7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

„7md“ inf.
Nr. 14 (1208), 2017-04-07
Kinas Trumpai
Jevgenijus Jevtušenka filme „Skrydis“
Jevgenijus Jevtušenka filme „Skrydis“

Mirė Jevgenijus Jevtušenka

Balandžio 1 d. mirė rusų poetas ir viena ryškiausių sovietų „atlydžio“ asmenybių Jevgenijus Jevtušenka. Jis gimė 1932 m. Zimoje (Irkutsko sritis). Pirmieji Jevtušenkos eilėraščiai spaudoje pasirodė 1949 metais. 1952 m. jis įstojo į Maskvos M. Gorkio literatūros institutą, bet 1957 m. buvo išmestas už tai, kad viešai palaikė Stalino nusikaltimus kritikuojantį Michailo Dudincevo romaną „Ne tik duona“ („Ne chlebom jedinym“), ir už disciplinos pažeidimus. Sovietmečiu Jevtušenka sukėlė ne vieną politinį skandalą, papiktinusį komunistų valdžią: daug atgarsio sulaukė jo pasisakymas neeilinėje JT sesijoje Niujorke 1968-ųjų rugpjūtį, kai Varšuvos pakto kariuomenė okupavo Čekoslovakiją, SSSR buvo draudžiama jo poema „Babij Jar“, skirta Holokausto aukoms.

 

Jevtušenka rašė poeziją ir prozą, jo poezijos vakarai surinkdavo pilnus stadionus. Jis buvo žinomas visame pasaulyje ir draugavo su garsiais pasaulio kūrėjais bei politikais, tapo ne vieno literatūrinio personažo prototipu. Jevtušenka turėjo draugų ir Lietuvoje. 1988 m. jis tapo SSSR Aukščiausios Tarybos deputatu ir istorinio susivienijimo „Memorial“ nariu. 1991 m. jis išvyko į JAV, dėstė Talsos universitete. Jevtušenka mirė JAV. Vykdant jo paskutinę valią, poetas bus palaidotas rašytojų miestelyje Peredelkine, netoli Maskvos.

 

Viena didžiausių Jevtušenkos aistrų buvo kinas. Jis parašė kelių filmų scenarijus ir režisavo du vaidybinius filmus „Vaikų sodas“ („Detskij sad“, 1983) ir „Stalino laidotuvės“ („Pochorony Stalina“, 1990), taip pat bei buvo antrasis pagal jo scenarijų sukurto filmo „Aš – Kuba“ („Soy – Cuba“, rež. M. Kalatozovas, 1964) režisierius. Savos Kulišo filme „Skrydis“ („Vzliot“, 1979) jis suvaidino rusų kosmonautikos pradininką Konstantiną Ciolkovskį. Jevtušenka pasirodė dešimtyje vaidybinių ir dokumentinių filmų, kur vaidino save. Tarp jų – Marleno Chucijevo „Man dvidešimt metų“ („Mne dvadcat let“, kitas pavadinimas „Iljičiaus užkarda“, „Zastava Iljiča“, 1964) ir bene garsiausias švedų seksualinės revoliucijos filmas – Vilgoto Sjomano „Aš smalsi – geltonas filmas“ („Jag ar nyfiken – en film i gult“, 1967). 2013 m. sukurtame televizijos filme „Solomonas Volkovas. Dialogai su Jevgenijumi Jevtušenka“ („Solomon Volkov. Dialogi s Jevgenijem Jevtušenko“) poetas pasakojo apie save ir visą atlydžio kartą.

 

Čia galima pasižiūrėti filmo „Man dvidešimt metų“ fragmentą – vakarą Politechnikos muziejuje, kur Jevtušenka skaito savo eiles:

 

Paskelbtas jubiliejinio Kanų kino festivalio plakatas

Praėjusią savaitę paskelbtas jubiliejinio, gegužės 17 d. prasidėsiančio 70-ojo Kanų kino festivalio plakatas. Jame panaudota archyvinė 1959 m. nuotrauka, kurioje šokanti užfiksuota viena garsiausių 7-ojo dešimtmečio kino žvaigždžių – italų aktorė Claudia Cardinale, vaidinusi Federico Fellini, Luchino Visconti, Sergio Leone’s filmuose. Nors festivalio rengėjai spaudos pranešime teigė: „Kas būtų geresnė dar vieno festivalio ikona už Claudią Cardinale – bravūrišką aktorę, nepriklausomą moterį ir aktyvistę?“, tačiau žiniasklaida iškart atkreipė dėmesį, kad nuotrauka paretušuota –  aktorė atrodo liesesnė nei yra originalioje fotografijoje.

 

Rusų kino premijos „Nika“ laureatai palaikė mitinguose prieš korupciją suimtus žmones

Kovo 28 d. Maskvoje įteiktos seniausios rusų kino premijos „Nika“. Iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyko jau trisdešimtą kartą, ne vienas laureatas palaikė mitinguose prieš korupciją, kurie kovo 26 d. vyko ne viename Rusijos mieste, suimtus žmones, ragino išlaisvinti Rusijoje kalintį ukrainiečių režisierių Olegą Sincovą. Tačiau ceremoniją rodę Rusijos kanalai tuos pasisakymus iškirpo.

 

Tarp Rusijos kino akademijos premijų „Nika“ laureatų: „Už garbę ir orumą“ apdovanotas režisierius Aleksandras Sokurovas, už indėlį į kinematografą apdovanotas režisierius Aleksandras Mita, už indėlį į kino mokslus, kritiką ir edukaciją apdovanotas kino kritikas Andrejus Plachovas. Specialusis prizas už kūrybos pasiekimus televizijoje paskirtas Pavelo Bardino serialui „Salam, Maskva“ („Salam, Moskva“). Geriausio vaidybinio 2016 m. filmo „Nika“ atiteko filmui „Rojus“ („Rai“, rež. Andrejus Končialovskis). Geriausias Nepriklausomų valstybių sandraugos ir Baltijos šalių filmas – „Svetimi namai“ („Čužoi dom“, Gruzija, rež. Rusudan Glurdžidzė). Geriausias nevaidybinis filmas – „Čia visad šviečia saulė“ („V lučach solnca“, rež. Vitalijus Manskis). Geriausias animacinis filmas – „Gegutė“ („Kukuška“, rež. Dina Velikovskaja). Geriausias režisierius – Andrejus Končialovskis už filmą „Rojus“. Geriausias scenaristas – Jurijus Arabovas už filmą „Vienuolis ir velnias“ („Monach i bes“). Geriausias operatorius – Maksimas Osadčis už filmą „Dvikovininkas“ („Dueliant“). Geriausias vyro vaidmuo – Timofejus Tribuncevas („Vienuolis ir velnias“). Geriausias moters vaidmuo – Julija Vysockaja („Rojus“). Metų atradimas – režisierius ir scenaristas Aleksejus Krasovskis už filmą „Skolų išieškotojas“ („Kollektor“).

 

Tie, kurie supranta rusiškai, A. Sokurovo pasisakymą ceremonijoje gali pasižiūrėti čia:

 

Lenkai išrinko blogiausius metų filmus ir aktorius

Blogiausiu metų filmu išrinktas ir antiapdovanojimu „Wielki Węż“ („Didžioji gyvatė“) įvertintas Antonio Krauze’s filmas „Smolenskas“ („Smolensk“, 2016). Šis titulas filmui buvo suteiktas „už sugrįžimą prie gryniausio pavidalo socrealistinio kino“. Tai vaidybinis filmas, iliustruojantis tarp dešiniųjų Lenkijos radikalų populiarią teoriją, esą lėktuvo katastrofa, kurioje žuvo per šimtas lenkų politikų, buvo teroro aktas. Šis blogiausius propagandinio kino pavyzdžius primenantis filmas iš viso gavo septynias lenkų kino pramonės antiapdovanojimų statulėles, jis buvo nominuotas septyniolikai.

 

„Gyvatės“ yra amerikiečių „Auksinių aviečių“ atitikmuo. Lenkų antiapdovanojimus teikiančią akademiją sudaro 150 narių – žurnalistų, kultūros darbuotojų, sinefilų. „Gyvatės“ skelbiamos kasmet balandžio 1 dieną. Nors organizatoriai deda pastangas, laureatai ceremonijoje nedalyvauja.

 

Parengė Ž. P.

Jevgenijus Jevtušenka filme „Skrydis“
Jevgenijus Jevtušenka filme „Skrydis“
2017 m. Kanų kino festivalio plakatas
2017 m. Kanų kino festivalio plakatas
Kadras iš filmo „Rojus“
Kadras iš filmo „Rojus“
Kadras iš filmo „Smolenskas“
Kadras iš filmo „Smolenskas“