7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda „Mūsų turtas“

 

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, balandžio 23 d., ketvirtadienį, 16 val. įvyks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko parodos „Mūsų turtas“ atidarymas. Paroda skirta 15-osioms UNESCO saugomo Kuršių nerijos paveldo metinėms.

Jūrate Bučmytė, „Senosios Kuršių marios“
Jūrate Bučmytė, „Senosios Kuršių marios“
Rengėjų inf.

Žymanto Katino ir Sauliaus Kmieliausko paroda „Tarp šviesos“

 

Maloniai kviečiame į Žymanto Katino ir Sauliaus Kmieliausko parodą „Tarp šviesos“, kuri veiks nuo balandžio 11 d. 12 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“. Šis projektas yra bendro VDA ir LMTA studentų meno dienų festivalio „Kosminė odisėja“ dalis.


Projektą galima pamatyti iki balandžio  22 d.

Fotografijos autorius - Harold Edgerton
Fotografijos autorius - Harold Edgerton
Rengėjų inf.

Pažintinė kelionė į kosmosą!

 

Pažintinė kelionė į kosmosą!

Viskas įskaičiuota!

 

 

Š.m. balandžio 10 d., penktadienį, 18 val. parodų salėse „Titanikas“ (I a., Maironio g. 3, Vilnius) prasidės KO 2.0, kurios metu jaunieji kūrėjai reaktyviniais kūrybos pliūpsniais nusės kultūrines padanges savo darbais bei pasirodymais. Šiemet studentų meno dienų programą (04.10-04.24) sudaro renginiai įvairiose Vilniaus Senamiestyje ir Naujamiestyje esančiose erdvėse ir žiūrovui suteikia galimybę pažinti jaunųjų šiuolaikinių menininkų kūrybą, o taip pat dalyvauti interakytvaus pobūdžio dirbtuvėse, kontaktinaime vakare bei stebėti tiesiogines transliacijas internetu.

Rengėjų inf.

Fotografijos paroda „Mano kiemas“ Kaune

 

Nuo balandžio 10 d. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) pradeda veikti Donato Stankevičiaus kuruota paroda „Mano kiemas“.

 

Parodoje eksponuojamų darbų autoriai:

 

Andrius Mamontovas  

Boris Taskov 

Dainius Stubra 

Giedrius Petrauskas 

Petras Saulėnas 

Tadas Kazakevičius

Tado Kazakevičiaus fotografija
Tado Kazakevičiaus fotografija
Kristina Stančienė

Naujas menininkės autoportretas

Audronės Petrašiūnaitės paroda „Iš toli sugrįžta miškas“ galerijoje „Meno niša“

Audronė Petrašiūnaitė mėgsta persikūnyti. Dar visai neseniai ji savo paveiksluose buvo virtusi Lady Gaga su rausvais nuogo kūno ar žalios mėsos apdarais, negyvomis sceninio grimo kaukėmis... Šis kūrybos posūkis į televizinę, masinės kultūros realybę gestiškos lietuvių tapybos, dažniau išpažįstančios orų mitinį kalbėjimą, fone atrodė drąsus ir keistas. Personažas ryškiai apšviestoje scenoje – viešos kančios, nepakeliamo skausmo metafora, kažkuo primenanti beviltiškas deformuotų kūnų kankinimo scenas Franciso Bacono paveiksluose. Sadomazochistiniai Lady Gagos pasirodymai tapytojai buvo parankūs ir kaip vaizdiniai moters fiziniam bei dvasiniam pasauliui atverti. Abjektiškas nedailumas, grubumas, perregimi ir susiliejantys veidai, figūros, siluetai – tarsi viena į kitą sudėtos dėžės-slėptuvės, kuriose glūdi kokia nors intymi ir kartu visuotinė, bendra archetipinė tiesa: kad kūnas yra mirtingas, kad neišvengiamai ateina akimirka, kai jam nepakeliamai ima skaudėti, darosi ankšta, nepatogu, gėda... Įvaizdindama skandalingąjį popmuzikos simbolį, tarsi tenkindama vujaristinius stebėtojo potroškius, tapytoja kartu kalbėjo ir apie save – kovą ir susitaikymą su fizine negalia, kasdienį buvimą su ja. Tai ne kančios apoteozė, o jos tyrimas tapant, arba – apžiūrinėjant iš arti, glostant, čiupinėjant, pripažįstant ją neišvengiama savojo gyvenimo dalyve, partnere, bendrininke, naikintoja ir įkvėpėja. Panašų aktą su savo kančia nuolat atlikdavo Frida Kahlo, tik Petrašiūnaitei dažniausiai reikalingas kito fizinis, išorinis pavidalas, arba – stiprus savojo apibendrinimas.

Audronė Petrašiūnaitė, „Iš toli sugrįžta miškas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Iš toli sugrįžta miškas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Vakaras Višakio Rūdoje“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Vakaras Višakio Rūdoje“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Stebuklingas elnias“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Stebuklingas elnias“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Mano ruduo“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Mano ruduo“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Lopės glostymas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Lopės glostymas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Miškas mano namuose“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Audronė Petrašiūnaitė, „Miškas mano namuose“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Rengėjų inf.

Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda „Paribio Portretai. Pašnekesiai“

 

Balandžio 15 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma tapytojos Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės tapybos paroda „Paribio portretai. Pašnekesiai“.

 

Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, „Mergaitė“. 2014 m.
Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, „Mergaitė“. 2014 m.
Kristina Stančienė

Kuriant legendą

Du pasakojimai apie Arvydą Šaltenį

 

Raminta Jurėnaitė, Arvydas Šaltenis. Tapyba, MMC, 2014.
Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014.
 

Juokinga ar net absurdiška, tačiau nuoširdžiai džiaugdamasi praėjusių metų gruodį „Titanike“ surengta Arvydo Šaltenio tapybos paroda taip ir nesugebėjau jos dorai apžiūrėti. Šiaip jau „apžiūros“ procesas dažniau besilankančiam parodose daugmaž įprastas: stebi, skaitai, lygini, kalbiesi. Dažniausiai mintyse, su savimi... Čia viskas klostėsi kitaip. Žiūrėjimas į Šaltenio paveikslus virto kažkokiu keistu, ekspresyviu ir neprognozuojamu procesu. Kaskart atėjus į parodą, tuoj įklimpdavai į aistringą pašnekesį su kokiu nors sutiktu pažįstamu. Ir judėjimas šios parodos erdvėje buvo kitoks. Žingsniais braižai kreives, diagonales, zigzagus, tik jokiu būdu ne įprastus ratus ar pusračius, kaip paprastai suki tapybos parodoje nuo vieno paveikslo prie kito... Tiesa, buvo ir dar vienas įstabus apsilankymas Šaltenio parodoje – tapytojas maloniai sutiko papasakoti apie savo kūrybą Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriaus mokiniams (ši mokykla jam labai brangi, joje Šaltenis ne vieną dešimtmetį dirbo ir kūrė). Bet ir vėl buvo sunku sutelkti dėmesį vien į tapybą. Net nežinau, į ką daugiau žiūrėjome – ar į paveikslus ir eiles, išrašytas ant sienų, ar į patį autorių – amžinos jaunystės eliksyro saugotoją, šamaną, kuris taip paprastai, jaukiai ir giliamintiškai kalba apie gyvenimą. Galiausiai po visų parodos įspūdžių ir susitikimo „apeigų“ ramiai išstudijavau Šaltenio tapybai skirtą albumą, ir taip susidėjau savuosius taškus ant „i“. Ši knyga, beje, gimė laiku, nepavėlavusi, kaip neretai pas mus nutinka, o puikavosi jau parodos atidaryme, todėl veikia ir kaip ekspozicijos tęsinys, komentaras.

Raminta Jurėnaitė, Arvydas Šaltenis. Tapyba, MMC, 2014 m., viršelis.
Raminta Jurėnaitė, Arvydas Šaltenis. Tapyba, MMC, 2014 m., viršelis.
Arvydas Šaltenis, „Diena mieste“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Arvydas Šaltenis, „Diena mieste“. 1987 m. A. Narušytės nuotr.
Arvydas Šaltenis, „Daikteliai iš Sprakšių“. 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Arvydas Šaltenis, „Daikteliai iš Sprakšių“. 1996 m. A. Narušytės nuotr.
Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m., viršelis.
Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m., viršelis.
Iš knygos Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m.
Iš knygos Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m.
Iš knygos Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m.
Iš knygos Arvydas Šaltenis, Paveikslėliai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014 m.
Agnė Narušytė

Kaip kriminalistui piršto atspaudas

Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai, sudarytoja Aleksandra Aleksandravičiūtė, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.

Vasarį pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai“ – pirmoji gausiai iliustruota knyga Lietuvoje, skirta Naujųjų amžių europinės kilmės profesionaliai ornamentikai. Knyga reikšminga įvairių sričių tyrėjams ir ekspertams, nustatantiems paveldo objektų sukūrimo datą ir autorystę, tačiau ornamentas, kaip kultūros simptomas, kelia intriguojančių klausimų, kurie, tikimės, sudomins ir mūsų skaitytojus. Tad kalbamės su leidinio sudarytoja profesore Aleksandra Aleksandravičiūte.

Lucas van Leyden, ornamentinis raižinys. 1527 m.
Lucas van Leyden, ornamentinis raižinys. 1527 m.
Jan Lutma, ornamentinis raižinys. 1641 m.
Jan Lutma, ornamentinis raižinys. 1641 m.
Franz Xavier Habermann, ornamentinis raižinys. Apie 1750 m.
Franz Xavier Habermann, ornamentinis raižinys. Apie 1750 m.
Renesansinės sienų tapybos ornamentas Vilniuje, Rūdninkų g. 13. XVI a. V. Balčyčio nuotr.
Renesansinės sienų tapybos ornamentas Vilniuje, Rūdninkų g. 13. XVI a. V. Balčyčio nuotr.
Ornamentinis reljefas, Gražiškių bažnyčios sakykla. XVIII a. II ketvirtis. K. Driskiaus nuotr.
Ornamentinis reljefas, Gražiškių bažnyčios sakykla. XVIII a. II ketvirtis. K. Driskiaus nuotr.
Paveikslo „Šv. Laurynas“ aptaisas, Rudiškių bažnyčia. XVIII a. II pusė. V. Balčyčio nuotr.
Paveikslo „Šv. Laurynas“ aptaisas, Rudiškių bažnyčia. XVIII a. II pusė. V. Balčyčio nuotr.
Johann Friederick Shömnick, relikvijoriaus viršūnės fragmentas, Trakų bažnyčia. 1724 m. K. Stoškaus nuotr.
Johann Friederick Shömnick, relikvijoriaus viršūnės fragmentas, Trakų bažnyčia. 1724 m. K. Stoškaus nuotr.
Pranciškaus Radvilavičiaus antkapinio kryžiaus kryžma, Eržvilko (Jurbarko raj.) šventorius. Po 1869 m. J. Pačkauskienės nuotr.
Pranciškaus Radvilavičiaus antkapinio kryžiaus kryžma, Eržvilko (Jurbarko raj.) šventorius. Po 1869 m. J. Pačkauskienės nuotr.
Rengėjų inf.

Paroda „t:i:k:r:o:v:ė: po psichodelikos“ ŠMC

 

2015 04 10–05 24

Atidarymas: balandžio 10 d., penktadienį, 18 val.

 

Menininkai: Armando Andrade Tudela, Søren Andreasen, Dave Hullfish Baley, „Inspection Medical Hermeneutics“, Vytautas V. Landsbergis, Jonas Mekas, Till Mycha/„Fungiculture journal“, „The Otolith Group“, Yann Tytelman

Dave Hullfish Bailey, nuotraukos fragmentas
Dave Hullfish Bailey, nuotraukos fragmentas
Rengėjų inf.

Igno Krunglevičiaus paroda Lietuvoje „Privatus sintaksės virusas“

 

2015 m. balandžio 14 d. – gegužės 23 d.

Atidarymas balandžio 14 d. (antradienį) 18 val.

 

Galerijoje „Vartai“ atidaroma pirmoji Igno Krunglevičiaus personalinė paroda Lietuvoje „Privatus sintaksės virusas“, kurioje pristatomi kūriniai atspindi ilgalaikius menininko tyrinėjimus. Igną Krunglevičių domina tokie reiškiniai kaip psichikos sutrikimai, keistas kompiuterio sugeneruoto balso šiurpumas, žmonių kognityvinė evoliucija ir technologijų neatsiejamumas nuo mūsų kūnų ir kasdienybės.

 

Ignas Krunglevičius, Be pavadinimo. 2015 m.
Ignas Krunglevičius, Be pavadinimo. 2015 m.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas