7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasirodė Gražinos Daunoravičienės knyga

„Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“

Gabrielius Simas Sapiega
Nr. 40 (1192), 2016-12-09
Muzika Knygos

Gruodžio 1 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinė bendruomenė pasitiko naują leidinį – Gražinos Daunoravičienės knygą „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“. Kaip tokių gigantiškų knygų pristatymuose pokštaujama, jei jus užpultų gatvėje, su tokiu talmudu garantuotai pritrėkštumėte ne vieną blogą padarą, o liaunos muzikologės, kaip sakė Rūta Gaidamavičiūtė, tikrai ilgai neišlaikytų jos rankose. Šios knygos svoris, žinoma, vertinamas ne tik lapų kiekiu (668 puslapiai!), bet ir savo reikšme Lietuvos muzikologijos kontekste. Knygą sudaro dvi didelės dalys, teorinė ir istorinė.

 

Knygos pristatymo vakarą koordinavo Jūratė Katinaitė, kalbėjo Jonas Bruveris – vienas iš knygos recenzentų. Subtilusis žodžio meistras nepagailėjo pagyrų autorei, nors ir pakritikavo dėl knygos apimties ar net pavadinimo pasirinkimo. Galiausiai, pabaigoje neutralizavęs kritinį žvilgsnį, vis dėlto išryškino didžiausias šios knygos teigiamybes. Kaip teigė J. Bruveris, visų knygoje iškeliamų, aprašomų bei nagrinėjamų idėjų ir savybių, nuomonių, faktų, tiesų, kaip ir išnagrinėtų komplikuotų partitūrų puslapių gausa yra tiesiog stulbinanti. Kiekvienas sakinys yra pilnas intelektualinio krūvio. Tačiau tą gausą ryžtingai tvarko pasigėrėtinas autorės sugebėjimas tai paversti sklandžiu moksliniu, skaitymo neapsunkinančiu tekstu. Knygos kalba yra itin vaizdinga, laki, bet terminologijos požiūriu – tiksli ir aiški. Daugeliu aspektų tai naujas žodis mūsų muzikologijoje. Veikalas prilygsta jame bei pasaulio muzikologų darbuose nurodomų, cituojamų šiandieninės Europos bei kai kurių kitų šalių muzikologijos, kultūrologijos ir pan. autoritetų veikalams. Tai vienas reikšmingiausių darbų per visą lietuvių muzikologijos istoriją.

 

Rūta Gaidamavičiūtė, gerai žinodama kiekvienam rašančiajam kylančius iššūkius, privertė ne tik knygos autorę, bet ir visą salę kvatoti, taikliai įvardydama tam tikrus probleminius su knygos tekstu bei su asmenine patirtimi susijusius aspektus. Pavyzdžiui, paminėjo, jog skaitant daugumą šios autorės darbų dėl kalbos ir žodžių sudėtingumo sunku „prisikasti prie taško“, tačiau šį kartą, redaktorės Donatos Linčiuvienės dėka, kad ir sunkiai, pavyko. R. Gaidamavičiūtė šmaikštavo, jog autorė tarsi nori vienu metu gyventi visuose laikuose, aprėpti visas įmanomas paraleles, sąsajas ir skaitytojui nelieka kitos išeities, kaip brautis paskui. „Jeigu braižyčiau Gražinos minties zigzagus, schemos būtų ne ką prastesnės nei pateiktos knygoje“, – apie kolegę sakė R. Gaidamavičiūtė.

 

Rūta Stanevičiūtė apžvelgė visai kitokį kontekstą – G. Daunoravičienės muzikologijos filosofiją. Pirmiausia buvo akcentuota meno kūrinio tobulumo kategorija, glaudžiai susijusi su europietiška opus perfectum et absolutum samprata. Pastebėta, jog iš šios perspektyvos autorė vertina daugumą muzikos reiškinių. Tobulumas – kaip tam tikra utopija, iš čia ir natūralus lietuvių muzikos modernėjimas kaip tobulėjimo kelias. Todėl minėdama gausybę kompozitorių knygos autorė vis dėlto įdėmiau tyrinėja labai nedidelę jų grupę, autorės manymu, atitinkančių ypatingus meistrystės kriterijus. R. Stanevičiūtė taip pat paminėjo, kad knygoje pamatėme tarsi dvi Gražinas Daunoravičienes – teoretikę ir istorikę, tačiau istorikės pusė čia specifinė, skirta atverti slaptose kompozicijos mokyklos celėse vykstančias paslaptis. Pristatymo metu buvo įvardintos ir galimos knygos užmačios: atskleisti lietuvių muzikos orumą pasauliniame kontekste, pasiremiant geokultūrinio modernizmo samprata.

 

Knygos pristatymą paįvairino  muzikiniai intarpai. Skambino pianistai Virginija Unguraitytė, Eugenijus Žarskus, griežė smuikininkė Ugnė Liepa Žuklytė. Nebuvo pamirštas ir muzikologų Mokytojas – šviesaus atminimo prof. Algirdas Ambrazas.