7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Viktorija Ivanova

Viktorija Ivanova

Serebrennikovas kalbėti negali. Ką kalba kiti?

„Menininkas narve – neįtikėtina, kad tai ne metafizinė metafora, o šių dienų realybė, – mintimis dalijasi Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovė Audra Žukaitytė. – Kirilo Serebrennikovo, įkalinto narve, nuotrauka giliai sukrėtė, tokio vaizdo neįmanoma užmiršti. Visa ši istorija – tai itin brutalus kėsinimasis į žmogaus orumą ir kūrėjo laisvę. Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko, ar manyti, kad mūsų tai neliečia.“

 

Iš „Vasaros“ – už grotų, arba trumpa introdukcija

Rugsėjo 22 d. Sankt Peterburge, dėl kaltinimo galimai neteisėtai pasisavinus valstybės biudžeto lėšas, suimtas rusų teatro ir kino režisierius, „Gogolio centro“ meno vadovas Kirilas Serebrennikovas. Režisierius buvo suimtas Sankt Peterburge, kur statė kino filmą „Vasara“ apie Viktorą Cojų. Surakintas antrankiais jis išvežtas į Maskvą, čia jo laukė teismas.

„Sirenų“ festivalio, kuriame rudenį bus pristatytas K. Serebrennikovo spektaklis „Artimas miestas“, pastatytas Latvijos nacionaliniame teatre, organizatoriai, džiaugęsi šiemet „Naujosios teatro realybės“ prizo paskyrimu K. Serebrennikovui, nekantravo sužinoti, ar režisierius atvyks į Lietuvą. Deja, anksčiau vieninteliu trukdžiu buvęs valdžios „laikinai“ atimtas Serebrennikovo užsienio pasas tapo nebe vienintele kliūtimi. Rugpjūčio 24 d. teismas nutarė, kad režisieriui skiriamas namų areštas iki spalio 19-osios, jis gali bendrauti tik su tėvais ir advokatu, jo telefoniniai ar internetiniai pokalbiai neįmanomi. 

Kirill Zykov nuotr.
Kirill Zykov nuotr.
Viktorija Ivanova

Litwa ir Litvanija: lietuvių literatūra Krokuvoje ir Zagrebe

Praėjusį savaitgalį baigėsi 19-oji Krokuvos knygų mugė, kurioje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis, o lietuvių rašytojai savo kūryba ir mintimis dalijosi Konrado literatūros festivalyje. Tuo tarpu Zagrebe, Kroatijoje vyko tarptautinis literatūros festivalis, kuriame šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims.

Lietuvių ir lenkų santykiai: literatūroje ir stende

Krokuvos knygų mugėje ir Konrado literatūros festivalyje vyko ne tik tradiciniai susitikimai su rašytojais nacionaliniame stende, koordinuotame Lietuvos kultūros instituto: mugės ir festivalio lankytojai buvo kviečiami susipažinti su lietuvių literatūra išsamiau, aptarti jų kontekstus, artimus ir Lenkijai, vyko diskusijos Holokausto, Czeslawo Miloszo, Rytų šalių situacijas liečiančiomis temomis. Lietuvių autoriai Kristina Sabaliauskaitė, Herkus Kunčius ir Tomas Venclova Krokuvoje aptarė ir Vilniaus tapatybę, atskleidė savo mylimiausias miesto kerteles, ne tik diskutavo, bet ir įnirtingai ginčijosi, kalbai pasisukus politinių aspektų link. Konrado festivalio susitikime su skaitytojais lietuvių rašytojas Alvydas Šlepikas klausytojų dėmesį nuo pirmos akimirkos prikaustė pasakodamas apie romano, ką tik pasirodžiusio lenkų kalba „Mano vardas – Marytė“ atskleidžiamą primirštą Rytprūsių „vilko vaikų“ likimą, apie knygos atsiradimo aplinkybes ir procesus, lydėjusius tyrinėjamą objektą.

Alvydas Šlepikas pristato knygą „Mano vardas Marytė“ Konrado literatūros festivalyje. Vertėjauja LR kultūros autašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė. T. Wiecho nuotr.
Alvydas Šlepikas pristato knygą „Mano vardas Marytė“ Konrado literatūros festivalyje. Vertėjauja LR kultūros autašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė. T. Wiecho nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, moderatorius Pawełas Huelle ir Herkus Kunčius Krokuvos knygų mugės diskusijoje apie Vilnių. A. Banas nuotr.
Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, moderatorius Pawełas Huelle ir Herkus Kunčius Krokuvos knygų mugės diskusijoje apie Vilnių. A. Banas nuotr.
Lietuvos stendas Krokuvos knygų mugėje. A. Banas nuotr.
Lietuvos stendas Krokuvos knygų mugėje. A. Banas nuotr.
Indrė Valantinaitė skaito poeziją Zagrebo literatūros festivalyje
Indrė Valantinaitė skaito poeziją Zagrebo literatūros festivalyje
Viktorija Ivanova

Ruduo Krokuvoje – lietuvių literatūros metas

Spalio 22 d. Lenkijoje prasideda tarptautinė Krokuvos knygų mugė, kurioje šiemet Lietuva prisistatys garbės viešnios teisėmis. Taip pat lietuvių autoriai ir rašytojai pasirodys Konrado literatūros festivalyje – viename svarbiausių literatūros festivalių Europoje, pritraukiančiame pasaulinio garso autorius. Abu įvykiai – tai svarbi didesnio masto projekto „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas“ dalis, skirta lietuvių kultūros sklaidai Lenkijoje.   

Lietuvių literatūra lenkiškai

19-oji Tarptautinė Krokuvos knygų mugė – didžiausias leidybos sektoriaus ir knygų mylėtojų renginys Lenkijoje, patvirtinantis Krokuvos kaip UNESCO literatūros miesto vardą. Sparčiai augančioje knygų mugėje praėjusiais metais dalyvavo 696 leidėjai iš 20 šalių bei 60 000 lankytojų. Mugėje vyksta plati kultūrinių renginių programa, susitikimai su daugiau nei 500 Lenkijos ir užsienio autorių. Lietuvą garbės viešnia pakvietusioje Krokuvos knygų mugėje ir Konrado festivalyje lenkų skaitytojų lauks aktualiausi Lietuvos rašytojai, naujausių knygų pristatymai ir intriguojančios diskusijos.

Viktorija Ivanova

Lietuvos kultūros sezonas Lenkijoje

 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga Krokuvoje bus pristatytas kompleksinis Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015“, kurio metu, bendradarbiaujant su gausybe Lietuvos ir Lenkijos partnerių, nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyta Čiurlionio kūryba, šiuolaikinio meno atstovų darbai, teatras, klasikinės muzikos koncertai, fotografijos ir kitos parodos bei literatūros renginiai. Lietuva prisistatys Krokuvos knygų mugės garbės viešnios teisėmis, lietuvių rašytojai ir iliustruotojai dalyvaus Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose. Tai – išsamiausias Lietuvos kultūros pristatymas Lenkijoje pastaraisiais metais, jo globėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė prof. Małgorzata Omilanowska.

M.K. Čiurlionis,  „Raigardas“. M.K. Čiurlionio dailės muziejus
M.K. Čiurlionis, „Raigardas“. M.K. Čiurlionio dailės muziejus
Viktorija Ivanova

Užsienio ekspertai atranda Lietuvą

 

 Lietuvos kultūros instituto pastangomis, bendradarbiaujant su skirtingomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis bei kultūros atašė, artimiausią mėnesį Lietuvoje lankosi 15 skirtingų kultūros sričių ekspertų ir žurnalistų iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos bei Rumunijos.

 

Viešnagė Baltijos trienalėje

Vilniuje lankėsi tarpdisciplininio meno srities užsienio kultūros ekspertai Sarah Perks ir Francis McKee. Šie kuratoriai iš Didžiosios Britanijos tiriamajam vizitui atvyko kartu su LR kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonyte. Taip pat, rugsėjo 4–6 dienomis, bendradarbiaujant su ŠMC, atvyko kuratorius iš Italijos Luca Lo Pinto.

Viktorija Ivanova

Lietuvos kultūros institutas su Indijos leidykla „Tara Books“ rengia Lietuvos vaikų knygų iliustracijos pristatymą Čenajuje

 

Šį šeštadienį, liepos 25 d., leidyklos „Tara Books“ knygos meno, leidybos ir rezidencijų centre „Book Building“ atidaroma paroda „Vaikų knygų iliustracija iš Sovietų Lietuvos (1940–1990): kelionė laiku ir kontekstu“, kurioje pristatomos kelios dešimtys Lietuvos vaikų knygų dailininkų darbų. Parodos lankytojai ekspoziciją galės apžiūrėti iki lapkričio 15 d. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, ji skaitys pranešimą apie minėto laikotarpio kūrėjus ir jų darbus.

 

Atspirties taškas – Italijoje

Ekspoziciją Lietuvos kultūros institutas ir „Tara Books“ parengė pagal didelio susidomėjimo sulaukusią parodą „Illustrarium: Sovietų Lietuvos vaikų knygų iliustracijos“. Ji buvo rodyta didžiausioje pasaulyje vaikų knygų mugėje Bolonijoje 2011 m., Lietuvai dalyvaujant garbės viešnios teisėmis. Vėliau, 2012 metais, šią iliustracijų kolekciją lankytojams pristatė Tarptautinė jaunimo biblioteka Miunchene. Parodos kuratorės dr. G. Jankevičiūtė ir dr. J. Liškevičienė atskleidė bendrą XX a. 7–9 dešimtmečiais Lietuvoje leistų knygų vaikams kontekstą ir kartu pristatė ryškiausius šios srities Lietuvos dailininkų kūrinius: klasikų Algirdo Steponavičiaus, Birutės Žilytės, Stasio Eidrigevičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Lidijos Glinskienė, Aspazijos Surgailienės ir daugelio kitų menininkų sukurtas iliustracijas.

 

Lidijos Glinskienės iliustracija Alekso Baltrūno knygai „Katė ir balandis“. Vilnius, „Vaga“, 1967 m.
Lidijos Glinskienės iliustracija Alekso Baltrūno knygai „Katė ir balandis“. Vilnius, „Vaga“, 1967 m.
Algirdo Steponavičiaus iliustracija „Baisusis dulkių siurblys“. „Genys“, 1967, Nr. 5
Algirdo Steponavičiaus iliustracija „Baisusis dulkių siurblys“. „Genys“, 1967, Nr. 5
Birutės Žilytės iliustracija Aldonos Liobytės knygai „Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį“. Vilnius, „Vaga“, 1970 m.
Birutės Žilytės iliustracija Aldonos Liobytės knygai „Pasaka apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį Žaliabarzdį“. Vilnius, „Vaga“, 1970 m.
Viktorija Ivanova

Literatūrinė Lietuvos sala Leipcige

 

 Kovo 12–15 dienomis Lietuvos nacionalinis stendas buvo pristatomas Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje.

 

Leipcigo knygų mugė – kasmet rekordinė, bet šiemet lankytojų skaičius joje viršijo ketvirčio milijono ribą: mugę ir mieste vykstantį „Leipcigas skaito“ festivalį aplankė per 250 tūkstančių skaitytojų. Tai – beveik aštuoniskart daugiau nei apsilanko Vilniaus knygų mugėje. Leipcigo knygų mugėje viena salė kasmet atitenka japoniškų komiksų manga gerbėjams, drąsos ir fantazijos nestokojančiam jaunimui, vis įsimaišančiam ir į kitose salėse vykstančią renginių programą. Šiemet imta kalbėti, kad galbūt vertėtų atskirti šių spalvingų personažų konvenciją nuo Leipcigo knygų mugės – abu renginiai sparčiai plečiasi ir netrukus gali nebetilpti po vienu stogu.

Viktorija Ivanova

Puikus Jašinsko gyvenimas

Lietuvos rusų dramos teatro spektaklis pagal Pavelo Priažko pjesę „Puikus gyvenimas“

Čia ne recenzija. Nes ten buvo ne spektaklis.
Sakoma, kad taikliausiai šį kūrinį, ko gero, apibūdintų šūkis „Jaunoji karta rūlina“. Neįsivaizduoju, kam galėjo šauti į galvą, kad tai tikrai taikliausias apibūdinimas. Net nekomentuosiu žadėto „shopping&fucking“ rūšies sceninio adrenalino. Apie pjesę būtų galima kalbėti daugiau nei apie spektaklį, nes tai, tiesą sakant, buvo kone viskas, ką teko pamatyti / išgirsti scenoje. Gaila tos rūlinančios jaunosios kartos. Ir ne dėl pjesės siužeto ar nenorminės leksikos, kuri jau seniai lietuvių teatro scenoje nebegąsdina. Net jei Lietuvos rusų dramos teatro scenoje.

Tačiau nesinorėtų iškart panirti į apgailestavimus. Gyvenimas juk puikus, pirmiausia reiktų pasidžiaugti. Norisi pagirti jaunuosius Rusų dramos teatre matytus aktorius Telmaną Ragimovą, Aleksandrą Špilevojų, Julianą Volodko ir Jekateriną Makarovą. Net ir pro šalį praėję Aleksandras Kanajevas ir vyresnė jų kolegė Valentina Lukjanenko – visi prisidėjo prie bendro tikslo ir meistriškai sugebėjo paslėpti faktą, kad šiame kiek daugiau nei valandą trukusiame sceniniame reikale, labiau primenančiame pjesės skaitymą nei spektaklį, būta režisieriaus. Aktoriai negailėjo nei intonacijų, nei kramtomų panagių – atidavė žiūrovams viską. Ir nenorminė leksika buvo visiškai norminė. Organiška.

„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
„Puikus gyvenimas“. J.V. Tūro nuotr.
Viktorija Ivanova

Britų kultūros veikėjų vizitai Vilniuje

 

Tarptautinių kultūros programų centras šį rudenį pradėjo intensyvias britų leidėjų, žurnalistų ir kitų visuomenės ir kultūros veikėjų pažintis su Lietuvos kultūra. Spalio mėnesį Vilniuje apsilankė trys kultūros ir leidybos atstovai iš Didžiosios Britanijos: mėnesio pradžioje viešėjo ilgametis „The Independent“ literatūros redaktorius, dabar – vyriausiasis žurnalistas Boydas Tonkinas, o kiek vėliau atvyko literatūros žurnalo „The London Magazine“ redaktorius Stevenas OʼBrienas ir leidyklos „Alma Books“ įkūrėjas Alessandro Gallenzi.

Alessandro Gallenzi
Alessandro Gallenzi
Steven OʼBrien
Steven OʼBrien
Viktorija Ivanova

Nuo įrašo knygoje iki knygos scenoje

Menininko kova su kasdienybe: interviu su Ivo van Hove

Neseniai Amsterdame pristatytas režisieriaus Ivo van Hove spektaklis pagal rusų kilmės amerikiečių rašytojos Ayn Rand knygą „Šaltinis“ („The Fountainhead“, 1943) susilaukė didžiulio žiūrovų ir kritikų dėmesio. Teatro žinovai šią premjerą vadina šedevru, liaupsina 800 puslapių knygos, kurioje istorija aprėpia daugiau nei dvidešimtmetį ir begales veikėjų skirtingose pasaulio šalyse, inscenizaciją, aktorius ir, žinoma, režisierių.
Šiemetinės „Sirenos“, pristatysiančios vokiečius „Rimini Protokoll“, danus „Hotel Pro Forma“, rusus „Teatr DOC“, į Vilnių atveš ir išgirtąjį olandų „Toneelgroep Amsterdam“ teatro režisieriaus Ivo van Hove spektaklį „The Fountainhead“. Ta proga režisierius sutiko atsakyti į kelis klausimus.

 

Ivo van Hove. Nuotrauka iš „Sirenų“ festivalio archyvo
Ivo van Hove. Nuotrauka iš „Sirenų“ festivalio archyvo
Scena iš spektaklio „Šaltinis“. Nuotrauka iš „Sirenų“ festivalio archyvo
Scena iš spektaklio „Šaltinis“. Nuotrauka iš „Sirenų“ festivalio archyvo
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas