Muzikinė bendrystė

Gerą vardą turintis Vidurio ir Rytų Europos muzikos festivalis „Eufonie“ („Eufonija“) simbolizuoja meninę bendrystę, muzikos institucijų bendradarbiavimą, kultūrinę diplomatiją ir vyksta ne tik Varšuvoje, bet ir kituose Lenkijos miestuose. Vienas svarbiausių festivalio akcentų – lapkričio 27-osios vakarą Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje surengtas Lietuvos kamerinio orkestro (LKO), diriguojamo meno vadovo Sergejaus Krylovo, koncertas. LKO  atliko įspūdingą programą: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll, orkestrui aranžuotą Vilhelmo Čepinskio, Johanno Sebastiano Bacho Koncertą klavyrui d-moll (BWV 1052), soluojant Lukui Geniušui, o pabaigoje skambėjo Franzo Schuberto Styginių kvarteto d-moll „Mirtis ir mergelė“ Gustavo Mahlerio orkestrinė versija.

LKO koncertą „Eufonijoje“ organizavo Nacionalinis kultūros centras ir asmeniškai centro vadovas Robertas Piaskowskis, šiemet liepos 6-ąją LR prezidento apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Prieš koncertą Varšuvos filharmonijos fojė buvo atidaryta paroda „Vizionierius su kodaku: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijos“, pasak renginio šeimininkų, tapusi puikiu atspirties tašku pokalbiams apie lenkų ir lietuvių tradicijų artumą. Parodą organizavo Lenkijos nacionalinis kultūros centras, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Lietuvos kultūros institutas. Apie gilius Čiurlionio pėdsakus Lenkijoje pasakojo Robertas Piaskowskis, LR ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Sarapinas, Lietuvos kultūros atašė Ana Kočegarova-Maj. Unikalių Čiurlionio fotografijų, atskleidžiančių mažai žinomą genijaus kūrybos briauną, paroda šiais metais parodyta ir kituose Lenkijos miestuose.

Didžiulė Varšuvos filharmonijos koncertų salė buvo pilna publikos. Be minėtų garbingų svečių, koncerte apsilankė Lenkijos prezidento patarėjas kultūrai Wojciechas Kolarskis, Varšuvos filharmonijos direktorė Zofia Zembrzuska, buvusi Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wróblewska, Čiurlionio kūrybos tyrėja Jadwiga Siedlecka-Siwuda, Varšuvoje gyvenantis bei kuriantis lietuvių dailininkas ir režisierius Stasys Eidrigevičius su sūnumi, Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, taip pat LNF profesinės kvalifikacijos kėlimo programos dalyvės.

Vakaras, pradėtas orkestrine Čiurlionio Styginių kvarteto versija, gražiai prisidėjo prie žinios apie Čiurlionio (nemažai susijusio su Varšuva) 150-ąsias gimimo metines, jo muziką išgirdo ir daugybė publikoje esančių jaunų žmonių. Kaip šįkart suskambo Čiurlionis? Kultūringai, vakarietišku braižu (kvartetą sukūrė 1901 m., studijuodamas Leipcige), tad į klasikinį divertismentą panaši traktuotė su pabrėžtais kontrastais, išryškintomis balsų linijomis gali egzistuoti. Kita vertus, aranžuotės autoriaus Čepinskio idėja kūrinį atlikti lėtai nėra pati taikliausia. Taip nukenčia pulsas, gyvybė, ilgainiui ir dėmesio sutelkimas. Laimei, orkestras pasirinko nors lėtesnį, nei įprasta, bet pakankamai alsuojantį tempą, tad kūrinys skleidėsi, tarsi žiedas po žiedo atverdamas širdžiai mielas temas, pobalsius, harmonijas ar simfonines poemas pranašaujančias intonacijas.

Ypač šiltai sutiktas Varšuvos publikai pažįstamas Lukas Geniušas – prestižinio ir Lenkijoje euforiją keliančio tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso II premijos laureatas (2010 m.). Geniušo interpretuojamas Bachas skambėjo švelniai, subtiliai, tarsi atsisakius ryškesnių charakterių, tvirtesnio klavesiniško garso, gylio, o daugiau sklandant paviršiniu sluoksniu. Nepaisant tokio įspūdžio, virtuoziniai solisto ir orkestro reljefai driekėsi laisvai, lyg vienu alsavimu, žavėjo faktūros linijų plastiškumu, žaisme.

Schuberto–Mahlerio „Mirtis ir mergelė“ tapo ne tik LKO, bet ir, sakyčiau, apskritai muzikos meno triumfu. Apima nenusakomas jausmas, kai suskamba taip meistriškai išpildyta, įprasminta partitūra, papasakota istorija, emociškai paveikus grožis. Orkestras ir dirigentas atidavė visas jėgas, kad skambesys užburtų tobula darna, rodos, kiekvieno muzikanto nuoširdžiu įnašu, o Mahlerio sumanytus styginių kvarteto atsivėrimus, išnyrančius iš bendros partitūros, itin subtiliai ir jautriai pagriežė orkestro koncertmeisteris Džeraldas Bidva, grupių koncertmeisteriai Dalia Suraučiūtė, Jurgis Juozapaitis ir Gediminas Derus.    

LKO sutiktas ypač pakiliai ir šiltai, Luko Geniušo ir orkestro pasirodymas neliko be bisų, koncertui pasibaigus aplodismentai ošė publikai atsistojus. Sujaudinta buvo ne sava ištikimoji publika, o nepažįstami kitos šalies žmonės, kurie tiki tikrųjų vertybių galia, aukščiausio profesionalumo pastangomis ir menine bendryste. Laimė, tokių dar yra profanėjimo bangos krečiamame pasaulyje.