Paskelbti Lenkų kino akademijos apdovanojimų nominantai
Antradienį paskelbti Lenkų kino akademijos apdovanojimų „Auksiniai ereliai“ nominantai. Daugiausia – keturiolika nominacijų gavo Wojciecho Smarzowskio filmas „Voluinė“ („Wołyń“), pasakojantis apie lenkų žudynes, vykusiais Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą. Dešimties nominacijų sulaukė debiutanto Jano P. Matuszyńskio filmas „Paskutinė šeima“ („Ostatnia rodzina“), devynias nominacijas gavo Maciejaus Pieprzycos „Esu žudikas“ („Jestem mordercą“). Įdomu, kad visų trijų filmų pagrindas – realūs įvykiai ir žmonės.
Skelbiant nominacijas, Lenkų kino akademijos prezidentas, prodiuseris ir režisierius Dariuszas Jabłońskis pabrėžė, kad 2017-uosius akademija nusprendė paskelbti Andrzejaus Wajdos metais. Didžiojo režisieriaus atvaizdas papuošė ir šiųmetės ceremonijos plakatą, kurį sukūrė vienas garsiausių lenkų plakatų meistrų Andrzejus Pągowskis.
19-oji apdovanojimų ceremonija vyks kovo 20 d., kovo 7-ąją paaiškės, kam atiteko apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Laureatus rinks per 600 akademijos narių. „Voluinę“ ir „Paskutinę šeimą“ bus galima pamatyti konkursinėse „Kino pavasario“ programose.
Rusų kino kūrėjai paskelbė pareiškimą, perspėjantį apie cenzūros grėsmę
„Nenorime, kad mūsų kultūra patektų po naujosios cenzūros presu“, – rašoma pareiškime, kurį pasirašė rusų kino kūrėjai. Šiuo pareiškimu jie reagavo į Rusijos Dūmos deputatės – buvusios aneksuoto Krymo prokurorės Natalijos Poklonskajos (beje, filmo ji dar nematė) pareiškimus, esą reikia uždrausti naują Aleksejaus Učitelio filmą „Matilda“, pasakojantį apie rusų caro Nikolajaus II ir balerinos Matildos Kšesinskajos romaną. Deputatė mano, kad filmas įžeidžia tikinčiųjų jausmus, mat caras paskelbtas šventuoju. Filmą numatoma rodyti spalio pradžioje. Poklonskaja sulaukė radikalių nacionalistų palaikymo, jie grasina deginti kino teatrus, kuriuose bus rodomas filmas.
Laiške, kurį pasirašė Andrejus Proškinas, Andrejus Smirnovas, Pavelas Lunginas, Vitalijus Manskis, Andrejus Plachovas, Borisas Chlebnikovas, Aleksejus Fedorčenka, Marina Razbežkina bei daug kitų žinomų kino režisierių, operatorių, aktorių, kinotyrininkų, sakoma: „Mes, ypač vyresniosios kartos kinematografininkai, gerai žinome, kas yra cenzūra, kuri ne vieną sovietmečio dešimtmetį žalojo menininkų likimus ir stabdė meno raidą. Nenorime, kad mūsų kultūra patektų po naujosios cenzūros presu, kad ir kokios įtakingos jėgos tai inicijuotų. Norime gyventi pasaulietiškoje demokratinėje šalyje, kur cenzūra uždrausta ne tik Konstitucijoje, bet ir iš tikrųjų.“
Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė lenkų aktorė Michalina Olszańska, kurią lietuvių žiūrovai galėjo matyti filmuose „Šokių aikštelės dukterys“ ir „Aš, Olga Hepnarova“. Ingeborga Dapkūnaitė suvaidino Nikolajaus II motiną.
Filmas jidiš kalba
Tarpukariu ir Lietuvoje buvo populiarūs filmai, sukurti jidiš kalba. Dauguma jų buvo filmuojami Lenkijoje, kur filmuotis atvykdavo net amerikiečių scenos ir muzikos žvaigždės. Paskutiniais dešimtmečiais šie filmai rodomi įvairiose retrospektyvose, kino muziejuose, o naujuose, kad ir Izraelyje kurtuose filmuose, jidiš pasigirsdavo retai ir tik atskiri dialogai ar replikos. Todėl 2017-ųjų pradžioje Sandanso festivalyje parodytas filmas „Menashe“ sulaukė didelio atgarsio, nes jis visas sukurtas jidiš kalba ir pasakoja apie Niujorko chasidų bendruomenę. Chasidai vis dar vartoja jidiš. Filmo herojus yra našlys, kovojantis už teisę rūpintis savo sūnumi Rivenu, mat tradicija draudžia jam vaiką auklėti vienam. „Menashe“ pasakoja apie tikėjimą ir tėvystės kainą. Vaidybiniame kine šiuo filmu debiutuojantis režisierius Joshua Z Weinsteinas iki šiol kūrė tik dokumentinius filmus. Jis pasirinko neprofesionalius aktorius. Pasak režisieriaus, chasidai vaidino itin entuziastingai. Filmas bus rodomas ir ketvirtadienį prasidėjusiame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje.
Kirilas Serebrennikovas kurs filmą apie Viktorą Cojų
Rusų kino ir teatro režisierius Kirilas Serbrennikovas pradėjo naują projektą, skirtą rusų roko legendai, grupės „Kino“ lyderiui Viktorui Cojui. Filmą jis kurs su tais pačiais bendradarbiais, su kuriais pernai nufilmavo „Mokinį“, rodytą Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje bei apdovanotą Europos kino akademijos, festivalio „Kinotavr“ ir rusų kritikų prizais („Mokinį“ rodys „Kino pavasaris“).
Būsimas filmas kol kas neturi pavadinimo. Jo veiksmas prasidės 1980-aisiais, kai aštuoniolikmetis Cojus rengiasi leisti pirmą albumą. Netrukus jo dainos taps hitais, Cojus rinks pilnus stadionus, o po tragiškos mirties jo vardu bus pavadintos gatvės ir net asteroidas. Pasak spaudos pranešimo, „tai bus vėliau, o kol kas jis groja grupėje „Palata N6“, dainuoja traukiniuose ir susipažįsta su tais, kurie suvaidins lemtingą vaidmenį jo gyvenime.“ Filmo aktoriai dar neatrinkti, o filmavimas prasidės šį rugpjūtį Sankt Peterburge, ekranuose jis pasirodys 2018 rudenį.
Čia galima pasižiūrėti Sergejaus Solovjovo filmo „Assa“ (1987) fragmentą, kuriame Cojus dainuoja „perestroikos“ himnu tapusią savo dainą „Norime permainų“:
Parengė Ž. P.
