Valdovų rūmų muziejus pristatė vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje pristatomas šio genijaus kūrinys.
Maisto kultūra rūmuose – tai ir prabangos ritualai, ir neabejotinai tikra puota jos dalyvių juslėms, tačiau kiek šiandien apie tai žinome? Kuriuose istoriniuose šaltiniuose yra išlikę duomenų, galimų panaudoti tiriant ir stengiantis atkurti šiuos pojūčius – kvapą, skonį, garsą, aplinką, lytėjimą? Ar informacinės technologijos atvėrė naujų kelių tyrinėti tai, kas buvo prieš kelis šimtmečius, ir lankytojams pristatyti šiuos pojūčius?
Balandžio 18 d. lankytojai kviečiami šokti, kalbėti apie šokį ir juo gėrėtis – Valdovų rūmų muziejuje vyks Istorinio šokio diena. Kiekvieną pavasarį muziejus dovanoja nemokamą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų šokio dieną.
Gobelenai savo klestėjimo laikais (XV a. pabaigoje – XVI a.) buvo itin populiari ir geidžiama prekė nuo Skandinavijos iki Apeninų pusiasalio. Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ pristatomi herbiniai gobelenai Lietuvos ir Lenkijos valstybėse buvo vertinami jau nuo Žygimanto Senojo laikų. Vėliau šią tradiciją pratęsė jo sūnus Žygimantas Augustas, kuris savo herbinių audinių kolekciją pradėjo užsakinėti dar būdamas tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Šių kolekcijų tikslas buvo stiprinti Jogailaičių įvaizdį abiejose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės – valstybėse ir Europoje. Valdovų pavyzdžiu sekė ir didikai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Valdovų rūmų muziejus pristatė parodą, kurioje galima išvysti svarbiausią valstybės simbolį – Lietuvos herbą Vytį. Tarptautinėje parodoje „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ eksponuojamos išskirtinės lituanistinės vertybės – meno audiniai, laikomi neįkainojamomis Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijomis. Gobelenai atvežti iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija).
Valdovų rūmų muziejus kiekvienais metais, kai į duris pradeda belsti pavasaris, prisimena karalaitį šv. Kazimierą. Kovo 4-ąją švenčiame šv. Kazimiero vardines. Mūsų laikais Kazimierinės neįsivaizduojamos be Kaziuko mugės, kurios istorija siekia XVII a. – ji buvo pradėta rengti kaip religinė šventė, skirta Lietuvos globėjui šv. Kazimierui paminėti.
Valdovų rūmų muziejus nuolat ieško ir siekia įsigyti vertybių, kurios sugrąžintų po pasaulį išblaškytą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantį paveldą, papildytų muziejaus rinkinius. Eksponatai pradėti rinkti, kai dar tik buvo planuojama įsteigti muziejų. Vėliau ne kartą visuomenei pristatytos įsigytos ar dovanotos vertybės. Šį kartą muziejus kviečia susipažinti su nuo 2018 m. iš Lietuvos ir užsienio aukcionų, antikvariatų bei privačių asmenų įsigytomis vertybėmis ir rėmėjų dovanomis parodoje „Sugrįžtantis paveldas“. Joje rodoma įspūdingiausia naujų meno kūrinių dalis – tapybos darbai, nors rinkinius papildė ir daugiau istorinių eksponatų.
Žemaičių dailės muziejus plungiškius pakvietė į parodą „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“. Kartu su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais parengta ekspozicija pasakoja apie mūsų valstybės širdį – Vilniaus pilis ir jų atvaizdus nuo seniausių vaizdų, aptinkamų pasaulio archyvuose, iki XX a. dailininkų darbų, kai kūrėjai piešiniuose bandė atkurti sunaikintus Valdovų rūmus.
Valdovų rūmų muziejus siūlo kartu švęsti Vilniaus gimtadienį. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) pakvietė pirklius, amatininkus ir darbščius žemdirbius apsilankyti, o jei patiks, – ir įsikurti nuostabiame Vilniaus mieste. Tradiciškai pirmas miesto vardo paminėjimas rašytiniuose dokumentuose laikomas miesto gimtadieniu.
