Šiandien, spalio 7 d., Baryje (Italija), Švabų pilyje (Castello Svevo) atidengiamas bareljefas, skirtas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienei Bonai Sforcai. Atminimo ženklas Lietuvos ir Italijos istoriją susiejusiai valdovei sukurtas pagal Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje Vilniuje esantį Bonos Sforcos bareljefą. Jo atidengimo ceremonijoje dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Malborko pilies (Lenkija) bažnyčios nišoje stovinti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra – vienas įspūdingiausių šio istorinio komplekso akcentų. Maždaug 1340 m. nukalta aštuonių metrų aukščio skulptūra yra viena aukščiausių Viduramžiais Europoje sukurta skulptūra. Dėl dydžio ir vietos ji dar vadinama Malborko kolosu.
Valdovų rūmų muziejus pristato parodą „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pasakojama Kryžiuočių ordino bei Malborko pilies istorija. Parodai Vilniuje Malborko pilies muziejus paskolino brangiausius, vertingiausius eksponatus, kad Lietuvos lankytojai pažintų pavojingiausio Viduramžių priešo – Kryžiuočių ordino karių gyvenimą, jų kasdienybę, Malborko pilies likimą žlugus Ordinui ir šiandienos muziejų.
Ar įmanoma meilės istoriją sudėti į delnuose telpantį meno kūrinį? Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda kviečia pamatyti išskirtinę XVI a. tapybą: įamžintas dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonas – Elžbietą Habsburgaitę ir Barborą Radvilaitę. Istorikų nuomone, šis kūrinys galėjo būti sukurtas Vilniuje paties valdovo užsakymu ir tapo jo asmenine relikvija.
Valdovų rūmų muziejus pristatė vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje pristatomas šio genijaus kūrinys.
Maisto kultūra rūmuose – tai ir prabangos ritualai, ir neabejotinai tikra puota jos dalyvių juslėms, tačiau kiek šiandien apie tai žinome? Kuriuose istoriniuose šaltiniuose yra išlikę duomenų, galimų panaudoti tiriant ir stengiantis atkurti šiuos pojūčius – kvapą, skonį, garsą, aplinką, lytėjimą? Ar informacinės technologijos atvėrė naujų kelių tyrinėti tai, kas buvo prieš kelis šimtmečius, ir lankytojams pristatyti šiuos pojūčius?
Balandžio 18 d. lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį ir juo gėrėtis – Valdovų rūmų muziejuje vyks Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.
Gobelenai savo klestėjimo laikais (XV a. pabaigoje – XVI a.) buvo itin populiari ir geidžiama prekė nuo Skandinavijos iki Apeninų pusiasalio. Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomi herbiniai gobelenai Lietuvos ir Lenkijos valstybėse buvo vertinami jau nuo Žygimanto Senojo laikų. Vėliau šią tradiciją pratęsė jo sūnus Žygimantas Augustas, kuris savo herbinių audinių kolekciją pradėjo užsakinėti dar būdamas tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Šių kolekcijų tikslas buvo stiprinti Jogailaičių įvaizdį abiejose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės – valstybėse ir Europoje. Valdovų pavyzdžiu sekė ir didikai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Valdovų rūmų muziejus pristatė parodą, kurioje galima išvysti svarbiausią valstybės simbolį – Lietuvos herbą Vytį. Tarptautinėje parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ eksponuojamos išskirtinės lituanistinės vertybės – meno audiniai, laikomi neįkainojamomis Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijomis. Gobelenai atvežti iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija).
