Žemaičių dailės muziejus plungiškius pakvietė į parodą „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“. Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais parengta ekspozicija pasakoja apie mūsų valstybės širdį – Vilniaus pilis ir jų atvaizdus nuo seniausių vaizdų, aptinkamų pasaulio archyvuose, iki XX a. dailininkų darbų, kai kūrėjai piešiniuose bandė atkurti sunaikintus Valdovų rūmus.
Energetikos ir technikos muziejus pristato naują parodą „Nikola Tesla – energija pakeitusi pasaulį“. Tai unikali pažintis su mokslininko atradimais, kurie prisidėjo prie šių dienų technologijų. Ekspozicija atskleidžia nepaprastą Teslos universalumą, pateikdama faktus, kurie net ir šiandien geba stebinti daugelį.
Vasario 5 d. – kovo 15 d. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veiks Donato Stankevičiaus paroda „Legendinė praeitis“. Parodos atidarymas – vasario 5 d. 17.30 val.
Krėsle prie televizoriaus
Jei dar neįsidėmėjote Ari Asterio pavardės – pats laikas. 2018-aisiais jo ilgametražis debiutas „Paveldėtas“ buvo pavadintas įspūdingiausiu siaubo filmu, kritikų pripažinimo sulaukė juodojo humoro persmelkti „Saulės kultas“ ir „Edingtonas“ bei Asterio prodiusuota Yorgoso Lanthimoso „Bugonija“. Proga bus – paskutinę sausio naktį (vasario 1 d. 00.45) TV1 rodomas Asterio filmas „Visos Bo baimės“ (2023).
Vasario 3 d., antradienį, 17 val. Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vyks Annos Szprynger parodos „Aidas“ atidarymas.
Sausio 28 d., trečiadienį, Bažnytinio paveldo muziejuje atidaromoje parodoje „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ lankytojai turės išskirtinę galimybę apžiūrėti Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomus lietuvišką ir lenkišką XIX a. rankraščius.
Sausio 30-ąją, penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilniuje) atidaroma paroda „Didybė mažume. Japoniškų kardų meninės detalės, grafika, miniatiūrinė skulptūra“. Joje lankytojai išvys, kaip miniatiūrinėse formose atsiskleidžia didingi senosios Japonijos kultūros socialiniai ir materialiniai sluoksniai.
Krėsle prie televizoriaus
Vardas įpareigoja. Kažkada Elizabet (Demi Moore) buvo žvaigždė, „Oskarų“ laureatė. Dabar ji rytais moko aerobikos televizijos žiūroves, o veidrodyje mato savo bjaurų kūną, akivaizdžiau už pasą rodantį, kad gyvenimas baigiasi. Kad pamirštų įkyrias mintis apie bėgantį laiką, Elizabet pasinaudos „substancija“, leidžiančia klonuoti kūną ir padalyti sąmonę.