7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Gabrielius Simas Sapiega

Gabrielius Simas Sapiega

Svarus muzikos mokslo dvitomis

Gegužės 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko Gražinos Daunoravičienės dvitomės mokslo studijos „Muzikos genotipo teorinis modelis“ ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujųjų fenomenų“ sutiktuvės. Šios dvi monumentalios muzikos studijos – nuo 2019 m. vykdyto Mokslo tarybos finansuoto projekto rezultatas ir vaisius. Neabejotina, jog šiuos dvitomius suformavo ilgametė Gražinos Daunoravičienės patirtis ir įžvalgos tiriant lietuvių muzikos teorinius kontekstus.

Gražina Daunoravičienė. M. Aleksos nuotr.
Gražina Daunoravičienė. M. Aleksos nuotr.
Gabrielius Simas Sapiega

Dezdemona, Tanya ir blužnis

Festivalio „Gaida“ koncerto su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir Tanya Tagaq įspūdžiai

Įsibėgėjęs aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, spalio 12 d. klausytojus vėl subūrė į Nacionalinę dailės galeriją, greta Eduardo Balsio 100-čiui parengtos ekspozicijos, iš naujo aktualizuoti vieną svarbiausių temų – moters vaidmens visuomenėje kaip naratyvistinio tragizmo.

Rūta Lipinaitytė, Indrė Baikštytė, Modestas Pitrėnas ir LNSO. V. Abramausko nuotr.
Rūta Lipinaitytė, Indrė Baikštytė, Modestas Pitrėnas ir LNSO. V. Abramausko nuotr.
Tanya Tagaq, Modestas Pitrėnas ir LNSO. V. Abramausko nuotr.
Tanya Tagaq, Modestas Pitrėnas ir LNSO. V. Abramausko nuotr.
Gabrielius Simas Sapiega

Meistro ir Margaritos tylos pasikalbėjimai

Prieš mūsų vidines minčių akis – tyla smėlio gurgždėjime ir neįprastai jautrus meistro susitikimas su Margarita, it adatos varstantis galvą. Prieš mus – meistras ir jo amžinieji namai – miegas, kurį saugo Margarita. Meistras – pretenzingas išsireiškimas, ypač meno pasaulyje, o labiausiai mūsų dienomis, kai visuomenė valdoma produkcijos ir naudos dėsnių. Meistru sau leisiu vadinti šio straipsnio herojų, jaunąjį grafikos dizainerį Lauryną Kamarauską, turėdamas omenyje ne žėruojantį rinkos pragaro ratą, o tai, kas yra demonų buveinės sargo akyse ir rankose – menininką.

Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Laurynas Kamarauskas, „Po tavęs, Maksai“
Gabrielius Simas Sapiega

Pasirodė Gražinos Daunoravičienės knyga

„Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“

Gruodžio 1 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinė bendruomenė pasitiko naują leidinį – Gražinos Daunoravičienės knygą „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Kaip tokių gigantiškų knygų pristatymuose pokštaujama, jei jus užpultų gatvėje, su tokiu talmudu garantuotai pritrėkštumėte ne vieną blogą padarą, o liaunos muzikologės, kaip sakė Rūta Gaidamavičiūtė, tikrai ilgai neišlaikytų jos rankose. Šios knygos svoris, žinoma, vertinamas ne tik lapų kiekiu (668 puslapiai!), bet ir savo reikšme Lietuvos muzikologijos kontekste. Knygą sudaro dvi didelės dalys, teorinė ir istorinė.

 

Knygos pristatymo vakarą koordinavo Jūratė Katinaitė, kalbėjo Jonas Bruveris – vienas iš knygos recenzentų. Subtilusis žodžio meistras nepagailėjo pagyrų autorei, nors ir pakritikavo dėl knygos apimties ar net pavadinimo pasirinkimo. Galiausiai, pabaigoje neutralizavęs kritinį žvilgsnį, vis dėlto išryškino didžiausias šios knygos teigiamybes. Kaip teigė J. Bruveris, visų knygoje iškeliamų, aprašomų bei nagrinėjamų idėjų ir savybių, nuomonių, faktų, tiesų, kaip ir išnagrinėtų komplikuotų partitūrų puslapių gausa yra tiesiog stulbinanti. Kiekvienas sakinys yra pilnas intelektualinio krūvio. Tačiau tą gausą ryžtingai tvarko pasigėrėtinas autorės sugebėjimas tai paversti sklandžiu moksliniu, skaitymo neapsunkinančiu tekstu. Knygos kalba yra itin vaizdinga, laki, bet terminologijos požiūriu – tiksli ir aiški. Daugeliu aspektų tai naujas žodis mūsų muzikologijoje. Veikalas prilygsta jame bei pasaulio muzikologų darbuose nurodomų, cituojamų šiandieninės Europos bei kai kurių kitų šalių muzikologijos, kultūrologijos ir pan. autoritetų veikalams. Tai vienas reikšmingiausių darbų per visą lietuvių muzikologijos istoriją.