Pavasariui įsibėgėjant nuo balandžio 26 d. į kino sales ir namų kino platformas grįžta „Trumpas kinas“ su nauja lietuviškų trumpametražių filmų programa „Viskas apie mus“. Ketvirtus metus „Lithuanian Shorts“ agentūros vykdoma iniciatyva pristato visuomenei penkis naujus ir ryškius lietuvių kūrėjų darbus, tarp kurių ir rudenį Venecijos kino festivalyje rodytas Sauliaus Baradinsko „Techno, Mama“ ir Varšuvos kino festivalyje apdovanotas Saulės Bliuvaitės dokumentinis filmas „Limuzinas“.
Nepaprasta „Ilgų palydų“ istorija
1971-aisiais Odesos kino studijoje sukurtos Kiros Muratovos „Ilgos palydos“ („Dolgije provody“) kino teatruose pasirodė tik 1987 metais, kai papūtus „perestroikos“ vėjams nuo simbolinių lentynų pradėti nuiminėti uždrausti filmai. Dabar „Ilgas palydas“ galima pamatyti ir Lietuvoje. Filmo istoriją pristatome pasitelkę Kiros Muratovos (1934–2018), jos kolegų ir kino istorikų liudijimus.
Paskelbta 75-ojo Kanų festivalio programa
Karo Ukrainoje fone festivalis nusprendė neboikotuoti rusų režisierių – Kirillo Serebrennikovo filmas „Čaikovskio žmona“ („Žena Čaikovskogo“, Rusija, Prancūzija) įtrauktas į pagrindinį konkursą. Dėl „Auksinės palmės šakelės“ kartu su šiuo režisieriumi varžysis Davidas Cronenbergas, Jamesas Gray’us, broliai Jeanas-Pierre’as ir Lucas Dardenne’ai.
Penktadienio vakarą Lietuvą pasiekė džiugi žinia iš Kanų kino festivalio – režisieriaus Vytauto Katkaus filmas „Uogos“ kartu su kitais 8 kūriniais iš viso pasaulio varžysis pagrindinėje trumpametražių filmų konkursinėje programoje. Tai – jau antrasis režisieriaus prisistatymas šiame prestižiniame festivalyje, ankstesnis jo trumpasis filmas „Kolektyviniai sodai“ (2019) tapo pirmuoju lietuvių filmu, dalyvavusiu Kanų „Kritikų savaitės“ programoje.
Nors po dviejų metų pertraukos į kino teatrų sales sugrįžęs „Kino pavasaris“ prasidėjo palaikymo žodžiais Ukrainai ir viltinga, geltonomis saulėgrąžomis pražydusia kino sale, o pasibaigė tylos minute Ukrainoje nužudytam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, festivalio organizatoriai tikisi, kad bent trumpam kinas ir festivalio erdvės tapo užuovėja, padėjusia šiek tiek pabėgti, atsigauti ir būnant kartu lengviau išgyventi sunkią tikrovę. Tą rodo ir lankytojų bei tarptautinės žiniasklaidos dėmesys – šiemet „Kino pavasario“ filmus kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje žiūrėjo per 65 tūkstančius žiūrovų, o „The Washington Times“, „Variety“, „Screen Daily“, „Cineuropa“ dėmesį savo aiškia pozicija atkreipęs festivalis iš viso susilaukė per 50 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje ir daugiau kaip 80 – jos socialinėje erdvėje.
Filme, kurį režisavo Jerzy Łukasiewicz, pasakojama apie trumpą, bet intensyvų šventosios sesers Marijos Faustinos Kowalskos gyvenimą. Šventoji sesuo Faustina vadinama Dievo Gailestingumo sekretore. Būtent jai, jaunai, ligotai, menkai išsilavinusiai vienuolei, daug sykių apsireiškė Jėzus ir jai, paprastai merginai, patikėjo užduotį sukurti visame pasaulyje žinomą paveikslą „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, pasauliui paskelbti maldą – Dievo Gailestingumo vainikėlį. Dievo Gailestingumo kultas prasidėjo tarpukario Vilniuje. Po II pasaulinio karo, Faustinai išvykus į Krokuvą, kultas labai greitai paplito Lenkijoje. Šis bendras lenkų ir lietuvių dvasinės kultūros palikimas dabar yra tapęs pačiu populiariausiu Katalikų Bažnyčios kultu.
Krėsle prie televizoriaus
Vis dar stebiuosi, kai žmonės daro asmenukes. Juk save jie kasdien mato veidrodyje. Man ir žvilgsnio ryte į save kartais būna per daug. Bet režisieriaus Magnuso von Horno žodžiai privertė pažvelgti kitaip: „Fotografuojantis žmogus, o ypač darantis asmenukę, – tai kerintis reginys. Žmogus trumpam pamiršta pasaulį aplink jį. Jis susikaupia į tai, ką mato išmaniojo telefono ekrane, pakreipia jį taip, kad atrodytų kuo geriau. Ekranas tampa veidrodžiu, kuriame jis gali įsižiūrėti į save. Tik klausimas, ką jame mato arba ką nori matyti?“
Tribekos kino festivalyje pristatyta vyriška komedija „Laukiniai vyrai“ (Wild Men, 2021 m.) – tai skandinaviško humoro grynuolis apie šiuolaikinį žmogų supantį patogumą ir kas nutinka, kai jo netenkame. Filmo režisierius Thomasas Daneskovas kviečia pabėgti nuo sveiko proto bei leistis į kelionę ieškant vikingų kaimo ir tikrojo savęs.
Kaip kinas gali padėti mums suprasti migracijos procesus ir ją patiriančių žmonių patirtis? Per pastaruosius dešimtmečius filmai atskleidė migracijos temą pasitelkdami naujus pasakojimo būdus ir formas. Sausio mėnesį startavęs trumpųjų filmų ciklas „Kai susitinka istorijos” pristato ketvirtąją programą, kurioje – jautrūs, nuoširdūs, akis atveriantys pasakojimai. Filmų programa bus nemokamai prieinama iki gegužės 13 d. LRT mediatekoje.
„Ilgo metro filmas apie gyvenimą“
Praradus artimą žmogų, atsisveikinimas su juo trunka ilgai – kai kuriems ir visą likusį gyvenimą. Neretai psichologai pateikia net gedėjimo fazes. Regis, debiutiniame pilnametražiame filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ (Lietuva, 2021) režisierė Dovilė Šarutytė per savo alter ego heroję Dovilę (Agnė Misiūnaitė) bando perteikti, o turbūt ir pereiti visas fazes: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą.