Spektaklis „Jaudulys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Pjesės „Jaudulys“, kurios pagrindinė veikėja yra rašytoja Ulja Richtė, autorius Ivanas Vyrypajevas teigia: „Autorius atsakingas už tai, ką jis rašo, ir už tai, ką jis kalba. Tarkime, teatre autorius paima dvi valandas iš žmogaus gyvenimo ir kažką už tai jam siūlo.“ Artėjant Tarptautinei teatro dienai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šią pjesę režisavo jaunosios kartos režisierius Aleksandras Špilevojus.
„Kauno asamblėja“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Vasario mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir Kanados teatras „Porte Parole“ pakvietė į Lietuvos scenoje vis dar ne itin dažną dokumentinės krypties spektaklį. Kūrybinis procesas prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, kai keturi skirtingų pažiūrų žmonės buvo susodinti prie bendro stalo diskutuoti ir ginčytis daugumai lietuvių aktualiomis temomis. Skirtingiems požiūriams atstovaujančius pašnekovus pasiūlė dramos teatras, jų pokalbis buvo įrašytas ir iš to gimė sceninis tekstas.
Šokio spektaklis Kauno miesto kameriniame teatre
Jau pats dviejų šokėjų ir choreografų Arūno Mozūraičio ir Adriano Carlo Bibiano Kauno miesto kameriniame teatre sukurto šokio spektaklio „Pakankamas atstumas“ pavadinimas kelia daugybę minčių. Apie jį, siedami su asmenine biografija, nemažai kalba ir patys kūrėjai, o kasdieniame mūsų žodyne pastaraisiais metais žodis „atstumas“ užima tvirtą poziciją. Bet viskas ne tik apie tai.
„Kvėpavimas“ Kauno miesto kameriniame teatre
Jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova, pakeitusi britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesės „Plaučiai“ pavadinimą į dinamiškesnį daiktavardį „Kvėpavimas“, kviečia žiūrovus intymioje Kauno miesto kamerinio teatro Mažojoje salėje pažvelgti į dviejų žmonių santykių kasdienybę, prisodrintą globalių problemų. Lietuvos teatro scenoje ši Macmillano pjesė statoma pirmą kartą, bet prieš keletą metų režisierius Kirilas Glušajevas ėmėsi šio dramaturgo pjesės „Nuostabūs dalykai“, analizuojančios ne mažiau nūdienai svarbias problemas – gyvenimo iššūkius, depresiją. Spektaklis interaktyvus, žiūrovas kviečiamas įsitraukti į aktoriaus Martyno Nedzinsko kuriamą ir improvizuojamą istoriją.
„Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre
Gruodžio pabaigą palydėjo išvyka į naują Nikolaso Darnstädto filmą-spektaklį „Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Kino ir scenos kūrinys sukonstruotas iš vieno žymiausių XX a. modernizmo rašytojų Franzo Kafkos romanų „Pilis“ ir „Amerika“. Režisierius interpretuoja literatūrą, papildydamas ją savo idėjomis, kontekstais ir panardinamas į vizualiai efektingą reginį, jungiantį skirtingas medijas bei stilius.
Nino Maglakelidzės spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Vėsų lapkričio 18-osios vakarą Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) žiūrovai turėjo du puikius, bet labai skirtingus pasirinkimus: pasinerti į 10-ojo dešimtmečio pradžion nukeliantį spektaklį „Remyga“ (pagal Rimanto Kmitos pjesę; rež. Oskaras Koršunovas), atvykusį gastrolių iš Šiaulių dramos teatro, arba pamatyti kartvelų režisierės Nino Maglakelidzės NKDT sukurto spektaklio pagal 2012 m. Ivano Vyrypajevo parašytą pjesę „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ premjerą. Atgarsiai, sklidę tiek iš Didžiosios, tiek iš Ilgosios salės, liudija, kad pasirinkdami, regis, stipriai neprašovė nei vieni, nei kiti. Bet šis tekstas – apie „Vapsvas...“, praeities šmėklas ir įvykius, geliančius ne tik lapkritį, bet ištisus metus.
Pokalbis su šokėja Sigita Juraškaite
Sigita Juraškaitė – scenos menų kūrėja, įvertinta už vaidmenis šokio spektakliuose „Apnea“ (choreografė Erika Vizbaraitė, 2020), „Z+“ (choreografė Agnietė Lisičkinaitė, šokio teatras „Airos“, 2017), „Viskas įskaičiuota“ (kūrybinė komanda Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Petras Lisauskas, Konstantinas Kosovecas, 2017), „Chimeros karoliai“ (choreografė Aira Naginevičiūtė, šokio teatras „Airos“, 2013) ir kt., taip pat už edukacines veiklas, skirtas jaunimo praktinėms bei teorinėms šiuolaikinio šokio žinioms plėsti. Kalbamės apie šokio reikšmę, spektaklius ir besikeičiančią, bet vis dar sunkiai pasiekiamą jaunųjų žiūrovų auditoriją.
Pokalbis su Petru Lisausku
Petras Lisauskas – šokėjas, choreografas, aktorius ir režisierius. Šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Andriaus Katino, Agnijos Šeiko, Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, Palle’s Granhøjaus spektakliuose, Roberto Wilsono statytose operose. Tarp jo choreografijos darbų spektaklis „TUAŠ“ („Padi Dapi Fish“, 2013), spektaklis paaugliams „SMS | suggest me SERVICE“ ir vaikams „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“ bei kiti. Bendradarbiauja su Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU, kartu sukūrė gatvės teatro spektaklį „Balansuojantis žmogus“ (2020 m. pristatytas festivalyje „Spot“).
Agniaus Jankevičiaus spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Pasibaigus karantinui ir sezono pabaigoje teatrams vėl atvėrus duris, birželio viduryje Nacionalinis Kauno dramos teatras žiūrovus gyvai susitikti pakvietė į Albert’o Camus „Kaligulą“, režisuotą Agniaus Jankevičiaus. Nuo premjeros prabėgus šiek tiek laiko, siūlau atsigręžti į režisieriaus pasiūlytą „Kaligulos“ versiją.
„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.