Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė ir rašytojas, chirurgas Gasparas Aleksa gegužės 9 ir 10 dienomis pakvies į socialiai angažuotą ir meniškai daugiasluoksnę postmodernistinę intraOperą „Ėriukėlis stiklo ragais“, kuri sukurs tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Socialiai įtraukus muzikinis operos veiksmas, sukurtas remiantis biopsichosocialiniu muzikos komponavimo modeliu, žiūrovą pakvies tapti šio kūrinio dalyviu, keliaujančiu į žmogaus kūno vidų – per fizinę, emocinę, mąstymo-kognityvinę ir socialinę erdves. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi atlikėjų biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.
Nacionalinio simfoninio orkestro, Davido Geringo ir Stanislaso Kimo koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Balandžio 17-ąją Nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) dirigavo žinomas ir Lietuvoje, savo tėvynėje, mėgstamas violončelininkas bei dirigentas Davidas Geringas. Šįkart jis Lietuvos publiką supažindino su vienu savo auklėtinių – violončelininku Stanislasu Kimu.





Balandžio 26-ąją, dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa „Hommage à Čiurlionis“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) simboliškai pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Vakarą, dedikuotą M.K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui ir minint Tarptautinę šokio dieną, teatro scenoje atvers choreografės Editos Stundytės ir kompozitoriaus Arvydo Malcio vienaveiksmis šokio spektaklis „PraRegėjimai“, kurį diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Lietuvos kompozitorių sąjungos kasmet organizuojamas tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Jauna muzika“ vyks balandžio 25–27 dienomis Vilniuje ir pristatys menininkus, kompozitorius ir atlikėjus iš devynių šalių, kuriančius garso meno ir eksperimentinės muzikos srityse. Festivalio tema šiemet – „mėgėjiška“ kūryba, ją parinko šiemet festivalio meno vadovu tapęs garso menininkas ir kuratorius iš Škotijos Sholto Dobie, jau kuris laikas gyvenantis ir kuriantis Lietuvoje. Žemiau – pokalbis su juo.
Balandžio 25 d. LVSO koncertų salėje koncertuos vienas žymiausių savo kartos pianistų, fortepijono virtuozas Vadymas Kholodenko. Išskirtinėmis interpretacijomis pasižymintis pianistas Vilniuje kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks tikrą fortepijono repertuaro perlą – Johanneso Brahmso Antrąjį koncertą fortepijonui. Koncertui diriguos orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius.
Gailestingumo šventovės ansamblis balandžio 30 d. 17.30 kviečia į massimo musicista Giovannio Pierluigio da Palestrinos motetų koncertą. G. P. da Palestrina iki šiol laikomas iškiliausiu Vakarų pasaulio sakralinės muzikos kūrėju, jo muzika ir šiandien skamba tiek liturgijoje, tiek koncertų salėse. Šiuo koncertu GŠ Ansamblis kviečia prisiliesti prie Renesanso muzikinės tradicijos ir paminėti muzikos meistro 500-ąjį jubiliejų.
Neringa šiemet vėl publiką kviečia į tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Dangiški klavyrai. Dvasinių kultūrų sintezės ir metamorfozės“. Antrą kartą rengiamas festivalis tapo puikiu pavyzdžiu, kaip menas sugeba sujungti skirtingas kultūras ir tautas, skatindamas lietuvybės puoselėjimą ir bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių menininkų bei pristatant unikalius kūrybos akcentus ir tarpkultūrinį dialogą.
Lietuvos publikos pamėgtas maestro Victorienas Vanoostenas ir jo diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) imasi žymiausios – Aštuntosios – Antono Bucknerio simfonijos, kurią amžininkai siūlė pavadinti „Apokaliptine“. Didingiausias genialiojo austrų kompozitoriaus kūrinys, atliekamas didžiausios sudėties orkestro, Nacionalinės filharmonijos scenoje skambės balandžio 26-ąją.
Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios karilionas valandas miestelėnams praneša skambindamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio melodijas, kurias instrumentui adaptavo japonų kariljonininkas Toru Takao.
Pasak projekto idėjos autoriaus Jurgio Pauliuko, kiekvieną valandą skambės skirtingi kompozitoriaus kūriniai. Menininkas sako šiems metams melodijas ir kūrinių fragmentus atrinkęs vadovaudamasis „malonaus ausiai skambesio“ kriterijumi.
Nacionalinis simfoninis orkestras, Robertas Šervenikas, Stathis Karapanos ir trys muzikos kūrėjai
Šio teksto pavadinimas kilo paskaičius suomio Einojuhani Rautavaaros mintis apie kūrybą. Kompozitorius mistikas manė, kad kūriniai turi savo valią, tad jo darbas – perkelti kūrinį į šį pasaulį. Tai susišaukia, nors ir netiesiogiai, su Friedricho Nietsche’s filosofijos „valios galiai“ principu, atmetančiu vienintelį teisingą požiūrį į pasaulį, kurį, pasak jo, suformavo klasikinis mąstymas, ir teigia esmišką interpretacijų įvairovę.