Trečiadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Gruodžio 8 d., trečiadienį, 13 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio analoginės fotografijos paroda „Mano Vilnius“. Sveikinimo žodį tars parodos Seime iniciatorė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parodos autorius, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis ir kiti. Paroda eksponuojama iki gruodžio 20 dienos.
2021 m. gruodžio 10 – 2022 m. vasario 6 dienomis Lodzėje pristatomos dvi lietuvių grafikos meno parodos: Jos kalba (Lodzės miesto galerija) ir Pokalbis (Strzemiński dailės akademijos galerija HOL)
Gruodį Pietų Korėjoje, „Sun Blanket Foundation“ kultūros komplekse įsikūrusioje meno erdvėje „Art Corner H“, atidaryta jaunosios Lietuvos grafikės Ievos Trinkūnaitės paroda „Atgal į gamtą“ („In to the Wild“). Parodos kuratoriai – Ugnė Bužinskaitė ir Taeho Choi.
gruodžio 9 d., 18:00-20:00 val. Lietuvos Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius 01130) vyks meno darbų aukcionas „Už jūsų ir mūsų laisvę!“, skirtas paremti politinius kalinius ir jų šeimas Baltarusijoje.
Aukcionui žinomi Lietuvos menininkai pateikė 70 darbų, kuriuos galima iš anksto apžiūrėti šioje interneto svetainėje: https://www.ldsajunga.com/
Aukcione galima dalyvauti ir darbus įsigyti nuotoliniu būdu arba gyvai. Kaip dalyvauti aukcione – visą informaciją rasite čia: https://bit.ly/3oX7Vjb
„Kolekcionieriai ir meno mylėtojai galės rinktis iš plataus spektro žinomų menininkų darbų. Šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ įpareigoja padėti tiems, kam ta pagalba šiandien labai reikalinga“, – sako vienos aukciono iniciatorių – Lietuvos dailininkų sąjungos – pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė.
---
Aukciono data: 2021m. gruodžio 9 d. 18:00-20:00 val.
Vieta: Dailininkų sąjungos galerija, Vokiečių g. 2, Vilnius 01130
Aukciono iniciatoriai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus biuras (Renew Europe politinė grupė)
Aukciono globėjai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Baltarusijos demokratinės opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja
Dalyvavimas renginyje: tik su Galimybių pasu arba jam prilygintinu dokumentu
Daugiau informacijos:
Petras Auštrevičius,
M. +370 626 15114
El.p. petras.austrevicius@europarl.
Tryliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dailininkui, dizaineriui Albertui Krajinskui. Premija skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą.
Kas sieja garsiausio lenkų poeto romantiko Adomo Mickevičiaus kūrybą su matematinėmis sistemomis? Ogi Jakubo Woynarowskio multimedijų instaliacija „Sol Salutis – skaičių kalba“, sujungianti šiuos du dalykus į neįprastą audiovizualinį patyrimą. Darbas, sukurtas Adomo Mickevičiaus institutui užsakius, gruodžio 7–9 d. bus rodomas Vilniaus rotušėje. Vilnius – trečias miestas, kuriame eksponuojamas šis kūrinys.
Šiemet minime Marijos Gimbutienės šimtmetį. Šios pasaulinio garso Lietuvos archeologės vardas įamžintas ir miesto topografijoje – M. Gimbutienės vardu pavadintos dvi gatvės: viena – Vilniuje, kita – Kaune. Ką jų gyventojai žino apie šią mokslininkę? Ką iš tikrųjų žinome apie asmenybes, kurių metus minime? Atsakymų į šiuos klausimus nuvykome ieškoti į Marijos Gimbutienės gatvę Vilniuje. Ir štai ką atradome.
Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją papildė įspūdingas ir vertingas eksponatas – restauruota šlaito įtvirtinimų konstrukcija. XIII a. pabaigoje Vilniuje, į pietvakarius nuo Pilies kalno buvo aukštuma, tvirto grunto kalva, ant kurios buvo pradėta statyti Ankstyvoji mūrinė pilis. Šiandien jos vietoje yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, o prieš 700 metų stovėjo pirmoji, ankstyviausia ir tuo metu vienintelė mūrinė Lietuvos pilis. Jos gynybines sienas juosė griova, kurios šlaitai buvo maždaug 4 metrų aukščio. Kad nesusiformuotų nuošliaužos, jau XIV a. pradėta juos tvirtinti neįprasta medžio rąstų konstrukcija.