„Ad ORIGINEM“ – progresyvios tapybos paroda. Į pradžią – toks yra šios „pažangos“ idėjos moto, atėjęs iš lotyniškos sentencijos: progressus ad originem, regressus ad futurum. Tai savu kūrybos išgyvenimu ir pastangomis išreikšta tapybos išsaugojimo idėja. Ji kuriasi ir bręsta toli nuo institucijų formuojamo vienamačio „diskurso“, yra laisva, besiformuojanti, kritiška ir filosofiška.
Ad ORIGINEM nesutinka su tapybos nužmoginimu, pasireiškiančiu „socialinio diskurso“ aktualumo ideologijų diktatu, generuoja ir skleidžia, saugo ir puoselėja kūrybos autentiškumo, subjektyvumo, asmeniškumo ir tapybinės laisvės idėjas.
Balandžio 12 d., 17 val. kviečiame į Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaromą garsaus italų menininko Massimo Ghiotti skulptūrų parodą „Kitapus regimybės“.
Massimo Ghiotti - tai menininkas, metalą pasirinkęs savo mėgstama kūrybine medžiaga, pradedant jau pirmaisiais, 1970 m jo sukurtais darbais. Šiuo laikotarpiu skulptūros buvo bronzinės, kuomet autorius sekė idėja žmogaus kūną atvaizduoti galinga plastikos jėga, tačiau neilgai trukus šį stilių paliko, tam kad galėtų įsigilinti į labiau išieškotą, rafinuotą išraišką, kurioje metalas tapo medžiaga, padėjusia atvaizduoti dar nematytas formas bei monumentalias skulptūras. Įtampos, erdvės ir elementai tampa vieniu, nepaisant juose esančių grubių, kitos tipologijos komponentų ar tiesiog postindustrinių detalių. Visi kartu jie formuoja elegantišką ir iškilmingą architektūrą. Kai kuriuos autoriaus darbus turime galimybę matyti Vilniaus Europos Parko šiuolaikinio meno muziejuje po atviru dangumi.
M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, balandžio 14 d., ketvirtadienį, 18 val., įvyks jubiliejinės Lietuvos išeivijos dailės fondo parodos „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ atidarymas.
Ši paroda žymi penkerių metų Lietuvos išeivijos dailės fondo sukaktį. Parodoje pristatomii net 27 Lietuvos išeivijos menininkų darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų, tarp jų – Aido Bareikio, Ray Bartkaus, Kazio Daugėlos, Stasio Eidrigevičiaus, Prano Gailiaus, Adomo Galdiko, Vytenio Jankūno, Česlovo Janušo, Rūtos Jusionytės, Vytauto Kasiulio, Žilvino Kempino, Algimanto Kezio, Prano Lapės, Juliaus Ludavičiaus, Ievos Martinaitytės-Mediodios, Viktoro Petravičiaus, Jono Rimšos, Antano Rūkštelės, Pauliaus ir Svajonės Stanikų, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Adomo Varno, Vytauto Osvaldo Virkaus, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus, Vladislovo Žiliaus ir Kazimiero Žoromskio kūriniai.
Mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai suvokiami kaip savaiminės šventybės per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai. Šventa žemė, šventa ugnis, šventa duona, šventi medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai ir gyvūnai – prigimtinėje lietuvių religijoje suvokiami kaip šventybės įsikūnijimai, kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškų galių. Ypač jie paveikūs šventame laike – šventėje. O šventas laikas mūsų prigimtinėje kultūroje yra matuojamas būtent Saulės ratu. Tad Saulės rato riedėjimas ir su tuo susiję gyvosios gamtos virsmai čia iškyla kaip šventybės smelkiamo pasaulio ir jame gyvenančio žmogaus kūno ir sielos ritmai.
Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato Viktorijos Damerell ir Onos Juciūtės parodą „bangos“. Parodoje bus exponuojami piešiniai, skulptūros, garso kūriniai bei laiptų instaliacija.
Kviečiame apsilankyti.
Paroda veiks nuo balandžio 15 d. 12 val. iki gegužės 14 d. 16 val.
Adresas: Malūnų g. 8, Užupis, Vilnius
Darbo laikas: II – V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 16.00
Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės paroda „Motina Žemė“ veiks nuo balandžio 14 d. 18 val. Parodą galima pamatyti iki balandžio 30 d.
Tai trečia bendra Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės paroda. Šį kartą autorių žvilgniai krypsta žemyn, po kojomis. Menininkės instaliuoja du kambarius, kurie yra nukreipti į saviterapinę patirtį. Banalia klasika tapusi frazė joms tarnauja kaip laukas, kuriame pinasi gamtos stereotipai, lyčių vaidmenys, pagonybė, ekologija, kosmoso amžius, gamtos galia, praeities matriarchatas, Unicef, nacionalizmas ir hipiai.
2016 balandžio 19 d. – gegužės 28 d.
Atidarymas balandžio 19 d. (antradienį) 18 val.
Balandžio 19 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma jaunosios kartos tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „Raiščiai“, kurioje apžvelgiama 10 metų autoriaus kūryba. Ši paroda simboliška tiek dailininkui, tiek galerijai. Prieš dešimt metų „Vartuose“ įvyko pirmoji personalinė Zakarausko paroda, po jos galerija tapo jo kūrybos namais. „Kokie tie dešimt metų buvimo „Vartuose“?“ – klausia autorius. Retorinis klausimas, paskatinęs paieškoti seno ir naujo jungčių. Arba raiščių.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 20 d., trečiadienį, 17 val.parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ tęsia Danieliaus Sodeikos – skulptoriaus, scenografo, instaliacijų kūrėjo parodos atidarymas.
D. Sodeika skulptoriaus specialybę rinkosi 1982 m., kai monumentalių paminklų statymo metu tokia profesija buvo laikoma prestižine. Vis dėlto Sodeika pasirinko kitą skulptūros kelią – dar studijuodamas susidomėjo mažąja plastika. Anot parodos autoriaus: „Joje nėra oficialumo. Nereikia didelių darbų daryti. Tai reiškia, kad ir politinių nedarysi“.
Balandžio 29 d. Bažnytinio paveldo muziejaus kiemelyje atidaroma nauja fotografijų paroda. Jano Bulhako (1876-1950), vieno žymiausių Vilniaus fotografų, nuotraukose įamžinti miesto vienuolynai: namai, į kuriuos po ilgų negandų metų senieji šeimininkai nebegrįžo. Meniniu ir istoriniu požiūriu vertingos nuotraukos eksponuojamos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kiemelyje. Paroda ir buvusio bernardinių vienuolyno erdvė kviečia vilniečius ir miesto svečius prisiminti negrįžusių Vilniaus vienuolijų palikimą ir grožėtis juo.
Balandžio 28 d. ketvirtadienį 18:00 val. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma fotografijų paroda „Nuogo kūno teorija“ bei pristatomas parodos katalogas. Nors rodomi darbai dalinai atspindi lietuvių autorių kūrybą akto žanre nuo septintojo dešimtmečio iki nepriklausomybės laikų, pati paroda labiau nagrinėja fotografo ir besifotografuojančio būsenas.
„Akto žanras fotografijoje visada buvo savotiškai mistifikuotas. Ypatingai atmosfera įsielektrina, kai fotografuojantysis ir fotografuojamasis yra skirtingų lyčių. Sklaidant šio žanro fotografijų archyvą ir vieną po kito dėliojant į puslapius fotografų darbus, sukurtus iki šalies nepriklausomybės atgavimo, nejučia pradedi spėlioti, ar visgi egzistuoja tos dvi skirtingos intecijos – siekis naudojant nuogą kūną sukurti meninę fotografiją ar tiesiog prisidengiant fotografija į jį pažiūrėti.“ Parodos kuratorius Donatas Stankevičius.