7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Nepatogi menininko ir suvokėjo akistata su realybe

Spektaklis „Jaudulys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pjesės „Jaudulys“, kurios pagrindinė veikėja yra rašytoja Ulja Richtė, autorius Ivanas Vyrypajevas teigia: „Autorius atsakingas už tai, ką jis rašo, ir už tai, ką jis kalba. Tarkime, teatre autorius paima dvi valandas iš žmogaus gyvenimo ir kažką už tai jam siūlo.“ Artėjant Tarptautinei teatro dienai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šią pjesę režisavo jaunosios kartos režisierius Aleksandras Špilevojus.

Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Su)valdyta diskusija

„Kauno asamblėja“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vasario mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir Kanados teatras „Porte Parole“ pakvietė į Lietuvos scenoje vis dar ne itin dažną dokumentinės krypties spektaklį. Kūrybinis procesas prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, kai keturi skirtingų pažiūrų žmonės buvo susodinti prie bendro stalo diskutuoti ir ginčytis daugumai lietuvių aktualiomis temomis. Skirtingiems požiūriams atstovaujančius pašnekovus pasiūlė dramos teatras, jų pokalbis buvo įrašytas ir iš to gimė sceninis tekstas.

Martyna Gedvilaitė, Vaidas Maršalka ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Vaidas Maršalka ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Tomas Erbrėderis ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Tomas Erbrėderis ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kokio atstumo pakanka?

Šokio spektaklis Kauno miesto kameriniame teatre

Jau pats dviejų šokėjų ir choreografų Arūno Mozūraičio ir Adriano Carlo Bibiano Kauno miesto kameriniame teatre sukurto šokio spektaklio „Pakankamas atstumas“ pavadinimas kelia daugybę minčių. Apie jį, siedami su asmenine biografija, nemažai kalba ir patys kūrėjai, o kasdieniame mūsų žodyne pastaraisiais metais žodis „atstumas“ užima tvirtą poziciją. Bet viskas ne tik apie tai.

Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis ir Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis ir Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tarp globalių ir asmeninių klausimų

„Kvėpavimas“ Kauno miesto kameriniame teatre

Jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova, pakeitusi britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesės „Plaučiai“ pavadinimą į dinamiškesnį daiktavardį „Kvėpavimas“, kviečia žiūrovus intymioje Kauno miesto kamerinio teatro Mažojoje salėje pažvelgti į dviejų žmonių santykių kasdienybę, prisodrintą globalių problemų. Lietuvos teatro scenoje ši Macmillano pjesė statoma pirmą kartą, bet prieš keletą metų režisierius Kirilas Glušajevas ėmėsi šio dramaturgo pjesės „Nuostabūs dalykai“, analizuojančios ne mažiau nūdienai svarbias problemas – gyvenimo iššūkius, depresiją. Spektaklis interaktyvus, žiūrovas kviečiamas įsitraukti į aktoriaus Martyno Nedzinsko kuriamą ir improvizuojamą istoriją.

Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie mūsų visuomenės problemas per film noir ir Disneilendo prizmę

„Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Gruodžio pabaigą palydėjo išvyka į naują Nikolaso Darnstädto filmą-spektaklį „Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Kino ir scenos kūrinys sukonstruotas iš vieno žymiausių XX a. modernizmo rašytojų Franzo Kafkos romanų „Pilis“ ir „Amerika“. Režisierius interpretuoja literatūrą, papildydamas ją savo idėjomis, kontekstais ir panardinamas į vizualiai efektingą reginį, jungiantį skirtingas medijas bei stilius.

Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Vapsvos negali negelti

Nino Maglakelidzės spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vėsų lapkričio 18-osios vakarą Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) žiūrovai turėjo du puikius, bet labai skirtingus pasirinkimus: pasinerti į 10-ojo dešimtmečio pradžion nukeliantį spektaklį „Remyga“ (pagal Rimanto Kmitos pjesę; rež. Oskaras Koršunovas), atvykusį gastrolių iš Šiaulių dramos teatro, arba pamatyti kartvelų režisierės Nino Maglakelidzės NKDT sukurto spektaklio pagal 2012 m. Ivano Vyrypajevo parašytą pjesę „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ premjerą. Atgarsiai, sklidę tiek iš Didžiosios, tiek iš Ilgosios salės, liudija, kad pasirinkdami, regis, stipriai neprašovė nei vieni, nei kiti. Bet šis tekstas – apie „Vapsvas...“, praeities šmėklas ir įvykius, geliančius ne tik lapkritį, bet ištisus metus.

Goda Petkutė ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Dainius Svobonas ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Dainius Svobonas ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie besikeičiantį šiuolaikinį šokį ir jo žiūrovą

Pokalbis su šokėja Sigita Juraškaite

Sigita Juraškaitė – scenos menų kūrėja, įvertinta už vaidmenis šokio spektakliuose „Apnea“ (choreografė Erika Vizbaraitė, 2020), „Z+“ (choreografė Agnietė Lisičkinaitė, šokio teatras „Airos“, 2017), „Viskas įskaičiuota“ (kūrybinė komanda Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Petras Lisauskas, Konstantinas Kosovecas, 2017), „Chimeros karoliai“ (choreografė Aira Naginevičiūtė, šokio teatras „Airos“, 2013) ir kt., taip pat už edukacines veiklas, skirtas jaunimo praktinėms bei teorinėms šiuolaikinio šokio žinioms plėsti. Kalbamės apie šokio reikšmę, spektaklius ir besikeičiančią, bet vis dar sunkiai pasiekiamą jaunųjų žiūrovų auditoriją.

Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Airida Gudaitė, Sigita Juraškaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė, Sigita Juraškaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė ir Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė ir Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Juraškaitė ir Mykolas Jocys šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė ir Mykolas Jocys šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kiekviena diena – lapas į vidinę knygą

Pokalbis su Petru Lisausku

Petras Lisauskas – šokėjas, choreografas, aktorius ir režisierius. Šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Andriaus Katino, Agnijos Šeiko, Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, Palle’s Granhøjaus spektakliuose, Roberto Wilsono statytose operose. Tarp jo choreografijos darbų spektaklis „TUAŠ“ („Padi Dapi Fish“, 2013), spektaklis paaugliams „SMS | suggest me SERVICE“ ir vaikams „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“ bei kiti. Bendradarbiauja su Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU, kartu sukūrė gatvės teatro spektaklį „Balansuojantis žmogus“ (2020 m. pristatytas festivalyje „Spot“).

Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Ar Kaligula gali būti savaime aktualus?

Agniaus Jankevičiaus spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pasibaigus karantinui ir sezono pabaigoje teatrams vėl atvėrus duris, birželio viduryje Nacionalinis Kauno dramos teatras žiūrovus gyvai susitikti pakvietė į Albert’o Camus „Kaligulą“, režisuotą Agniaus Jankevičiaus. Nuo premjeros prabėgus šiek tiek laiko, siūlau atsigręžti į režisieriaus pasiūlytą „Kaligulos“ versiją.

Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viskas mano ir tavo galvoje?

„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.

Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir  Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas