7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Virginija Vitkienė

Galerija „Artifex“ tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius ’16“

VDA tekstilės galerija „Artifex“ šiemet Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius ’16“ pristato menininkių duetą – Moniką Žaltauskaitę-Grašienę ir Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę. Nepaisant to, jog jų pavardes ištarti daugumai užsieniečių yra tikras iššūkis, menininkės yra įvertintos ir pripažintos Europoje ir pasauliniame kontekste, jų kūriniai – žymių kuratorių akiračiuose. Vien pastaraisiais metais šių menininkių matomumas tarptautinėje meno scenoje – stulbinantis. Severija Inčirauskaitė Kriaunevičienė 2015 metais buvo pakviesta dalyvauti britų gatvės menininko Banksy projekte „Dismaland“, kuris buvo pristatytas satyriniame pramogų parke Didžiojoje Britanijoje, kartu su tokiais menininkais kaip Damienas Hirstas, Jenny Holzer, Mike Rossas, Axelis Voidas, Billas Barminskis, Caitlin Cherry ir kitais. Renginys tapo 2015-ųjų metų sensacija ne tik D. Britanijoje, bet ir visoje Europoje. Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai praėjusį rudenį pristatyti „Whitworth“ galerijoje Mančesteryje, prof. Jennifer Harris kuruotoje parodoje „Art_Textile“, šalia tokių menininkų kaip Magdalena Abakanowicz, Tracey Emin, Grayson Perry, Ghada Amer. Tą patį rudenį Mančesterio universitetui (partneriaujančiam su Vilniaus dailės akademija) priklausanti „Whitworth“ galerija buvo apdovanota „Meno fondo prizu 2015“ – svarbiausiu Didžiosios Britanijos apdovanojimu, kasmet skiriamu muziejui arba galerijai už nuopelnus kultūrai, inovatyvią veiklą ir puikią vaizduotę. Taigi panašu, kur tik Severija ir Monika pasirodo, procesus lydi sėkmė.

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „Kill for Peace“
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „Kill for Peace“
Rengėjų inf.

„Titanikas“ mugėje „Art Vilnius ’16“

2016 metais mugėje „Art Vilnius ’16“ VDA parodų salės „Titanikas“ parengė jungtinę dviejų skulptorių – Viktorijos Damerell ir Onos Juciūtės – instaliaciją iš jau esamų bei specialiai mugei sukurtų ir jos erdvei pritaikytų kūrinių. Savo kūryboje menininkės naudoja kasdienybėje aptinkamas medžiagas, vaizdinius, garsus ir jų pagalba generuoja racionalumu neaprėpiamas patirtis.

Ona Juciūtė, „Pilvas“
Ona Juciūtė, „Pilvas“
Rengėjų inf.

Eugenijaus Varkulevičiaus tapybos ir videodarbų parodos

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, birželio 15 d., trečiadienį, 18 val. įvyks tapytojo, filmų bei muzikos kūrėjo Eugenijaus Varkulevičiaus tapybos ir videodarbų parodos atidarymas.

 

Paroda skirta pristatyti ankstyvesnio laikotarpio videodarbus ir dabartines drobes vienoje ekspozicijoje. Abiejuose laikotarpiuose atsispindi dėmesys žmogaus santykiui su gamta, jį supančia aplinka.

Eugenijus Varkulevičius, „Beržoro altorius“. 1983 m., NCDM, Mt-7192 -2
Eugenijus Varkulevičius, „Beržoro altorius“. 1983 m., NCDM, Mt-7192 -2
Rengėjų inf.

„Prospekto“ ir Vilniaus fotografijos galerijos meno mugėje „Art Vilnius 2016“

Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerija kaip ir kasmet prisistatys tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius 2016“. Šiemet galerijos stende – menininko Gintauto Trimako ekspozicija. Žiūrovai specialiai sukurtoje parodinėje erdvėje galės apžiūrėti tiek ankstyvojo periodo autoriaus darbus, „Dienoraštis“ (1990–1996), „Tirpstantys“ (1991–1996), tiek pastarojo meto kūrinius „Išėjimai“ (2012– 2013), o kai kurie  sidabro atspaudai savo galutinį pavidalą įgaus tiesiog stebint mugės lankytojams.

Gintautas Trimakas, iš serijos „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Gintautas Trimakas, iš serijos „Išėjimai“. 2012–2013 m.
Rengėjų inf.

„ArtVilnius ’16“ mugėje – pasaulinio garso menininkų skulptūros

Birželio 9–12 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose (Laisvės pr. 5) vyks meno mugė „ArtVilnius ’16“. Šiemet „Lewben Art Foundation“ vėl bendradarbiauja su mugės organizatoriais ir pristato projektą „Formuojant idėjas: skulptūros“.

 

Ekspozicijoje pristatomi devynių šiuolaikinių užsienio menininkų darbai. Tarp jų – Hansas Op de Beeckas (g. 1969, Belgija), Jake’as ir Dinosas Chapmanai (g. 1966 ir 1962, D. Britanija), Michaelas Deanas (g. 1977, D. Britanija), Marcelis Dzama (g. 1974, Kanada, JAV), Kendellas Geersas (g. 1968, Pietų Afrika, Belgija), Petritas Halilajas (g. 1986, Kosovas, Vokietija), Thomas Houseago (g. 1972, D. Britanija, JAV), Bertrand’as Lavier (g. 1949, Prancūzija), Mandla Reuteris (g. 1974, Pietų Afrika, Vokietija).

Marcel Dzama, „Paklydusi Platono ola“. 2015 m.
Marcel Dzama, „Paklydusi Platono ola“. 2015 m.
Agnė Narušytė

Akmuo lange

Pasibaigusios Dano Aleksos parodos „Iš...ti langai“ galerijoje „Artifex“ motyvais

Kartais taip būna: penktadienį parodoje prisižiūri išdaužytų langų; tą patį vakarą po tavo langais kažkas tyčia sulaužo du konteinerius – ne bomžai, šiaip chebrytė linksminasi poškindama plastmasę; pirmadienį randi, kad sugurinto stotelės stiklo faktūra sušvelnino reklamos teiginius, kurie dabar su tavim kalbasi lyg žuvys po ledu. Jei ne šie įvykiai, tikriausiai Dano Aleksos parodą „Iš...ti langai“ tektų praleisti, nes ji jau pasibaigė – į „Artifex“ galeriją užsukau paskutinę dieną. Bet dabar jau nebegaliu apie tai nerašyti – smurtas, kuris gyvenime atrodo tiesiog kaip neabejotinas blogis, parodoje blyksteli netikėtomis briaunomis. Bet juk į galeriją išdaužytus langus Aleksa sunešė kaip tik iš gyvenimo... Kaip čia yra?

Įvairiais laikais skirtingose vietose įvykdyto smurto atvejus menininkas tyrinėja kaip nuo žmogiškų aistrų atitrūkęs mokslininkas. Ir tarsi Juliaus Greimo palikuonis surašo juos į semiotinį kvadratą, kuris čia įgyja tikro ir negailestingai išdaužto lango pavidalą. Dar sveikuose trijuose segmentuose – lyg muziejinėje vitrinoje – eksponuojamas lauko špatas, degto molio plyta ir bazaltas kartu su enciklopediniais šių uolienų aprašymais ir smurto istorijomis. Patys langų daužymo įrankiai taip pat suskilę – jau atidirbę, atvėrę savo žaizdas, savo vidurius, tarsi tik tam, kad galėtume savo akimis įsitikinti, ar tai, kas parašyta apie jų sandarą, yra tiesa. Kitaip tariant, aprašai kviečia mus perimti neutralų tyrinėtojo žvilgsnį ir žiūrėk – vaizduotė jau teka mineralinėmis gyslomis, laipioja magminėmis intruzinėmis ir efuzinėmis uolienomis, gyvena molio ir smėlio nuosėdų sluoksnius kaupusių prieledyninių ežerų laiku, stebi, kaip vandenynų gūburiuose auga žemės pluta.

Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Pergalės g. 4“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Pergalės g. 4“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Lango šukės, Subačiaus g. 26, Aukštaičių g. 3, Subačiaus g. 26“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Lango šukės, Subačiaus g. 26, Aukštaičių g. 3, Subačiaus g. 26“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Vileišio g. 14A“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Vileišio g. 14A“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Rukeliškių g. 8“ ir „Dalis lango, Strazdelio g. 3“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Pastato eksterjeras, Rukeliškių g. 8“ ir „Dalis lango, Strazdelio g. 3“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Šviestuvas, Polocko g. 50“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Danas Aleksa, „Iš...ti langai“, parodos fragmentas: „Šviestuvas, Polocko g. 50“. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Aistė Kisarauskaitė

Atviras laiškas

Agnei Narušytei, nespėjusiai į Rūtos Spelskytės parodą „Sodas-miškas 2“

štai kaip mažai mes laiko beturime – vos kokį pusvalandį ar vėlų vakarą, nuvogtą nuo kitų Svarbių Dalykų, kaip pasakytų mano vaikystės draugas Mikė Pūkuotukas. Prašei manęs papasakoti apie Rūtos Spelskytės parodą galerijoje „Akademija“, kurios nespėjai pamatyti, o aš vos spėsiu dorai aprašyti, nes tik dabar gavau kūrinių nuotraukas su tekstais. O Dieve, kai pagalvoju, kaipgi rašydavo anksčiau, tarkim, Gražina Kliaugienė, kai nebuvo nei el. pašto tekstams siųsti, nei fotografuojančių telefonų, skaitmeninių aparatų, taigi nedokumentuodavo juosta, nenešdavo skubiai jos ryškinti tik tam, kad paskui galėtų atidžiai išnagrinėti kūrinius? Gerb. Alfonsai Andriuškevičiau, kaip Jūs dirbdavote, nejaugi viską iš atminties? O gal parodos trukdavo gerokai ilgiau – ateini kokius penkis kartus ir per tą laiką ramiai gula patogus tekstas, kaip Rūtos Spelskytės „Lėtas auginimas“ (Borakso kristalas (natrio boratas arba E285), 2016; druskos kristalas (druska), 2016; dykumų rožė (gipsas, baritas, smėlis); tulžies akmuo (~80 proc. cholesterolis, balta spalva)? Nuo jų menininkė ir norėjo pradėti ekspoziciją, bet kadangi prašai apie ją pasakoti, turiu įspėti, kad man tai bus iššūkis. Tu gi žinai – mėgstu atsispirti nuo parodos ir toliau jau sklęsti ten, kur teksto vėjas neša, kartkartėm vos paliesdama kūrinius, paskui, aišku, įsipina Jeanas Baudrillard’as, Gastonas Bachelard’as ir visi kiti deividai lynčai, bando įklampinti materijos, į savo puses tampo asociacijos, žodžiu, mėgstu skraidyti paskui savo asmenines impresijas ir skersvėjus. Bet šį kartą viskas kitaip.

Rūta Spelskytė, „Šiltnamis“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Šiltnamis“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Lėtas auginimas“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Lėtas auginimas“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Uždara ekosistema. Bandymas Nr. 1.“ 2016 m. balandis. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Uždara ekosistema. Bandymas Nr. 1.“ 2016 m. balandis. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Slenkantys augantieji“. 2015–2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Slenkantys augantieji“. 2015–2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Triufeliai“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Triufeliai“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Hikaru Dorodango žemė iš Panevėžio netoli stumbryno“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Hikaru Dorodango žemė iš Panevėžio netoli stumbryno“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Trakų rajone yra du Birvos ežerai“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Trakų rajone yra du Birvos ežerai“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Stumbro nosis išpjauta iš 150-ties metų Panevėžyje augusios liepos šakos“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rūta Spelskytė, „Stumbro nosis išpjauta iš 150-ties metų Panevėžyje augusios liepos šakos“. 2016 m. R. Spelskytės nuotr.
Rengėjų inf.

Paroda „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“

Lietuvos dailės muziejus gegužės 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje  (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro parodą „Viktoras Petravičius. Kūrybos koordinatės“ (veiks iki rugsėjo 4 d.). Ši jubiliejinė personalinė V. Petravičiaus paroda – jau šešta Lietuvoje. Be Lietuvos muziejuose saugomų ankstesnėse parodose dominavusių dailininko kūrinių, stengtasi parodyti kuo daugiau žiūrovams nematytų, privačiuose rinkiniuose esančių ir atskiriems asmenims autoriaus dovanotų dailininko darbų (eksponuojama per 90 kūrinių).

Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Ingrida Korsakaitė, dailininkas ir kolekcininkas Vaidotas Žukas, projekto koordinatorė Regina Urbonienė, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė. Renginio metu bus pristatytas parodos katalogas. Muzikuos Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos postfolkloro  ansamblis „Šilo paukščiai“ (vad. mokytoja Irma Asinavičienė). 

Viktoras Petravičius, „Tėviškės motyvai“. 1950 m. Popierius, linoraižinys. Lietuvos dailės muziejus
Viktoras Petravičius, „Tėviškės motyvai“. 1950 m. Popierius, linoraižinys. Lietuvos dailės muziejus
Rengėjų inf.

Italų menininko Giovanni Matano kūrybos paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Velnių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, gegužės 18 d., Tarptautinės muziejų dienos proga pradės veikti italų menininko Giovanni Matano kūrybos paroda.

Vyresniosios kartos italų menininko Giovanni Matano paroda „Tolimos dainos“ („Canti Lontani“) – tai ekspresyvios išraiškos, ryškių spalvų ir neįprastų formų jungtis. Tapybos ir grafikos srityje dirbantis autorius šį kartą žiūrovams pristato skulptūrinius objektus. Šie darbai primena mitologinių būtybių, keistų, nematytų padarų galvas ir puikiai temiškai papildo Velnių muziejaus ekspoziciją.

Giovanni Matano kūrinys. 1985 m.
Giovanni Matano kūrinys. 1985 m.
Rengėjų inf.

Fotografijos muziejuje – naujos vaizdų prasmės senovinėje fotografijoje

2016 m. gegužės 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro kuruojama paroda „Požiūris į senovinę fotografiją“. Parodoje eksponuojami trylikos skirtingų kartų Lietuvos bei užsienio autorių darbai, kuriuose naujoms prasmėms sukurti panaudotos senovinės fotografijos. Paroda veiks iki 2016 m. rugsėjo 18 d., joje vyks susitikimai su darbų autoriais, meistriškumo pamokos, ekskursijos ir įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Fotografo Vito Luckaus (1943–1987) našlė Tania Luckienė-Aldag 2015 m. menininko fotografinio archyvo dalį padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui. Įsteigtas naujas muziejaus padalinys – Vito Luckaus fotografijos centras – siekia aktualizuoti ir iš naujo pažvelgti į vieno originaliausių Lietuvos fotografijos autorių kūrybinį palikimą.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas