Rugsėjo 3 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre žiūrovų laukia išskirtinis kino seansas su albanų kilmės čekų režisieriaus Saimiro Bajo ir scenarijaus autorės Linos Žukauskaitės dokumentiniu filmu „Dekadentas Nr. 2419“ apie poetą, eseistą, vertėją ir viešąjį intelektualą Tomą Venclovą. Filmo peržiūrą lydės susitikimas ir diskusija su pagrindiniu filmo veikėju apie Šiaulių ir teatro vaidmenį jo biografijoje.
Germaine Dulac buvo rašytoja, žurnalistė, teoretikė, prodiuserė, scenaristė, poetė, režisierė, siurrealistė ir daugumos šių laukų pradininkė. Nepaisant savo milžiniško indėlio į kino istoriją, šiandien mažai žinoma. „Scanoramos“ satelitinis ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 7–10 dienomis „Skalvijos“ kino centro salėje kvies atrasti avangardinio kino pradininkės kūrybą.
Iki 1911-ųjų kino programos susidarydavo iš 10–12 įvairiausių žanrų trumpametražių filmų, o aktoriai ir aktorės dažniausiai likdavo neįvardinti. Pasirodžius Astai Nielsen, kino aktoriaus asmenybė tapo lemiančiu filmo komercinės sėkmės faktoriumi, anonimiški ankstyvųjų dienų aktoriai tapo kino žvaigždėmis. Pirmąją tikrąją kino žvaigždę bus galima bus išvysti dviejuose ankstyviausiuose kino festivalio „Pirmoji banga“ programos filmuose – „Kino primadona“ (Die FilmPrimadonna, 1913) ir „Biržos karalienė“ (Die Borsekonigin, 1918). „Scanoramos“ satelitinis festivalis kviečia žiūrovus į „Skalvijos“ kino centrą rugsėjo 7–10 dienomis.
Rugsėjo 21 d. prasidėsiantis dvidešimtasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) skelbia pirmąsias naujienas: festivalyje įvyks dvi Lietuvos kūrėjų premjeros. Debiutuojanti režisierė Živilė Mičiulytė dokumentikoje „Kabinetas“ rodo tyrimų žurnalistų darbo užkulisius, o kino kūrėjas Maratas Sargsyanas – jaunuolių, už nusikaltimus atsidūrusių socializacijos centre, gyvenimą. Visa festivalio programa bus pristatyta rugpjūčio 25 d.
Rugpjūčio 23 d. Nidoje, Nidos bendruomenės namuose prasideda kasmetinis, jau 15-as festivalis „Baltijos banga“, kurio idėja – kino peržiūromis paminėti Baltijos kelią. Penkias dienas truksiantis festivalis, kurį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“, kvies publiką į naujus filmus, premjerinį seansą, vakarą Vasaros knygyne, kur bus aptartos biografinės knygos apie kino žmones. Kaip ir kasmet, dalis seansų, renginių bus atviri visiems, nemokami. “Siekiame, kad kuo didesnę publikos dalį pasiektų įvairios kino rūšys – dokumentika, trumpametražiai filmai, taip pat pažintys su animacinio kino pasauliu animacijos dirbtuvėlėse. Tai edukacinė mūsų renginio misija”, – sako Lietuvos kinematografininkų sąjungos direktorius, prodiuseris Arūnas Stoškus.
Kino režisierė ir scenaristė Lina Lužytė tapo programos „Pop Up Film Residency” rezidencijos, organizuojamos bendradarbiaujant su Eurimage kino fondu, laimėtoja. Tris savaites kartu su specialiai jai parinkta(u) mentore(iumi) Paryžiuje, Prancūzijoje ji kurs savo naujausio vaidybinio filmo darbiniu pavadinimu „Kapeika“ scenarijų, kurį rašo kartu su bendraautoriumi Gintaru Liutkevičiumi.
2000-aisiais rašytojas Rolandas Rastauskas, menininkas Dainius Liškevičius, architektai Tadas Balčiūnas ir Gintaras Kuginys, fotografai Saulius Paukštys ir Arūnas Baltėnas bei kiti žinomi šalies vyrai atvėrė savo spintų duris menininkams Valdui Ozarinskui ir Aidai Čeponytei. Iš to gimė video projektas „Vidurio Europos vyrai“. Iki šiol viešai beveik nerodytą dokumentinę, specialiai renginių ciklui po Liubarto tiltu „Gilios upės tyliai plaukia“ sumontuotą medžiagą bus galima pamatyti liepos 20 d. 21.30 val.
LUX publikos kino apdovanojimai
Birželio 27 d. Europos Parlamente vyko LUX publikos kino apdovanojimų, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į filmus, nagrinėjančius aktualias socialines bei politines problemas, ceremonija. Laimėtoją renka žiūrovai ir EP nariai. Šiemet nominuoti penki filmai – Lukaso Dhonto „Arti“ („Close“, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, 2022), Carlos Simón „Alkarasas“ („Alcarràs“, Ispanija, Italija, 2022), Emino Alpero „Degančios dienos“ („Kurak Günler“, Turkija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Graikija, 2022), Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampis“ („Triangle of Sadness“, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Turkija, Graikija, 2022) ir João Pedro Rodrigueso „Žaltvykslė“ („Fogo-Fátuo“, Portugalija, Prancūzija, 2022). Visi nominuoti filmai buvo išversti ir subtitruoti 24-iomis oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis, buvo rengiami nemokami šių filmų seansai. O filmas laimėtojas adaptuojamas ir silpnaregiams bei kurtiesiems.
Nauji filmai – „Nieko asmeniško“
Režisieriaus Gene’o Stupnitsky filmas „Nieko asmeniško“ („No Hard Feelings“, JAV, 2023) labiau primena romantinę komediją iš praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, nei kažką, ką įprasta matyti dabartiniame kino teatrų repertuare. Filmai apie savo seksualumą atrandančius jaunus suaugusiuosius, paskutinių klasių moksleivius ar pirmamečius aukštųjų mokyklų studentus, pilni klišinių istorijų, vulgarių juokelių, stereotipų, kurie kartais dar ir nepolitkorektiški, buvo svarbus to laikmečio simbolis, palikęs įspaudą bent kelių kartų kultūrinėje sąmonėje (ir kartu yra puiki niša šiuolaikinės kultūros tyrinėtojams).
Šią savaitę baigta pirmoji režisierės Saulės bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ filmavimų dalis. Nuo gegužės vidurio Vilniuje ir Kaune vykę filmavimai, be debiutuojančiųjų Vestos Matulytės ir Ievos Rupeikaitės, įtraukė ir būrį žinomų aktorių – Eglę Gabrėnaitę, Giedrių Savicką, Vilmą Raubaitę.