Sudėtingame šiandieninio pasaulio kontekste kai kurių menininkų kūryba įgauna naujas prasmes. Istorinėje Latvijos Daugpilio tvirtovėje, Arsenalo pastate įsikūręs Daugpilio Marko Rothko meno centras – viena aktyviausiai tarptautiniu mastu dirbančių Baltijos šalių vietų. Kas kelis mėnesius ekspozicijas keičianti institucija naujus 2022-uosius metus pradėjo pristatydama net penkias naujas menininkų parodas iš Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Vokietijos. Tarp jų ir šiuolaikinės keramikos kūrėjos Milenos Pirštelienės (1969) paroda „Vanduo“ („Ūdens/Water“) bei pirmą kartą užsienyje pristatoma personalinė kūryba, kurią žiūrovai kviečiami apžiūrėti iki balandžio 10 d.
Turėjęs nešti bundančio pavasario žinią, 2022 m. kovo 25 d. Samuelio Bako muziejuje vyksiantis LXXI Vilniaus aukcionas atkeliauja su stipriu vienybės jausmu ir palaikymu Ukrainai, taikos viltimi bei tikėjimu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu menas padės rasti paguodą ir nusiraminimą.
Mes, Lietuvos kultūros ir meno festivaliai, prisijungdami prie Vilniaus Festivalių inicijuoto kreipimosi, kviečiame Europos festivalių asociaciją ir kiekvienos šalies meno festivalius pradėti aktyvią veiklą visose kultūros, meno bei kitose galimose srityse ir padaryti viską kas tik įmanoma, kad Rusijos karas Ukrainoje būtų kuo skubiau sustabdytas.
Reaguojant į pastarojo meto karo Ukrainoje aktualijas, labai aišku ir suprantama, kad visi mes tampame tiesioginiais šių dienų įvykių dalyviais. Ypač aišku, kad Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje tolesnis bendradarbiavimas su Rusijai atstovaujančiais muzikantais komplikuojasi. Pirmadienį Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė pareikalavo Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovo Sergejaus Krylovo išsakyti savo aiškią poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Latvijos rašytojų sąjungos ir Estijos rašytojų sąjungos drauge su Europos rašytojų taryba inicijuotą deklaraciją „Ukraina: Europos ir pasaulio rašytojai prieš karą ir prievartą “, smerkiančią nusikalstamą Rusijos karą Ukrainoje, pasirašė jau 44 rašytojus vienijančių organizacijų pirmininkų ir prezidentų, 25 šalyse.
Mes, Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai, raginame solidarizuotis su Ukrainos operos teatrais ir visais šio krašto žmonėmis.
Šiuo metu Europoje vyksta karas – tokios grandiozinės karinės operacijos nematėme nuo pat Antrojo pasaulinio karo pradžios. Žmonės ieško prieglobsčio, yra priversti skubiai palikti savo tėvynę, jų namus niokoja bombos.
Šis pareiškimas – tai kvietimas visai Europos operos bendruomenei nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Karui negali būti jokio pateisinimo, ir, kad ir kaip būtų gaila, Rusijos teatrai yra dalis šalies, kuri šiuo metu vykdo milžiniškos apimties karines atakas. Labai svarbu suvokti, kad jei nesustabdysime žiaurumo mašinos, kurios gniaužtuose net menininkai tampa režimo ir propagandos aukomis, jau kitą dieną kariniai tankai stovės Baltijos šalyse ir per jas riedės gilyn į Europą.
Mieli kino ir televizijos bendruomenės nariai Lietuvoje ir visame pasaulyje,
šiuo metu Europa ir pasaulis susiduria su didžiulio masto iššūkiu, kurio nebuvo daugiau nei 70 metų. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainos valstybę ir jos žmones griauna tūkstančių taikių gyventojų likimus ir gyvenimus, stato į pavojų visą Europos ir pasaulio saugumą, kasdien agresyviai grasina nusikaltimais žmogiškumui.
Kovo 4 d., penktadienį, 17.30 val. Šiaulių dailės galerija minės 30-metį, kuris simbolizuoja galerijos virsmą laisva, nepriklausoma institucija, nebijančia eksperimentuoti ir aktyviai prisidedančia prie šiuolaikinio, medijų meno festivalių mieste įgyvendinimo, skatinančia atrasti ir pažinti jaunuosius meno kūrėjus. Niekas negalėjo tikėtis, kad belaukiant 30-mečio minėjimo teks ne tik švęsti laisvę, bet ir kviesti burtis pagalbon už ją kovojančiai Ukrainai.