Gegužės 18 d. festivalio „Mados infekcija“ kvietimu paskaitą Vilniuje skaitys mados analitikas Bruno Birmanis iš Latvijos. Pirmojo alternatyvios mados festivalio Rytų Europoje pradininkas apie to meto lietuvių dizainerius žino daugiau nei bet kas kitas. Į praeitį BB nesižvalgo, bet iš trisdešimties metų patirties perspektyvos negaili replikų jaunimui.
Šį savaitgalį Talino bei Narvos miestų scenose ūžė didžiausias Baltijos šalyse kasmetinis muzikos talentų festivalis ir konferencija „Tallinn Music Week“. Pažintį su lietuviška muzika šiemet renginio lankytojams dovanojo keturios grupės iš Lietuvos.
Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) 2022 m. gegužės 17 d. Vilniuje atidengia penkis Atminimo akmenis (vok. Stolpersteine), žyminčius penkių žydų dailininkių ir dailininkų paskutiniąsias gyvenamąsias vietas prieš jų prievartinį įkalinimą gete. Taip įamžinamas Lizos Daiches (1914– 1944), Benciono Michtomo (1909–1941), Fanios (Umos) Olkienickos-Lerer (1899–1943/44), Rachelės (Rozos) Suckever-Ušajevos (1904–1943) ir Jokūbo Šero (1890–1944) atminimas.
Šis mėnuo yra paskutinis, kai Valdovų rūmų muziejuje galima pasigrožėti iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos (Ukraina) atvežtomis vėlyvojo Baroko skulptūromis. Muziejus pristato ir išskirtines šios parodos renginių ciklo paskaitas: į Vilnių atvažiuoja Ukrainos vėlyvojo Baroko meno tyrinėtojai, žymūs istorikai profesorius Janas K. Ostrovskis (Jan K. Ostrowski) ir Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus).
Praėjusį savaitgalį (04.30–05.01) Belgijoje, Antverpene, skambėjo M.K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
Šeštadienį daugiafunkciniame meno centre „Blikfabriek“ vyko du programos „Piazzolla Čiurlionis“ koncertai, kurių metu „Saint-Niklaas“ Akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, atliko M.K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ pagal naująją redakciją, kurią 2021 metais baigė rengti graikų kilmės kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou.
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šiais metais įvairios organizacijos, institucijos ir fiziniai asmenys Komisijai pasiūlė penkis kandidatus. Komisija, įvertinusi visų kandidatų reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą, balsų dauguma nutarė 2022 metų Kalbos premiją skirti Vilniaus universiteto dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui ir redaktoriui dr. Regimantui Tamošaičiui.
Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.
Rupert kviečia teikti paraiškas rezidencijų programai, kuri yra skirta Lietuvos ir kitų šalių menininkams, kuratoriams, rašytojams, tyrėjams ir kitų kūrybinių veiklų atstovams. Programa suteikia galimybę 1–3 mėnesius kurti ir gyventi Vilniuje 2023 m. sausio–gruodžio mėnesiais, vykdyti individualius projektus ir įsitraukti į Vilniaus bei regiono šiuolaikinio meno lauką.