„Archi.realybės – Egiptas”yra žvilgsnis į skirtingus Egipto kasdienybės sluoksnius per architektūrą bei asmenine patirtimi grįsta Egipto kasdienybės formų vizualizacija.
Parodos atspirties taškutapo idėja, jog urbanistinė erdvė bei architektūra yra geriausia atskirų žmogiškosios būklės ir patirčių išraiška, o urbanistinė konkretaus miesto ar šalies erdvė yra ir joje dalyvaujančios visuomenės paveikslas. Kaip tik todėl parodos darbuose miesto panoramos, atskiri pastatai ir jų detalės, skulptūros ir grafičiai tampa lygiaverčiais socialinės tikrovės elementais, Egipto kasdienybės veikėjais. Daugelyje parodoje eksponuojamų darbų autoriaus žvilgsnis juda nuo miesto panoramos iki susitelkimo į atskirą architektūros detalę – taip kuriama nauja estetinė architektūros ir žmogaus santykio realybė, per kurią tiriami Egipto kultūrinių, religinių ir politinių konfigūracijų audiniai.
Lengvai atpažįstamas objektas – tvora, susidedanti iš 15 granito elementų ir skersinio. Metalo strypai padeda šiam rinkiniui išlaikyti vertikalumą. Tai kūrinio, eksponuoto Aarhus, Danija „Sculpture by the sea 2015“, interjero versija. Akmuo, kaip kieta ir stipri medžiaga, paprastai siejasi su pastovumu ir patikimumu čia, dėl savo formos, įgauna trapumo ir įtampos. Iliuzinio rutulio kraštas liečiasi su kita iliuzija apie ne/galimą toleranciją, ribų ne/paslankumą mus skiriančioje/jungiančioje membranoje.
Antanas Šnaras. Vienos skulptūros paroda.
Galerija Akademija 2016 03 14 – 03 26
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, LT 01304 Vilnius
Paroda atidaroma 2016 m. kovo 15 d., antradienį, 17 val.
Paroda veiks iki balandžio 2 d.
RIČARDAS VYŠNIAUSKAS
www.ricardasvysniauskas.lt
Profesionalus architektas, tapytojas, architektūros firmos - UAB „Ričardo Vyšniausko laboratorija“ įkūrėjas ir vadovas
Gimė 1970.09.25 Vilniuje
1998 m. baigė VGTU, Architektūros fakultetą (Magistro laipsnis)
Specializacija – Architektūrinių kompleksų regeneracija ir vystymas.
Nuo 2001 m. Lietuvos architektų sąjungos narys.
Nuo 2007 m.Lietuvos architektų rūmų narys.
Nuo 2003 iki 2019 m. - atestuotas architektas.
Torild RØDLAND – Instaliacijos
Sølvi STRAND – Fotografija
Hanne HERRMAN – Skulptūra
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, LT 01304 Vilnius
Paroda atidaroma 2016 m. kovo 15 d., antradienį, 17.30 val.
Paroda veiks iki balandžio 2 d.
Meno projektas „Arti prie gamtos“ yra bendradarbiavimo ir parodinių mainų projektas tarp Lietuvos ir Norvegijos menininkų. LDS galerija Arka bendradarbiauja su „KunstSkansen“ Muziejumi, esančiu Blaker Skanse, Akershus apygardoje netoli Oslo. KunstSkansen muziejus buvo įkurtas 2012 m. Blaker Skanse tvirtovėje, išlikusioje nuo XVII a., vienas pagrindinių jo tikslų - eksponuoti profesionalųjį meną ir rengti kultūrinio bendradarbiavimo projektus. KunstSkansen siūlo rezidencijas ir parodines erdves įvairių sričių menininkams – dirbantiems su medžiu, keramika, metalu, gipsu, fotografija ir t.t. http://www.opplevsorum.no/sorumportalen/kunstskansen.php
Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos dailininkų darbų pristatymas
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, LT 01304 Vilnius
Paroda atidaroma 2016 m. kovo 15 d., antradienį, 18 val.
Paroda veiks iki balandžio 2 d.
2016 m. kovo 15 d. 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma tęstinė Tarptautinė paroda „TAPYBOS DIALOGAS“. Parodos organizatorius - kultūros organizacija „Maskvos namai“. Pagrindinė parodos idėja atsispindi jau parodos pavadinime. Vilnius nuo seno garsėja kaip daugelio tautų ir kultūrų miestas, čia darniai ir taikiai sugyvena lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų, žydų, totorių ir kitų tautybių žmonės. Kiekviena tauta turi galimybes puoselėti savo nacionalinę kultūrą, dailę ir tradicijas. Bet tuo pat metu šios skirtingos kultūros liečiasi tarpusavyje ir papildo viena kitą.
Projektų erdvė „Sodų 4“, Sodų g. 4, Vilnius
Paroda veikia 2016 m. kovo 17 – balandžio 6 d. ketvirtadieniais–šeštadieniais 12–20 val.
Atidarymas 2016 m. kovo 16 d., trečiadienį, 18 val.
Atidarymo garsas GOT MOU
Kovo 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, įvyks dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) grafikos darbų parodos „Mano burtai“ atidarymas.
Minint žymaus Lietuvos dailininko Algimanto Švėgždos (1941–1996) 75-ąsias gimimo metines, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rengiama menininko grafikos darbų paroda, kuri aprėpia vėlyvąjį menininko kūrybos laikotarpį.
Fotografo, menininkų asociacijos bei žurnalistų sąjungos nario Evaldo Butkevičiaus fotografijų ciklas „Bespalvis dangus“ Kauno nepilnamečių kolonijoje buvo kuriamas nuo 1995 iki 1996 m. Šiuo metu, tai tapo tik spygliuota viela apraizgyta mūrinė uždara teritorija į kurią atviru žvilgsniu galima pažvelgti tik iš tuo laiku sukurtų fotografijų. Buitinės ir gyvenamosios sąlygos, vienoda apranga ir tvarka priminė dar išlikusius sovietinius laikus. 1995 metais dar nebuvo draudimo fotografuoti tokiose ir panašiose įstaigose, todėl buvo galima patekti į jų darbo ir buitines patalpas, parodyti kaip atrodė reali buitis, kokiomis sąlygomis ir nuotaikomis gyveno. O ir patys nuteistieji neketino slėptis prieš objektyvą.
Šiuo metu pasikeitė įstatymai ir galimybės fotografuoti be leidimo neliko.
Andriaus Zakarausko paroda „Prisiminimo sinonimas“ LDS Pamėnkalnio galerijoje
Mylintiems tapybą po fotografijos atsiradimo, kai ji nebesiekė kuo geriau atspindėti, pagauti, užfiksuoti realybės (lūkesčių padailintos), o pradėjo save analizuoti, brautis į įvairiausius psichikos užkaborius ir flirtuoti su kitomis medijomis nebe kaip menų karalienė, bet kaip „mirštanti gulbė“, turėtų patikti Andriaus Zakarausko kūryba. Šis autorius alsuoja tapybos istorija, na ir praktiškai joje gyvena – paveiksluose figūruoja „žmogus menininkas“. Ir iš išvaizdos atrodo, kad jis. Bet tai nėra svarbiausia.
Parodoje „Prisiminimo sinonimas“ – serija darbų, kur daugiausia dėmesio skirta judėjimui. Tai neturi nieko bendra su futuristinėmis daugiakojystėmis, greičiau yra paveikta mūsų gyvenamos begalinių galimybių virtualios aplinkos, specialiųjų efektų pilno kinematografo, nepamirštant animacijos ir nejaukių jausmų, kuriuos kelia pasaulio chaosas, srūvantis iš kiekvieno žinių pranešimo. Prisiminimų tąsumas, lakumas, pažeidžiamumas performuoja atvaizdą kaip slėgio spaudžiamą kamuolį, palieka tik dalines spalvas, lyg su mumis norėtų intelektualiai susidoroti „Photoshop“ programa. Tai ne Franciso Bacono rėkiantys popiežiai ar šviesos žudomos žmogystos nuogame kambaryje, bet jo portretuose (pvz., „Trys studijos Luciano Freudo portretui“ / „Three Studies for Portrait of Lucian Freud“, 1965 m.) yra giminingo deformuojančio judesio. Vis dėlto Zakarauskui rūpi ne tik kad pavidalai mainytųsi, bet ir kad sklęstų erdvėje. Nors potėpiai riebūs, skambūs, jam tai pavyksta. Girdėjau pasakojant, kad tam pirma tapoma akrilu, blukinama, o paskui tepami aliejiniai dažai.
Apie Trimako monografijos pristatymą bei parodą pirmojoje Čiurlionio dailės galerijoje
Vasario 28-ąją, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, fotomenininkas Gintautas Trimakas pristatė savo kūrybos monografiją. Pristatymo metu anonsavo, jog šiais metais išvysime ir autorinę parodą, apimančią visą jo kūrybą. Tačiau čia dar ne viskas, ką veikia Trimakas. Nepaminėta liko jo veikla Kauno kolegijos Vienožinskio menų fakultete ir paroda pirmojoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės galerijoje.
Kūrybos monografiją Trimakas knygų mugėje pristatė atlikdamas performansą. Susirinkusi publika tikėjosi diskusijos, gal pasakojimo apie kūrybinius pasirinkimus, nes taip turbūt esame įpratę gauti informaciją apie naują knygą. Tačiau Trimakas, pastaruoju metu itin pamėgęs mini pasirodymus, atsineša į baltą popierių įvyniotą (kaip ką tik iš spaustuvės) naujutėlę knygą, išvynioja, pasideda ant stalo, užsimauna baltas pirštines. Iškart daug įtampos sukelia jo „pirštiniuotoje“ rankoje pasirodantis peilis ir Trimakas ima pjaustyti monografijos puslapius, gražiai, iš lėto atskirdamas puslapį nuo puslapio. Finale jis vos girdimai užsimena apie tai, kaip dėdė išmokė jį rišti knygas, ir tai buvo jam visada taip pat svarbu kaip fotografuoti. Taigi monografija susideda ne tik iš fotografijos, bet ir iš pačios knygos reikšmės. Knygų mugės kontekste Trimako performansas įgavo iškilmingo tyrumo: baltas popierius, baltos pirštinės ir autorius, pirmąkart atveriantis knygos turinį žiūrovams. Monografija „gimė“ prieš mūsų akis, o sklaidydama jos puslapius Trimako įteiktomis pirštinėmis jaučiausi ypatinga, nes supratau, kad dar nesu varčiusi knygos iškart po autoriaus.





