7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: VRM inf.

VRM inf.

Baryje šiandien atidengiamas Bonos Sforcos bareljefas

Šiandien, spalio 7 d., Baryje (Italija), Švabų pilyje (Castello Svevo) atidengiamas bareljefas, skirtas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienei Bonai Sforcai. Atminimo ženklas Lietuvos ir Italijos istoriją susiejusiai valdovei sukurtas pagal Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos bareljefą. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Bareljefas Bonai Sforcai
Bareljefas Bonai Sforcai
VRM inf.

Malborko kolosas: aštuonių metrų skulptūra atskleidžia Kryžiuočių ordino galią

Malborko pilies (Lenkija) bažnyčios nišoje stovinti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra – vienas įspūdingiausių šio istorinio komplekso akcentų. Maždaug 1340 m. nukalta aštuonių metrų aukščio skulptūra yra viena aukščiausių Viduramžiais Europoje sukurta skulptūra. Dėl dydžio ir vietos ji dar vadinama Malborko kolosu.

Venecijos mozaika parodoje apie Malborko pili. I. Kielaitės nuotr.
Venecijos mozaika parodoje apie Malborko pili. I. Kielaitės nuotr.
VRM inf.

Malborko lobiai – Lietuvos sostinėje

Valdovų rūmų muziejus pristato parodą „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pasakojama Kryžiuočių ordino bei Malborko pilies istorija. Parodai Vilniuje Malborko pilies muziejus paskolino brangiausius, vertingiausius eksponatus, kad Lietuvos lankytojai pažintų pavojingiausio Viduramžių priešo – Kryžiuočių ordino karių gyvenimą, jų kasdienybę, Malborko pilies likimą žlugus Ordinui ir šiandienos muziejų.

Malborko pilies paroda. M. Kaminsko nuotr.
Malborko pilies paroda. M. Kaminsko nuotr.
VRM inf.

Žygimanto Augusto meilės relikvija – Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės diptikas

Ar įmanoma meilės istoriją sudėti į delnuose telpantį meno kūrinį? Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda kviečia pamatyti išskirtinę XVI a. tapybą: įamžintas dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonas – Elžbietą Habsburgaitę ir Barborą Radvilaitę. Istorikų nuomone, šis kūrinys galėjo būti sukurtas Vilniuje paties valdovo užsakymu ir tapo jo asmenine relikvija.

Elžbietos ir Barboros portretų diptikas. M. Kaminsko nuotr.
Elžbietos ir Barboros portretų diptikas. M. Kaminsko nuotr.
VRM inf.

Lietuvoje pirmą kartą eksponuojamas Karavadžo paveikslas

Valdovų rūmų muziejus pristatė vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje pristatomas šio genijaus kūrinys.

Karavadžo „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. M. Kaminsko nuotr.
Karavadžo „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. M. Kaminsko nuotr.
VRM inf.

Kaip kvepėjo ir skambėjo valdovų puotos? Vilniuje atsakymų ieškos Europos mokslininkai

Maisto kultūra rūmuose – tai ir prabangos ritualai, ir neabejotinai tikra puota jos dalyvių juslėms, tačiau kiek šiandien apie tai žinome? Kuriuose istoriniuose šaltiniuose yra išlikę duomenų, galimų panaudoti tiriant ir stengiantis atkurti šiuos pojūčius – kvapą, skonį, garsą, aplinką, lytėjimą? Ar informacinės technologijos atvėrė naujų kelių tyrinėti tai, kas buvo prieš kelis šimtmečius, ir lankytojams pristatyti šiuos pojūčius?

V. Abramausko nuotr.
V. Abramausko nuotr.
VRM inf.

Šokis, kuriame susitinka istorija, energija ir laisvė

Balandžio 18 d. lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį ir juo gėrėtis – Valdovų rūmų muziejuje vyks Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.

Istorinio šokio diena Valdovų rūmų muziejuje. V. Abramausko nuotr.
Istorinio šokio diena Valdovų rūmų muziejuje. V. Abramausko nuotr.
VRM inf.

Kunigaikščių kilmės istorijos gobelenų raštuose

Gobelenai savo klestėjimo laikais (XV a. pabaigoje – XVI a.) buvo itin populiari ir geidžiama prekė nuo Skandinavijos iki Apeninų pusiasalio. Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomi herbiniai gobelenai Lietuvos ir Lenkijos valstybėse buvo vertinami jau nuo Žygimanto Senojo laikų. Vėliau šią tradiciją pratęsė jo sūnus Žygimantas Augustas, kuris savo herbinių audinių kolekciją pradėjo užsakinėti dar būdamas tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Šių kolekcijų tikslas buvo stiprinti Jogailaičių įvaizdį abiejose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės – valstybėse ir Europoje. Valdovų pavyzdžiu sekė ir didikai.

M. Kaminsko nuotr.
M. Kaminsko nuotr.
VRM inf.

Vytis svarbus visais laikais – prieš 400 metų juo puošti didikams priklausę meno kūriniai, taip pabrėžiant lietuviškąją giminės kilmę

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Valdovų rūmų muziejus pristatė parodą, kurioje galima išvysti svarbiausią valstybės simbolį – Lietuvos herbą Vytį. Tarptautinėje parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ eksponuojamos išskirtinės lituanistinės vertybės – meno audiniai, laikomi neįkainojamomis Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijomis. Gobelenai atvežti iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija).

Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ fragmentas. M. Kaminsko nuotr.
Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ fragmentas. M. Kaminsko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas