Autorius: Neringa Kažukauskaitė

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su režisieriumi Aleksandru Veledinskiu

Praėjusią savaitę Vilniuje svečiavosi rusų režisierius, scenaristas Aleksandras Veledinskis. Jis – žinomų TV serialų „Brigada“, „Tolimųjų reisų vairuotojai“, „Įstatymas“ scenaristas bei filmų, tapusių tikrais įvykiais Rusijos kino pasaulyje, režisierius. Veledinskio filmas „Rusiška“ (2004) rodė sudėtingą jaunuolio brandos periodą. Filme „Gyvas“ (2006) prabilta apie Čečėnijos kare suluošintų jaunuolių gyvenimą. Didžiausio pripažinimo sulaukė Veledinskio juosta „Geografas gaublį pragėrė“ (2013), sukurta Aleksejaus Ivanovo romano motyvais. Filmas į ekraną grąžino taip ilgai nebūtą mūsų laikų herojų – mokytoją Služkiną, kurį nyki kasdienybė verčia išduoti save ir elgtis niekšingai.

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su rusų aktoriumi ir režisieriumi Sergejumi Puskepaliu

 Aktorius Sergejus Puskepalis filmuojasi nedaug, tačiau be jo sunku įsivaizduoti šiuolaikinį Rusijos kiną. Debiutinis vaidmuo režisieriaus Aleksejaus Popogrebskio juostoje „Paprasti dalykai“ (2006) jam atnešė svarbiausio Rusijos kino festivalio „Kinotavr“ bei Tarptautinio Karlovi Varų festivalio prizą už geriausią vyro vaidmenį, nacionalinio kino apdovanojimą „Nika“ už metų atradimą, kino kritikų apdovanojimą „Baltas dramblys“ ir daugelį kitų. Suvaidinęs kitame šio režisieriaus filme „Kaip aš praleidau praėjusią vasarą“ (2010) Puskepalis buvo pagerbtas Berlyno festivalio „Sidabriniu lokiu“ už geriausią vyro vaidmenį (kartu su aktoriumi Grigorijumi Dobryginu). Aktorius filmavosi Veros Storoževos, Sergejaus Ursuliako, Aleksejaus Učitelio ir kitų iškiliausių viduriniosios bei jaunosios kartos rusų režisierių filmuose. Jis daug dirba teatre – režisuoja spektaklius Maskvos, Jaroslavlio, Magnitogorsko, Samaros, Ufos ir kitose scenose. Balandžio pabaigoje tarptautinio žiniasklaidos klubo „Formatas – A3“ kvietimu Sergejus Puskepalis lankėsi Vilniuje.

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su Damienu Odouliu

Į šiemetinį prancūzų kino festivalį „Žiemos ekranai“ du naujausius savo filmus „Likęs pasaulis“ („Le Reste du monde“, 2012) ir „Vilko turtai“ („La Richesse du loup“, 2012) atlydėjo ir pristatė režisierius Damienas Odoulis – „netaisyklinga“ Prancūzijos kino, kuriame jis jaučiasi visiškas pašalietis, asmenybė. Pasižymintys savita poetika, labai intymia, asmeniška intonacija, subtiliai perteikiantys žmogaus emocijas ir būsenas jo filmai keliauja po prestižinius festivalius rinkdami prizus. Kine Odoulis debiutavo trumpo metražo juostomis, kurių sukūrė bene dešimt, o didžiausią atgarsį kino pasaulyje sukėlė jo antras pilnametražis filmas „Kvėpavimas“ („La Souffle“, 2000), apdovanotas Venecijos festivalio Žiuri specialiuoju bei FIPRESCI prizais. Odoulis ne tik dirba kine, bet rašo poeziją, režisuoja ir vaidina teatre, rengia parodas.

Nekenčiu turizmo. Man dažnai patinka mažos šalys. Jos kaip atskiros erdvės, esančios kiek nuošalyje nuo visuotinės globalizacijos, kurią įtakoja dideli turtingi kraštai. Mažos šalys išsaugojo savitą gyvensenos sistemą. Ir atvykus į Lietuvą tai jaučiasi, ir man labiausiai patinka, nes tai

Neringa Kažukauskaitė

Estijos, Latvijos ir Lietuvos kino šventė