunistų partijos politiką. Tačiau A. Dubčeko reformoms nebuvo lemta išsipildyti: 1968 m. rugpjūčio 20–21 d. du tūkstančiai Varšuvos pakto narių tankų įvažiavo į Čekoslovakiją. Prasidėjo operacija „Dunojus“, kurios metu nužudyti 108 žmonės, dar apie 500 civilių buvo sužeista. Taip pat Čekoslovakijoje dislokuota keli šimtai tūkstančių sovietinių karių. Sovietų Sąjungos invazija Čekoslovakijoje truko iki 1968-ųjų rugsėjo 20 d. A. Dubčeką pakeitė taip pat slovakų kilmės Gustavas Husakas (Gustáv Husák) (1913–1991). Prahos pavasaris baigėsi.

Šie įvykiai neliko be atgarsio Lietuvoje. Prahos pavasaris dar labiau suaktyvino lietuvių pogrindinę veiklą, nors griežta sovietinė cenzūra dėjo milžiniškas pastangas ir visais įmanomais būdais siekė, kad žinia apie Prahos pavasarį Lietuvoje nesklistų.

Fotografijų parodoje „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“ pristatomos Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus archyve esančios 1968 m. Prahos pavasario fotografijos, kurios suskirstytos pagal temas: 1. Žlugusios viltys. 2. Kareiviai. 3. Pasipriešinimas. 4. Protestai. 5. Kūrybiškumas. 6. Informacijos sklaida. 7. Debatai. 8. Epilogas. Kiekvienai temai atrinkta po 10 fotografijų, kurias atrinko, tekstus ir fotografijų aprašus parengė Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus Naujųjų amžių istorijos skyriaus darbuotoja dr. Jitka Gelnarova (Jitka Gelnarová).

Čekijos Respublikos nacionalinio muziejaus ir Čekijos Respublikos ambasados fotografijų paroda „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“ Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki rugsėjo 17 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

 

Daugiau informacijos apie parodą:

Lietuvos Respublikos Seimo narės dr. Agnės Širinskienės padėjėja

Janina  Balsienė

Tel. (8 5) 239 6308, el. p. [email protected]

LR Seimo inf.

Seime – paroda, skirta Laisvės dienai ir 25-osioms Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms paminėti

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama fotografijų paroda „25 metai be okupacinės kariuomenės“, skirta Laisvės dienai ir 25-osioms Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms paminėti.

Parodoje eksponuojamos žymaus Atgimimo laikotarpio fotokronikininko, buvusio informacinės agentūros TASS fotokorespondento Romualdo Jurgaičio nuotraukos. Parodai atrinktos nuotraukos unikalios ir reikšmingos keliais aspektais. Pirmiausiai, tai Romualdo Jurgaičio fotografijos, iliustruojančios okupacinės kariuomenės veiklą Lietuvos Respublikoje 1990–1991 m., kai žlungančios Sovietų Sąjungos karinės struktūros, persekiojo, kalino, smurtavo prieš Lietuvos piliečius. Nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo buvo vykdoma prieš Lietuvos valstybę ir jos piliečius nukreipta atvira sovietų agresija. Persekiojami ir kalinami šauktinio amžiaus sulaukę ir tarnauti svetimoje kariuomenėje atsisakę ar iš jos pabėgę jaunuoliai.

Dirbdamas ELTA fotokorespondentu Romualdas Jurgaitis turėjo galimybę patekti į Lietuvos teritorijoje dislokuotų Sovietų Sąjungos karinių dalinių teritoriją ir fiksuoti istorinius kadrus „iš kitos barikadų pusės“.

Demokratinių jėgų pergalė vadovaujant Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui leido inicijuoti sėkmingas tarpvalstybines derybas, lėmusias planinį tuo metu jau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Šį milžinišką atkurtos Lietuvos valstybės politinį laimėjimą detaliai užfiksavo ir Romualdas Jurgaitis. Kaip patvirtino pats nuotraukų autorius, tų dienų sąlygomis jis buvo mobilus fotografas, turėjęs asmeninį automobilį ir galėjęs operatyviai nuvykti į įvykio vietą. Būtent šios aplinkybės leido fiksuoti unikalius istorinius kariuomenės išvedimo iš Vilniaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Visorių, Mickūnų, Utenos ir Zarasų rajonų kadrus.

Vienintelė neautorinė parodoje „25 metai be okupacinės kariuomenės“ eksponuojama fotografija yra iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo – joje vaizduojama Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertanti Sovietų Sąjungos kariuomenė 1940 m. birželio 15 d.

Paroda Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus eksponuojama iki rugsėjo 3 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

 

Daugiau informacijos:

Žydrūnas Mačiukas

Tel. (8 5) 239 6318, el. p. [email protected]

LR Seimo inf.

2020-ieji paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais

Minėdamas Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną Seimas 2020-uosius paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Už šį sprendimą (projektą Nr. XIIIP-1893(2) vienabalsiai balsavo 76 Seimo nariai.


Po dvejų metų sukanka 100 metų, kai 1920 m. balandžio 14–15 dienomis visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas.
Seimas pabrėžė, kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika.


Priimtame dokumente pabrėžiamas Steigiamojo Seimo atliktas teisėkūros darbas – pirmosios nuolatinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir kitų teisės aktų priėmimas, užbaigęs Lietuvos valstybės atkūrimo procesą. Kartu akcentuojama Steigiamojo Seimo svarba įtvirtinant Lietuvos Respubliką tarptautinėje arenoje ir tai, kad jis išlieka demokratinio parlamento pavyzdžiu.


Seimas iki 2018 m. liepos 1 d. pavedė Seimo Valstybės istorinės atminties komisijai parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metų minėjimo programos metmenis.
Vyriausybei pasiūlyta šių metmenų pagrindu parengti ir patvirtinti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metų minėjimo 2019–2022 metų programą ir numatyti lėšų jai įgyvendinti.


Seimas taip pat pasiūlė savivaldybėms, bendruomenėms, visoms institucijoms, organizacijoms ir piliečiams aktyviai dalyvauti įgyvendinant programos projektus, o visoms valstybės institucijoms – programą, kaip ilgalaikę ir prioritetinę, įtraukti į savo veiklos planus.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]

  < PUSLAPIS IŠ 2  >> Archyvas