Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, balandžio 23 d., ketvirtadienį, 16 val.
Maloniai kviečiame į Žymanto Katino ir Sauliaus Kmieliausko parodą „Tarp šviesos“, kuri veiks nuo balandžio 11 d. 12 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“. Šis projektas yra bendro VDA ir LMTA studentų meno dienų festivalio „Kosminė odisėja“ dalis.
Projektą galima pamatyti iki balandžio 22 d.
Pažintinė kelionė į kosmosą!
Viskas įskaičiuota!
Š.m. balandžio 10 d., penktadienį, 18 val. parodų salėse „Titanikas“ (I a., Maironio g. 3, Vilnius) prasidės KO 2.0, kurios metu jaunieji kūrėjai reaktyviniais kūrybos pliūpsniais nusės kultūrines padanges savo darbais bei pasirodymais. Šiemet studentų meno dienų programą (04.10-04.24) sudaro renginiai įvairiose Vilniaus Senamiestyje ir Naujamiestyje esančiose erdvėse ir žiūrovui suteikia galimybę pažinti jaunųjų šiuolaikinių menininkų kūrybą, o taip pat dalyvauti interakytvaus pobūdžio dirbtuvėse, kontaktinaime vakare bei stebėti tiesiogines transliacijas internetu.
Nuo balandžio 10 d. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) pradeda veikti Donato Stankevičiaus kuruota paroda „Mano kiemas“.
Parodoje eksponuojamų darbų autoriai:
Andrius Mamontovas
Boris Taskov
Dainius Stubra
Giedrius Petrauskas
Petras Saulėnas
Tadas Kazakevičius
Audronės Petrašiūnaitės paroda „Iš toli sugrįžta miškas“ galerijoje „Meno niša“
Audronė Petrašiūnaitė mėgsta persikūnyti. Dar visai neseniai ji savo paveiksluose buvo virtusi Lady Gaga su rausvais nuogo kūno ar žalios mėsos apdarais, negyvomis sceninio grimo kaukėmis... Šis kūrybos posūkis į televizinę, masinės kultūros realybę gestiškos lietuvių tapybos, dažniau išpažįstančios orų mitinį kalbėjimą, fone atrodė drąsus ir keistas. Personažas ryškiai apšviestoje scenoje – viešos kančios, nepakeliamo skausmo metafora, kažkuo primenanti beviltiškas deformuotų kūnų kankinimo scenas Franciso Bacono paveiksluose. Sadomazochistiniai Lady Gagos pasirodymai tapytojai buvo parankūs ir kaip vaizdiniai moters fiziniam bei dvasiniam pasauliui atverti. Abjektiškas nedailumas, grubumas, perregimi ir susiliejantys veidai, figūros, siluetai – tarsi viena į kitą sudėtos dėžės-slėptuvės, kuriose glūdi kokia nors intymi ir kartu visuotinė, bendra archetipinė tiesa: kad kūnas yra mirtingas, kad neišvengiamai ateina akimirka, kai jam nepakeliamai ima skaudėti, darosi ankšta, nepatogu, gėda... Įvaizdindama skandalingąjį popmuzikos simbolį, tarsi tenkindama vujaristinius stebėtojo potroškius, tapytoja kartu kalbėjo ir apie save – kovą ir susitaikymą su fizine negalia, kasdienį buvimą su ja. Tai ne kančios apoteozė, o jos tyrimas tapant, arba – apžiūrinėjant iš arti, glostant, čiupinėjant, pripažįstant ją neišvengiama savojo gyvenimo dalyve, partnere, bendrininke, naikintoja ir įkvėpėja. Panašų aktą su savo kančia nuolat atlikdavo Frida Kahlo, tik Petrašiūnaitei dažniausiai reikalingas kito fizinis, išorinis pavidalas, arba – stiprus savojo apibendrinimas.






Balandžio 15 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma tapytojos Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės tapybos paroda „Paribio portretai. Pašnekesiai“.
Du pasakojimai apie Arvydą Šaltenį
Juokinga ar net absurdiška, tačiau nuoširdžiai džiaugdamasi praėjusių metų gruodį „Titanike“ surengta Arvydo Šaltenio tapybos paroda taip ir nesugebėjau jos dorai apžiūrėti. Šiaip jau „apžiūros“ procesas dažniau besilankančiam parodose daugmaž įprastas: stebi, skaitai, lygini, kalbiesi. Dažniausiai mintyse, su savimi... Čia viskas klostėsi kitaip. Žiūrėjimas į Šaltenio paveikslus virto kažkokiu keistu, ekspresyviu ir neprognozuojamu procesu. Kaskart atėjus į parodą, tuoj įklimpdavai į aistringą pašnekesį su kokiu nors sutiktu pažįstamu. Ir judėjimas šios parodos erdvėje buvo kitoks. Žingsniais braižai kreives, diagonales, zigzagus, tik jokiu būdu ne įprastus ratus ar pusračius, kaip paprastai suki tapybos parodoje nuo vieno paveikslo prie kito... Tiesa, buvo ir dar vienas įstabus apsilankymas Šaltenio parodoje – tapytojas maloniai sutiko papasakoti apie savo kūrybą Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriaus mokiniams (ši mokykla jam labai brangi, joje Šaltenis ne vieną dešimtmetį dirbo ir kūrė). Bet ir vėl buvo sunku sutelkti dėmesį vien į tapybą. Net nežinau, į ką daugiau žiūrėjome – ar į paveikslus ir eiles, išrašytas ant sienų, ar į patį autorių – amžinos jaunystės eliksyro saugotoją, šamaną, kuris taip paprastai, jaukiai ir giliamintiškai kalba apie gyvenimą. Galiausiai po visų parodos įspūdžių ir susitikimo „apeigų“ ramiai išstudijavau Šaltenio tapybai skirtą albumą, ir taip susidėjau savuosius taškus ant „i“. Ši knyga, beje, gimė laiku, nepavėlavusi, kaip neretai pas mus nutinka, o puikavosi jau parodos atidaryme, todėl veikia ir kaip ekspozicijos tęsinys, komentaras.




Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai, sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.
Vasarį pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai“ – pirmoji gausiai iliustruota knyga Lietuvoje, skirta Naujųjų amžių europinės kilmės profesionaliai ornamentikai. Knyga reikšminga įvairių sričių tyrėjams ir ekspertams, nustatantiems paveldo objektų sukūrimo datą ir autorystę, tačiau ornamentas, kaip kultūros simptomas, kelia intriguojančių klausimų, kurie, tikimės, sudomins ir mūsų skaitytojus. Tad kalbamės su leidinio sudarytoja profesore Aleksandra Aleksandravičiūte.





2015 04 10–05 24
Atidarymas: balandžio 10 d., penktadienį, 18 val.
Menininkai: Armando Andrade Tudela, Søren Andreasen, Dave Hullfish Baley, „Inspection Medical Hermeneutics“, Vytautas V. Landsbergis, Jonas Mekas, Till Mycha/„Fungiculture journal“, „The Otolith Group“, Yann Tytelman
2015 m. balandžio 14 d. – gegužės 23 d.
Atidarymas balandžio 14 d. (antradienį) 18 val.
Galerijoje „Vartai“ atidaroma pirmoji Igno Krunglevičiaus personalinė paroda Lietuvoje „Privatus sintaksės virusas“, kurioje pristatomi kūriniai atspindi ilgalaikius menininko tyrinėjimus. Igną Krunglevičių domina tokie reiškiniai kaip psichikos sutrikimai, keistas kompiuterio sugeneruoto balso šiurpumas, žmonių kognityvinė evoliucija ir technologijų neatsiejamumas nuo mūsų kūnų ir kasdienybės.