Trumpai

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio 1 d. mirė rusų poetas ir viena ryškiausių sovietų „atlydžio“ asmenybių Jevgenijus Jevtušenka. Jis gimė 1932 m. Zimoje (Irkutsko sritis). Pirmieji Jevtušenkos eilėraščiai spaudoje pasirodė 1949 metais. 1952 m. jis įstojo į Maskvos M. Gorkio literatūros institutą, bet 1957 m. buvo išmestas už tai, kad viešai palaikė Stalino nusikaltimus kritikuojantį Michailo Dudincevo romaną „Ne tik duona“ („Ne chlebom jedinym“), ir už disciplinos pažeidimus. Sovietmečiu Jevtušenka sukėlė ne vieną politinį skandalą, papiktinusį komunistų valdžią: daug atgarsio sulaukė jo pasisakymas neeilinėje JT sesijoje Niujorke 1968-ųjų rugpjūtį, kai Varšuvos pakto kariuomenė okupavo Čekoslovakiją, SSSR buvo draudžiama jo poema „Babij Jar“, skirta Holokausto aukoms.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Kovo 22 d. mirė estų kino ir teatro aktorius, režisierius Lembitas Ulfsakas. Jis gimė 1947 m., 1970 m. baigė Talino konservatorijos aktorių fakultetą. Ulfsakas suvaidino per 70 filmų ir televizijos serialų. Jis išgarsėjo sukūręs pagrindinį vaidmenį filme „Legenda apie Tilį“ ( rež. A. Alovas ir V. Naumovas, 1969). Vienas populiariausių Ulfsako vaidmenų – Žakas Paganelis televizijos seriale „Ieškant kapitono Granto“ (rež. S. Govoruchinas, 1989). Ulfsakas filmavosi ne tik estų, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, Centrinės Azijos, lenkų režisierių filmuose. Jo partneriais buvo lietuvių aktoriai Laimonas Noreika, Antanas Barčas, Juozas Budraitis, Liubomiras Laucevičius, Stasys Petronaitis, Valentinas Masalskis, Jūratė Onaitytė, Ingeborga Dapkūnaitė ir kiti. 1987 m. Ulfsakas debiutavo kaip kino režisierius: „Tallinfilm“ studijoje sukūrė filmą „Vidutinio amžiaus džiaugsmai“. 2015 m. Ulfsakas įkūnijo pagrindinį Zazos Urušadzės filmo „Mandarinai“, kuris buvo nominuotas „Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“, personažą.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Stevenas Spielbergas perkels į ekraną Liz Hannah scenarijų „The Post“. Jis pasakoja apie anksčiau už Votergeito skandalą, 1971-aisiais nuskambėjusius „Pentagono dokumentus“ („Pentagon papers“). Filmas bus apie tai, kaip du „The Washington Post“ redaktoriai nusprendė paskelbti reportažą, pakeitusį jų gyvenimą. Tomas Hanksas vaidins laikraščio redaktorių Beną Bradlee, Meryl Streep – legendinę šio dienraščio leidėją ir redaktorę Katharine Graham. Beje, aktoriai pirmąkart susitiks ekrane.

Mūsų laikais, kai slapta informacija „nuteka“ beveik kasdien, „Pentagono dokumentų“ istorija bus itin įdomi. JAV gynybos ministerija paprašė ataskaitos apie Vietnamo karą. Valstybės departamento analitikas Danielis Ellsbergas iš pradžių buvo įsitikinęs karo šalininkas, bet kai nusprendė, kad laimėti Vietname neįmanoma, buvo atleistas ir nutekino informaciją dienraščiui „The New York Times“. Prezidento Nixono administracija visais būdais stengėsi užkirsti kelią ataskaitos paviešinimui. Kai JAV Aukščiausiasis teismas uždraudė „The New York Times“ ataskaitą skelbti, iniciatyvą perėmė „The Washington Post“, pridėjęs dar daugiau informacijos iš 47 tomų ataskaitos.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lietuvos kino centras paskirstė šių metų pirmojo konkurso finansavimą kino projektams. Iš viso paremti 23 kino projektai, bendra jiems skirta suma – 2 010 200 eurų. Paramą gavo 18 prodiuserių kompanijų, savo sumanymus įgyvendins 23 režisieriai. Bus finansuojami 11 vaidybinių ilgametražių, 9 dokumentiniai ilgametražiai, 2 animaciniai trumpametražiai ir 1 interaktyvus kino projektas (iš jų 3 debiutai).

46 tūkstančiai eurų skirti penkiems parengiamųjų darbų projektams. Režisieriai imasi naujų temų savo filmams: Audrius Stonys kurs filmą „Kitoje pasaulio pusėje“, pasakojantį apie Urugvajuje veikiantį folklorinių šokių kolektyvą ir jo bandymus išsaugoti lietuviško tautinio identiteto likučius, Romas Zabarauskas filme „Advokatas“ nagrinės kūrėjui artimas homofobijos ir ksenofobijos temas.OK

14 filmų kuriami su kino kompanijomis iš Latvijos, Olandijos, Latvijos, Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Lenkijos, Ukrainos, Airijos, Šveicarijos, Vengrijos, Slovėnijos, Italijos, Švedijos. Tarp kino projektų – Linos Lužytės „Pilis“, Marato Sargsyano „Tvano nebus“ bei Audriaus Mickevičiaus „Pavyzdingas elgesys“.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Lietuvių kino akademija skelbia kvietimą teikti paraiškas dešimtiesiems Lietuvos kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“. Užpildytos paraiškos pateikiamos elektroniniu būdu nuo 2017 m. kovo mėn. 1 d. iki 2017 m. balandžio mėn. 1 d. 24 val. Akademijos Taryba sudarys atrankos vertinimo komisiją iki 2017 m. kovo 14 d. Komisija pradės darbą 2017 m. balandžio 3 d. Jos protokolas bus pateiktas Tarybai iki 2017 m. balandžio 26 d. 18 val. Laureatus iš nominuotųjų sąrašo kiekvienoje kategorijoje rinks LiKA tikrieji nariai slaptu balsavimu elektroniniu būdu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. 24 val. Šiais metais apdovanojimai bus įteikti Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje, birželio 13 dieną.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Pirmadienio rytą baigėsi 2017-ųjų „Oskarų“ ceremonija. Šiais metais renginys tikrai pateks į istoriją. Miuziklas „Kalifornijos svajos“ gavo rekordiškai daug nominacijų – net keturiolika. Filmas pelnė net 6 „Oskarus“, tačiau skelbta, kad jų sąskaitoje atsirado ir septintasis. Renginio pabaigoje paskelbta, kad filmas gavo ir metų filmo apdovanojimą, tačiau į sceną susirinkusi „Kalifornijos svajų“ kūrybinė grupė pastebėjo klaidą. Filmo prodiuseris pamatė, kad apdovanojimas atiteko dramai „Mėnesiena“, vaizduojančiai juodaodžio paauglio žengimą į suaugusiųjų pasaulį.

Auksinę statulėlę kaip geriausias metų režisierius gavo „Kalifornijos svajų“ kūrėjas Damienas Chazelle’as (32), jis tapo ir jauniausiu istorijoje režisieriumi, pelniusiu „Oskarą“. Šiame filme vaidinusi aktorė Emma Stone pelnė geriausios metų aktorės statulę, o apdovanojimai filmui taip pat atiteko už geriausią operatoriaus darbą, geriausią muziką, geriausią filmui sukurtą dainą, geriausias dekoracijas.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Sekmadienį (vasario 19 d.) mirė lenkų kino ir teatro legenda Danuta Szaflarska. Ji gimė 1915 metais. 1939-aisiais baigė Varšuvos teatro institutą ir tų pačių metų rugpjūčio 23 d. atvyko į Vilnių, kur rudenį debiutavo „Teatr na Pohulance“ scenoje. Antrojo pasaulinio karo metais aktorė vaidino Vilniuje, čia 1941-aisiais ją surado sužadėtinis Janas Ekiertas. Tačiau jie susituokė jau Krokuvoje, paskui išvyko į Varšuvą. Ten Szaflarska vaidino pogrindiniame „Armia Krajowa“ teatre. 1944 m. ji dalyvavo Varšuvos sukilime.

Po karo Szaflarska vaidino Krokuvos Senajame teatre, vėliau Lodzės Kameriniame teatre ir visuose svarbiausiuose Varšuvos teatruose. Net ir sulaukusi 100 metų, Szaflarska pasirodydavo Varšuvos teatro „Teatr Rozmaitości“ scenoje. Į teatrą 2001 m. ją pakvietė Grzegorzas Jarzyna. 2010-aisiais, kai buvo oficialiai priimta į šį teatrą, Szaflarska juokavo, kad gavo etatą, nes neturi konkurenčių. Iki paskutinės akimirkos ji rengėsi naujo spektaklio premjerai.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Antradienį paskelbti Lenkų kino akademijos apdovanojimų „Auksiniai ereliai“ nominantai. Daugiausia – keturiolika nominacijų gavo Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“ („Wołyń“), pasakojantis apie lenkų žudynes, vykusiais Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą. Dešimties nominacijų sulaukė debiutanto Jano P. Matuszyńskio filmas „Paskutinė šeima“ („Ostatnia rodzina“), devynias nominacijas gavo Maciejaus Pieprzycos „Esu žudikas“ („Jestem mordercą“). Įdomu, kad visų trijų filmų pagrindas – realūs įvykiai ir žmonės.

Skelbiant nominacijas, Lenkų kino akademijos prezidentas, prodiuseris ir režisierius Dariuszas Jabłońskis pabrėžė, kad 2017-uosius akademija nusprendė paskelbti Andrzejaus Wajdos metais. Didžiojo režisieriaus atvaizdas papuošė ir šiųmetės ceremonijos plakatą, kurį sukūrė vienas garsiausių lenkų plakatų meistrų Andrzejus Pągowskis.

„7md“ inf.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Vienas laukiamiausių metų filmų – Ukrainoje kuriamas Šarūno Barto „Speigas“ („Frost“). Praėjusį gruodį dvi savaites jo filmavimas vyko ties Ukrainos ir Rusijos aneksuoto Krymo siena. Filmo veiksmas nukels į kariaujančią Ukrainą. Pagrindinis jo herojus yra lietuvis Rokas (Mantas Jančiauskas), vežantis humanitarinę pagalbą iš Lietuvos į Ukrainą. Kelyje jis sutinka du karo žurnalistus, juos vaidina prancūzė Vanessa Paradis ir vienas garsiausių šių dienų lenkų kino bei teatro aktorių Andrzejus Chyra (pernai rudenį Vilniuje jį buvo galima pamatyti „Sirenų“ rodytame Krzysztofo Warlikowskio spektaklyje „Varšuvos kabaretas“). Žiauri karo realybė prislėgs filmo personažus ir privers juos stoti akistaton su savo silpnybėmis ir baime, tačiau stiprus ryšys padės išverti sunkiausias akimirkas.

„Speigas“ – bendros prancūzų, lietuvių, ukrainiečių ir lenkų gamybos filmas. Anot prodiuserės Janjos Kralj, „Speigas“ – tai „ambicingas užsnigtas kelio filmas, kurio veikėjai keliauja per Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą į karo veiksmų vietas, o kartu tai ypatinga kelionė į Ukrainos tikrovę“. Prancūzų dienraštis „Libération“ parašė, kad „Speigas“ – vienas iš 20 kino kūrinių (kartu su naujais Martino Scorsese, Philippe’o Garrelio, Lavo Diazo filmais), kuriuos bus verta pasižiūrėti 2017-aisiais, tačiau tiksli premjeros data dar nežinoma. Apie filmą užsiminė ir amerikiečių „Variety“.

„7md“ inf.

Apie lietuviškas kino aktualijas

Sausio 20 d. prasidėjusiame Tarptautiniame Triesto (Italija) kino festivalyje šiemet išskirtinis dėmesys skirtas Baltijos šalių kinui. Trys lietuviški filmai varžosi festivalio konkurse, du filmai dalyvauja bendros gamybos kino forume, vienas kino projektas – uždaroje kino agentams ir platintojams skirtoje sesijoje.

Į bendros gamybos kino forumą „When East Meet West“ atrinkti du lietuviški kino projektai –Marijos Stonytės „Švelnūs kariai“ ir Tomo Smulkio „Žmonės, kuriuos pažįstam“. Forume festivalių ir fondų atstovai, pardavimo agentai, filmų gamintojai ir platintojai iš Rytų ir Vakarų turi galimybę užmegzti ryšius su potencialiais partneriais. Per pastaruosius penkerius metus forumas tapo viena pirmaujančių Europos bendros gamybos kino mugių, skatinančių bendradarbiavimą.

Arūno Matelio dokumentinis filmas „Gregoriai. Kita planeta“ atrinktas į specialią Rytų Europos ir Italijos dokumentinių filmų programą „Last Stop Trieste“. Tai uždara tarptautinių festivalių ir TV kanalų agentams skirta programa, kurioje pristatomi 5 dokumentiniai filmai. Programoje rodomi filmai taip pat pretenduoja į TV transliuotojo „HBP Europe“ apdovanojimą bei kompanijos „Flow Postproduction“ įsteigtą skaitmeninės kino įrangos prizą.