7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

NKDT inf.

Festivalyje „Nerk į teatrą“ – kūrybos, saviraiškos ir skirtingų kartų sintezė

Nacionalinis Kauno dramos teatras kovo 2-5 dienomis kviečia užsidėti ląstus ir vėl nerti į edukacinio festivalio „Nerk į teatrą“ gelmes. Jau septintasis festivalis skirtingo amžiaus žiūrovą supažindina su teatru iš vidaus, atskleidžia menines ir kūrybines subtilybes.

Kūrybiškumas – kelias į platesnį savęs pažinimą

Šių metų festivalio vizija – ugdyti kūrybiškumą, kuris neginčijamai yra viena svarbiausių kompetencijų XXI amžiuje. Kurti, siekti, svajoti gali visi, pradedant mažaisiais, kurie dar nedrąsiais žingsneliais žengia gyvenimo keliu, baigiant jau ilgą kelią gyvenime išvaikščiojusiais. Žinoma, kūrybiškumo ugdymo procese daugiausiai dėmesio reikia skirti vaikams. Mūsų mažieji yra gabūs, imlūs naujovėms, išmanantys technologijas nuo pirmųjų savo gyvenimo metų, motyvuoti, tačiau... vos tik sulaukę trejų metų neretai nebežino ką veikti, pradeda nuobodžiauti. Lygiai taip pat ir suaugusiems – kaip šviežio oro gurkšnio reikia kūrybiškos minties, kitokio sprendimo. 

„Pyp pyp“. D. Matvejevo nuotr.
„Pyp pyp“. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Trys aktorės gėlių karalystėje

Nijolės Indriūnaitės režisuotas spektaklis Vilniaus teatre „Lėlė“

Aktorės Almira Grybauskaitė, Elvyra Piškinaitė ir Sigita Mikalauskaitė – tarytum nuostabios Vilniaus teatro „Lėlė“ gėlės. Daugiausia jos kuria ir paties teatro atmosferą, jas sutinkame beveik kiekviename spektaklyje. Be jų energijos, be jų skleidžiamos šilumos nebūtų šio teatro. Įprasta, kad lėles čia valdo vos keli aktoriai, todėl jiems ypač svarbu susikalbėti tarpusavyje.

 

„Gėlių istorijos“ pagal latvių autorės Annos Sakse „Pasakas apie gėles“ vadinamas lėlių spektakliu, tačiau jame aktorės ne tik matomos, bet, kaip vis dažniau nutinka, yra ir lygiavertės lėlių partnerės. Trys aktorės ir trys kiti kūrėjai – pjesės autorė ir režisierė Nijolė Indriūnaitė, dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė ir kompozitorius Faustas Latėnas – vaikams ir suaugusiems pasakoja apie sudaužytas širdis, apie mus, mūsų laimę ir skausmą, susižavėjimą ir išdavystę, meilę ir netektį. Pasaulis yra įvairus – tik švelniai prie jo prisiliesdami, suprasdami jo liūdesį galime patirti pačius gražiausius jausmus.

Elvyra Piškinaitė, Almira Grybauskaitė, Sigita Mikalauskaitė. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo.
Elvyra Piškinaitė, Almira Grybauskaitė, Sigita Mikalauskaitė. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo.
Scena iš spektaklio „Gėlių istorijos“. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo
Scena iš spektaklio „Gėlių istorijos“. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo
Scena iš spektaklio „Gėlių istorijos“. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo
Scena iš spektaklio „Gėlių istorijos“. Nuotrauka iš Vilniaus teatro „Lėlė“ archyvo
NKDT inf.

„Žalgirės“ ruošiasi olimpiadai Aliaskoje

Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisierius ir muzikantas Vidas Bareikis subūrė moterų mėgėjų krepšinio komandą „Žalgirės“. Ambicingos žaidėjos jau ruošiasi pirmosioms krepšinio kovoms, kurios vyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje kovo 17, 18, 19 d.

„Žalgirės“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
„Žalgirės“ repeticija. D. Stankevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Svečiai Vilniaus „Lėlėje“: Moljeras „muppets“ stiliumi

Kovo 3 d. 18.30 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyks Poznanės Animacijos teatro gastrolės, kurių metu lėlininkai iš Lenkijos pristatys spektaklį jaunimui ir suaugusiems „Moljeras“. Spektaklį pagal žymiojo prancūzų komediografo Jeano-Baptiste’o Poquelino (dar žinomo Moljero slapyvardžiu) kūrybą bei biografiją sukūrė australų menininkas Neville Tranter.

 

1673-ųjų vasario 17 d. Paryžius. Pats Moljeras vaidina pagrindinį vaidmenį savo spektaklyje „Tariamas ligonis“. Spektaklio metu jį ištinka dusinančio kosulio priepuolis, dėl kurio jo pasirodymas scenoje tampa itin įtikinamas. Prabėgus porai valandų, jis miršta namie. Ši istorija įkvėpė Neville’į Tranterį kurti spektaklį apie vieną įžymiausių prancūzų aktorių ir pjesių autorių.

 

J. Wittchen nuotr.
J. Wittchen nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Nestovėjo susikibusios už rankų

„Junas Gabrielis Borkmanas“ Valstybiniame jaunimo teatre

Oro uostuose, stotyse kartu laukia svetimi žmonės, užsisklendę savyje, panirę į telefonus, laikraščius ar apmąstymus, juos jungia išrikiuotos suolų eilės ir traukinio ar skrydžio numerį pranešantis balsas. Laukti stotyje prieš kelionę kažkodėl smagiau nei grįžtant atgal. Gintaro Varno režisuoto spektaklio „Junas Gabrielis Borkmanas“ vieni veikėjai išvyksta, kiti grįžta, bet prieš tai visi susitinka tarpinėje stotyje, kad galutinai išsiskirtų. Teatras taip pat primena „tarpinę“ erdvę. Vasario 10, 11 d. Valstybinio jaunimo teatro fojė svetimi žmonės kartu laukė spektaklio, vėliau susiradę biliete nurodytą kėdę (nors teatre visos vietos „prie lango“) kartu „skrido“, bet, kitaip nei lėktuvui nusileidus, spektakliui pasibaigus kiekvienas atsidūrė skirtingame mieste.

 

Spektaklio veikėjai, kuriuos stebime pro langą, taip pat gyvena kiekvienas savo karalystėje, savo susikurtoje pasakoje, kur patys sau skiria karalienės ar karaliaus, o gal net ir Dievo vaidmenį. Na, bent aukščiausio teisėjo, – tikrai. Kiekvienas herojus save išteisina, o kaltina kitus. Apmaudu, kai kiti nenori paaukoti savo svajonės dėl tavo iliuzijos, bet taip jau būna ir dar, kaip teigia Henriko Ibseno dramos herojai, „visus bent kartą gyvenime „pervažiuoja“ (svarbu, kaip greitai sugebėsi pakilti)“ ir „viskas priklauso nuo požiūrio“. Spektaklis, beje, – taip pat.

Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Onaitytė (fru Gunhilda Borkman). D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Onaitytė (fru Gunhilda Borkman). D. Matvejevo nuotr.
Pijus Narijauskas (Erhartas), Eglė Špokaitė (fru Fanė Vilton), Jūratė Onaitytė (fru Gunhilda Borkman). D. Matvejevo nuotr.
Pijus Narijauskas (Erhartas), Eglė Špokaitė (fru Fanė Vilton), Jūratė Onaitytė (fru Gunhilda Borkman). D. Matvejevo nuotr.
Dalia Overaitė (freken Ela Rentheim), Kostas Smoriginas (Junas Gabrielis Borkmanas). D. Matvejevo nuotr.
Dalia Overaitė (freken Ela Rentheim), Kostas Smoriginas (Junas Gabrielis Borkmanas). D. Matvejevo nuotr.
Kostas Smoriginas (Junas Gabrielis Borkmanas), Vidas Petkevičius (Vilhelmas Fuldalas). D. Matvejevo nuotr.
Kostas Smoriginas (Junas Gabrielis Borkmanas), Vidas Petkevičius (Vilhelmas Fuldalas). D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio. D. Matvejevo nuotr.
Milda Brukštutė

Pilname vaiduoklių teatre

Klaipėdos dramos teatro gastrolės Vilniuje

Vasario pradžioje Klaipėdos dramos teatras į Vilnių atvežė du spektaklius: latvių režisierės Māros Ķimeles pastatytą Augusto Strindbergo „Tėvą“ ir Oskaro Koršunovo režisuotą Gintaro Grajausko pjesę „Pašaliniams draudžiama“. Pasirodė, kad abu juos jungia ganėtinai vaiduokliška atmosfera, lyg jie būtų pridengti nematomų šmėklų audžiamais voratinkliais. Laikas čia, regis, sustojęs, mintys – taip pat. Panašu, kad tai – ne ieškojimų, ne atradimų, o kartojimų, skundų ir atsakymų teatras.

 

Pirmiausia Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodytas Māros Ķimeles „Tėvas“. Čia, greta paprastų, bet visgi akivaizdžiai šiuolaikinių baldų, sukiojosi senoviniais kostiumais aptaisyti aktoriai (kostiumų dizainerė – Baiba Litina). Scenografas Reinis Suhanovas šiems namams lyg ir nepagailėjo detalių, smulkmenų. Ir visgi... Nors dėl scenos gilumoje besišviečiančio kito kambario ir justi namų dydis, jie atrodo tušti, jokie, net nepakankamai miesčioniški, lyg atkeliavę tiesiai iš „Ikea“ baldų centro. Ir net jeigu juos ir galima nesunkiai pritaikyti šiandienos šeimai, aplink besisuką veikėjai juk toli gražu neprimena XXI a. gyventojų...

Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Tėvas“. R. Treigio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pašaliniams draudžiama“. A. Kubaičio nuotr.

Bėgimas – ne tik sveikata, bet ir visiškas išsekimas

Su aktoriumi Arūnu Sakalausku kalbasi Daiva Šabasevičienė

Teatro kasdienybė nėra kasdieniška. Kartais aktoriai užsuka į Lietuvos nacionalinio dramos teatro 251 kabinetą – vieną seniausių teatre, kurio jokia valdžia niekada neremontavo, nekeitė baldų. Užsuka, nes šiame kabinete saugoma šis bei tas apie juos, apie jų kurtus spektaklius. Vieni patyli ir išeina, kiti prasitaria, kad norėtų šnektelti, bet geriau kur nors kitur, nes teatre „visos sienos turi ausis“. Kartais ant baltų popieriaus lapų rašomi pareiškimai, kuriuose dėstomos priežastys, dėl ko vienas ar kitas pasitraukia iš teatro. Paaiškinti sunku, todėl suglamžyti lapai, nepasiekę šiukšliadėžės, it balti rožių žiedai nukloja kilimą, o sukurta „instaliacija“ vėl atgaivina aktoriaus sielą ir jis aprimęs grįžta „į gyvenimą“.

Dabar, kai Lietuvoje po teatrus „makaluojasi“ ne tik režisieriai, bet ir aktoriai, daug kas nukeliauja į užmarštį. Už kūrėjus planuoja kiti, ir jų vis daugėja. Tai ir užfiksavau viename iš trumpų pokalbių su Nacionalinio dramos teatro aktoriumi Arūnu Sakalausku.

Arūnas Sakalauskas. J. Budraičio nuotr.
Arūnas Sakalauskas. J. Budraičio nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Žalia pievelė ant tiksinčios bombos

Visagino gyventojų istorijos

Sausio 29 d. Visagine įvyko „Žalios pievelės“, būsimo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio, pirmojo etapo pristatymas. Teatro istorijoje yra pavyzdžių, kai pirmieji parodymai, nors ir neapibrėžtų kontūrų, būna įdomesni nei vėliau išbaigti darbai. Reikia tikėtis, kad „Žaliai pievelei“ taip nenutiks.

 

Visaginas – iš Rusijos atvykusių atominės energijos specialistų ir jų šeimų miestas, anksčiau vadinęsis Sniečkumi. Prieš kelis dešimtmečius čia veikė du atominės elektrinės reaktoriai, o šiandien mieste gyvena žmonės, kurie, uždarius jėgainę, negrįžo atgal į Rusiją, – liko Lietuvoje ir ją vis dėlto pamilo.

K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
K. Salimdžanovos nuotr.
Vilniaus teatro „Lėlė“

Vilniaus „Lėlės“ premjera vaikams: teatrinės gėlės pirmuosius žiedus skleidžia jau žiemą

 

2017 m. vasario 11 ir 12 d. Vilniaus teatras „Lėlė“ skelbs dar vieną premjerą – spektaklį visai šeimai mažojoje teatro salėje šiuo metu baigia kurti režisierės bei dramaturgės Nijolės Indriūnaitės ir dailininkės Aušros Bagočiūnaitės Paukštienės kūrybinis tandemas.

 

Naujausia „Lėlės“  premjera „Gėlių istorijos“ – visai šeimai skirtas lėlių spektaklis, kuriamas pagal pagal latvių rašytojos Annos Saksės literatūrinių pasakų knygą „Pasakos apie gėles“. Latvių prozininkės tekstą scenai adaptavo ir spektaklį režisuoja N. Indriūnaitė – ilgametė „Lėlės“ aktorė ir dramaturgė, sukūrusi teatre ne vieną jaukų, dvasingą ir meniškai turiningą spektaklį vaikams („Baltos pasakos“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Sniego karalienė“). Šį kartą menininkė kartu su dailininke A. Paukštienė bei aktorėmis Sigita Mikalauskaite, Elvyra Piškinaite ir Almira Grybauskaite, kvies mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius pasiklausyti istorijų iš gėlių gyvenimo.

 

D. Sarapino nuotr.
D. Sarapino nuotr.
LNDT inf.

Ignalinos AE darbuotojai tikisi, kad jų istorijos teatro scenoje pasieks žiūrovų širdis

 

Sausio pabaigoje Visagine Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė būsimo dokumentinio spektaklio pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus „Žalia pievelė“ kūrimo pirmojo etapo pristatymą.

„Žalios pievelės“ kūrėjai Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė, Jonas Tertelis ir Kristina Werner rudenį nuvykę į Visaginą domėjosi, kuo gyvena Visaginas ir kaip Ignalinos atominėje elektrinėje vykstantys procesai paveikė jų asmeninį gyvenimą. Besiremdami visaginiečių pasakojimais teatro menininkai kuria spektaklį, kuris nuo gegužės 19 d. bus rodomas LNDT Mažojoje salėje ir kuriame vaidins patys visaginiečiai.  

„Žalios pievelės“ pavadinimą kūrėjai sako pasirinkę dėl to, kad būtent taip Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai apibūdina galutinį elektrinės išardymo tikslą: darbai vyks tol, kol supjausčius turbinas, išrinkus reaktorius ir nugriovus pastatus čia neliks nieko, tik žalia pievelė.

„Žalios pievelės“ pristatymas Visagine. K. Salimdzhanovos nuotr.
„Žalios pievelės“ pristatymas Visagine. K. Salimdzhanovos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas