Gruodžio 14 d., žiemišką sekmadienį, 16 val. Palangos gintaro muziejuje susirinkę klausytojai turės galimybę išgirsti itin retai atliekamą muziką koncerte „Paukštės giesmė“ – šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainas, perteikiančias moters vidinio pasaulio skambesį. Mecosoprano Renatos Dubinskaitės ir pianistės Jonės Punytės-Svigarienės sukurtos programos pavadinimą įkvėpė pamario sakmė apie moterį-paukštę, pasakojama Ramintos Šerkšnytės dainų cikle „Saulos dainos“, apdovanotame „Auksiniu scenos kryžiumi“ už muziką spektakliui „Saula“. Pajūrio rūmų atmosfera šiai programai suteiks ypatingą polėkį – lyg pati paukštė leistų išgirsti savo giesmę virš Baltijos.
„Riverside Music“ pristatė koncertinę Giuseppe’s Verdi „Makbeto“ versiją
Nepraėjo nė mėnuo nuo LVSO salėje įvykusio įspūdingo Giuseppe’s Verdi „Makbeto“ su žvaigždžių žvaigžde Asmik Grigorian, o sostinės melomanai buvo pakviesti išklausyti dar vieno „Makbeto“ su įžymiuoju baritonu Ludovicu Tézier.








Pažaislio muzikos festivalio organizatoriai atskleidžia 2026 m. baigiamojo koncerto programą, kuri bus vienu ryškiausiu ateinančios vasaros akcentu. Rugpjūčio 30 d. Pažaislio vienuolyno kieme pirmą kartą Lietuvoje nuskambės ispanų kompozitoriaus Manuelio de Falla opera „Trumpas gyvenimas“ (isp. La vida breve). Koncertinį šio originalaus kūrinio atlikimą klausytojams pristatys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, pagrindinius vaidmenis atliks sopranas Adriana González, tenoras Edgaras Montvidas ir mecosopranas Justina Gringytė, diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.
Žvilgsnis į 9-ąjį Vilniaus fortepijono festivalį Nacionalinėje filharmonijoje
Šiais metais Mūzos Rubackytės inicijuotas ir suformuotas Vilniaus fortepijono festivalis „Diptichas Čiurlioniui“ vyko švenčiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir prancūzų kompozitoriaus Maurice’o Ravelio 150-ąsias gimimo metines. Geriau pažinti menininkų dvasinių proveržių esmes padėjo festivalio koncertų maratone išsiskyrę „Paryžietiški vakarai“, kuriuose klausytojams buvo pateiktos vertingos XX a. pradžios stilistikos prancūzų muzikoje įžvalgos.








9-ojo Vilniaus fortepijono festivalio uždarymo vakaras
Lapkričio 29 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvyko 9-ojo Vilniaus fortepijono festivalio uždarymo koncertas „Dedikacija JAI. Teįvyksta premjera!“. JAI – tai festivalio įkvėpėjai ir organizatorei profesorei Mūzai Rubackytei, kuri su Stefano Lano diriguojamu Nacionaliniu simfoniniu orkestru paskambino jai dedikuotą kūrinį.
Vasario 14-ąją savo gimtadienio proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pradeda Richardo Wagnerio operų ciklą. Tai ne tik ambicinga, meistrystės bei visų orkestro pajėgų reikalaujanti koncertų serija, bet ir proveržis pažindinant Lietuvos publiką su Wagnerio kūryba.
Gruodžio 29 d. 19 val. „Muzikos svetainėje“ (Gedimino pr. 32-2, Vilnius) vyks Mariaus Šinkūno debiutinio albumo „Tylos dialogai“ pristatymas.
Gruodžio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje laukia ypatingas vakaras. Impulsą Lietuvos nepriklausomybei davusio Didžiojo Vilniaus seimo 120-ųjų metinių proga vyks koncertas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, choras „Vilnius“, solistai Ieva Barbora Juozapaitytė ir Vytautas Juozapaitis, diriguojami maestro Roberto Šerveniko, atliks istoriškumo ir sakralumo dvasią perteikiančius lietuvių autorių kūrinius nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio iki šiuolaikinių autorių.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Lukas Geniušas festivalyje „Eufonie“ Lenkijoje
Gerą vardą turintis Vidurio ir Rytų Europos muzikos festivalis „Eufonie“ („Eufonija“) simbolizuoja meninę bendrystę, muzikos institucijų bendradarbiavimą, kultūrinę diplomatiją ir vyksta ne tik Varšuvoje, bet ir kituose Lenkijos miestuose. Vienas svarbiausių festivalio akcentų – lapkričio 27-osios vakarą Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje surengtas Lietuvos kamerinio orkestro (LKO), diriguojamo meno vadovo Sergejaus Krylovo, koncertas. LKO atliko įspūdingą programą: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll, orkestrui aranžuotą Vilhelmo Čepinskio, Johanno Sebastiano Bacho Koncertą klavyrui d-moll (BWV 1052), soluojant Lukui Geniušui, o pabaigoje skambėjo Franzo Schuberto Styginių kvarteto d-moll „Mirtis ir mergelė“ Gustavo Mahlerio orkestrinė versija.
Šio ciklo koncertuose skamba reikšmingiausių Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos kompozitorių kūriniai, formuojantys šiuolaikinės muzikos veidą. Juose keliami klausimai, paliečiantys kiekvieną: kas formuoja mūsų tapatybę? Ar mes iš tiesų tokie skirtingi, ar mus jungia daugiau, nei manome?