Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte
Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.
Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais
Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.
Pokalbis su pianistu Gintaru Januševičiumi
Pianistas Gintaras Januševičius sėkmingai plėtoja savo muzikinį talentą ir turi kūrybinę gyslelę rengti rečitalius kaip muzikos teatrą: unikaliai įkūnija ir savitai perteikia skirtingų kūrėjų pajautas, pristatydamas tai savo koncertinėse programose „Sapnų gaudyklė“(2014), „Visi Frederiko Šopeno valsai“ (2015), „Advento kalendorius: 24 bisai“ (2016), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022). Naujausias atlikėjo rečitalis – „Mažasis princas“, kuriame Antoineʼo de Saint-Exupéry novelė atgyja dvidešimt septyniose prancūzų kompozitorių miniatiūrose.
Altininkų Dovilės Juozapaitienės ir Jurgio Juozapaičio rečitalis Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje vasario 25 d. ryškų, jaudinantį koncertą „Visa tiesa apie altą“ surengė altininkai Dovilė Juozapaitienė ir Jurgis Juozapaitis. Jie yra vieni ryškiausių atlikėjų, įvairių konkursų laureatai, profesoriaus Petro Radzevičiaus auklėtiniai. Jurgis 2015 m. baigė meno doktorantūros studijas (profesorių Jonės Kaliūnaitės ir Petro Radzevičiaus alto klasė) ir apsigynė meno daktaro laipsnį, yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris. Dovilė nuo 2008 m. griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dabar yra altų grupės pirmoji koncertmeisterė. Abu koncertuoja įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje, griežia ir kaip solistai. Duetu muzikuoti pradėjo 2006 m., dar studijuodami Muzikos ir teatro akademijoje, 2010 m. pelnė apdovanojimą Lietuvių kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse.
LKO, Morta Grigaliūnaitė, Rūta Lipinaitytė, Pietro Borgonovo Nacionalinėje filharmonijoje
„Nuo premjeros iki nemarios klasikos“ – taip buvo pavadintas vasario 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambėjęs Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Jame įvyko Jono Tamulionio kūrinio „Mėnesienos šviesoje žiūriu į raibuliuojantį ežero vandenį“ smuikui ir orkestrui (2023) premjera, buvo atlikti du Josepho Haydno opusai – nedažnai grojamas Koncertas smuikui, klavyrui ir styginiams Nr. 6 F-dur bei Simfonija Nr. 42 D-dur. Vakaro solistės – Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas), dirigavo svečias iš Italijos Pietro Borgonovo.
Minint Dainų šventės 100-metį. Vladas Jakubėnas apie išeivijos dainų šventes (II)
2024 m. minime Kaune surengtos Dainų dienos 100-metį, muzikos kalendorius primena ir 120-ąsias Vlado Jakubėno – kompozitoriaus, pianisto ir muzikos kritiko – gimimo metines. Šios progos skatina atsiversti jo raštų rinkinį „Straipsniai ir recenzijos“ – pasižiūrėti, ką nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos kultūrinio gyvenimo metraštininkas rašė apie dainų šventes. Čia publikuojama antra straipsnio dalis. Pradžia nr. 7 (1499), 2024-02-16 („Kultūrinio pajėgumo išbandymai“).
Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.
Annos Geniušienės ir Luko Geniušo koncertas „Organum“ salėje
Vasario 17 d. Dalios ir Dainiaus Sverdiolų įkurtoje „Organum“ salėje įvyko puikus koncertas keistu pavadinimu „OPUS 1+“. Pavadinimas sukėlė abejonių: gal čia skambės šiandien pradedančiųjų kūrybiniai bandymai, ar bus įdomu klausytis? Bet pasiryžimą vykti nulėmė atlikėjų pavardės – Anna ir Lukas Geniušai. Dviejų šimtų vietų salė buvo visa užpildyta pianistų gerbėjų. Koncerto pradžioje Lukas pasakė, kad bus vakaro vedėjas, ir įdomiai papasakojo apie pirmoje dalyje skambėsiančius kūrinius, kuriuos interpretuos Anna.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu
Valstybinis simfoninis orkestras gimtadienio koncertuose visuomet pateikia ką nors naujo ir įdomaus arba tiesiog gražaus. Regis, 35-asis gimtadienis labiausiai įsimins kaip nepaprastai gražios muzikos šventė. Koncerto programoje buvo pateikti nuostabiausi fragmentai iš Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ ir labai retai pas mus skambanti Richardo Strausso „Alpių simfonija“. Operos fragmentus atliko įžymusis tenoras Edgaras Montvidas ir jauna, karjerą pradedanti solistė Gabrielė Bukinė. Orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas simfoninis orkestras visą vakarą tiesiog švytėjo, grojo iš tiesų šventiškai. Spėju, šią programą tikėtasi atlikti orkestro namuose, rekonstruotoje Kongresų rūmų salėje. Tačiau statyboms užsitęsus koncertas vasario 8 d. įvyko Nacionalinėje filharmonijoje.
Pokalbis su pianiste Han-Gyeol Lie
Vieną snieguotą Vilniaus pavakarę susitikome pokalbio su pianiste Han-Gyeol Lie. Pernai Nacionaliniame dramos teatre vyko Baltijos trienalės prologas, kuriame skambėjo jos rečitalis, tarsi karoliukai suvertas iš įvairių stilių kūrinių (nuo Bacho iki Cage’o), susijusių vidiniais ryšiais, nebūtinai plika akimi pastebimais. Megzti tuos ypatingus ryšius – tarp kūrinių, tarp menų, tarp aptariamų temų, tarp kūrybinio proceso detalių – bene esmingiausia Han-Gyeol Lie savybė. Šia savybe nekart galėjo mėgautis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, klausydamiesi Han-Gyeol paskaitų. Jų tema buvo parengta ir laida LRT Klasikos programoje. Pianistė yra skambinusi ir Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje. Jau kone dešimt metų ji tarytum siuvinėja savo patirties projekcijos punktyrą mūsų kultūrinių procesų audinyje. Mūsų pokalbyje reikšmingai dalyvavo ir germanistė, vertėja Kristina Sprindžiūnaitė.