7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Pamėnkalnio galerijos inf.

Kipro Černiausko kūrybos paroda „Unalive“ Pamėnkalnio galerijoje

Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininko Kipro Černiausko kūrybos paroda „Unalive“.

Kipras Černiauskas, „Koliažas apie mirtį“. 2023 m.
Kipras Černiauskas, „Koliažas apie mirtį“. 2023 m.
Aistė Kisarauskaitė

Neprofesionalaus piešinio siekis

Lino Jablonskio paroda „Truman Capote“

Jei bandyčiau apsimesti ir rašyti straipsnį, tarsi nepažįstu Lino Jablonskio, toks tekstas būtų ne tik veidmainiškas, bet ir neįgalus, nes vis užsukdavau į VU Grafikos kabinetą pažiūrėti, ką naujo nupiešė Jablonskis, ir apie jo kūrybą žinau gerokai daugiau, nei buvo rodoma parodoje „Truman Capote“ galerijoje „Drifts“. Pavyzdžiui, dar 2013-aisiais dairiausi iliustracijų savo prozos knygai, tikėdamasi surasti jauną šiuolaikišką grafikę, kuri savo kūryboje plėtoja moters temą, o radau Jablonskio piešinius. Jo veikla kartu su Ernestu Parulskiu ir Saulium Paukščiu tais devyniasdešimtiniais (pagal taisykles turėčiau sakyti „paskutiniame XX a. dešimtmetyje“) buvo legenda, kuria ir liko. Tačiau turbūt svarbiausia, kad Jablonskis yra vienas iš tų unikalių, dabar beveik išnykusių menininkų, kuriančių „į stalčių“, o ne parodoms. Būdamas visai abejingas savo karjerai, jis parodas rengia gerokai retai. Ir dar – šis tekstas stipriai nukreiptas į visas puses, ne tik į parodą galerijoje „Drifts“, nes parašyti apie Jablonskio piešinius buvau pažadėjusi dar tuomet, kai jo paroda „Viena savaitė“ buvo eksponuojama Dainiaus Liškevičiaus įsteigtoje galerijoje „Vitrina & Bench“.

Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Jablonskis, parodos „Truman Capote“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„Meno nišos“ inf.

Galerijoje „Meno niša“ – 10-oji jubiliejinė emalio meno bienalė

Balandžio 25 dieną, 18 val., Vilniaus miesto galerija „Meno niša“ kviečia visus į jubiliejinės, 10-osios tarptautinės Vilniaus emalio meno bienalės „Vilnius 2024“ atidarymo šventę. Parodoje savo darbus pristatys daugiau nei 30 kviestinių autorių iš Japonijos, Estijos, Venesuelos, Prancūzijos, Izraelio, Latvijos, Lietuvos ir Sakartvelo.

Emalio meno bienalės paroda 2022 metais. A. Vasilenko nuotr.
Emalio meno bienalės paroda 2022 metais. A. Vasilenko nuotr.
Rengėjų inf.

TSEKH galerijoje atidaroma Marijaus Jacovskio tapybos paroda

TSEKH galerijoje atidaroma nauja tapybos paroda, parodos autorius Marijus Jacovskis. Tai pirmoji Marijaus Jacovskio personalinė tapybos paroda. Autoportretų kolekcijos kūrimas yra labai asmeniškas ir introspektyvus meninis darbas, kuriame autorius žiūrovus kviečia į savo vidinį pasaulį, nurodo žvilgsnį į savo emocijas ir savęs suvokimą.

Marijus Jacovskis, Be pavadinimo. 2024 m.
Marijus Jacovskis, Be pavadinimo. 2024 m.
„T. 2“ inf.

Akvilės Malukienės personalinė tapybos paroda

Galerijoje „T. 2“( Titnago g. 7-53, Vilnius) balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. atidaroma Akvilės Malukienės personalinė tapybos paroda „Beformės tamsos daigai“. Parodoje bus eksponuojami naujausi  menininkės darbai, sukurti 2023–2024 metais. Autorės darbai pirmiausia išsiskiria netradicine tapybos technika, naudojant smalą, žemes, kosmetinės kaukes, kalkes ar molį. Šį kartą menininkė pasirenka ir anksčiau darbuose naudotus savo pačios užaugintų gėlių motyvus, kurie asocijuojasi su grožiu, trapumu. Nors atrodytų, kad gėlės kontrastuoja su technika, kuriai panaudojama smala, daugiausia juoda spalva, pati menininkė teigia, jog jos darbuose gėlės tampa personažais, simbolizuojančiais ne tik gamtą, bet ir žmogaus sukurtus, industrinius motyvus. Darbų juodumoje atsispindi aplinka, autorės ir žiūrovo pasauliai.

Rengėjų inf.

Mugė „Art Compensa“: 60 menininkų, 500 kūrinių, 3 dienos audringo meno gūsio

Menas, meno, menui, apie meną – galima be sustojimo žaismingai linksniuoti tarptautinės meno mugės „Art Compensa“ idėją. Nuo 2021 m. kasmet vykstantis renginys auga, kelia naujas ambicijas ir tikslus – suburti daug skirtingų kūrėjų vienoje erdvėje, patraukti publiką lydinčių reginių ir renginių gausa, edukacija, skatinančia pažinti ir išbandyti įvairias meno technikas, raiškos būdus, gyvai patirti ir prisijaukinti meno kalbą.

Šiųmetėje, gegužės 24–26 d. vyksiančioje jau III mugėje „Art Compensa“ dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Islandijos, Ukrainos meno kūrėjai. Mugę aplankys ir tarptautinė publika – šiuo metu jau prekiaujama renginio bilietais kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
LNDM inf.

Naujausioje Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus parodoje – Chagallo, Picasso ir Ernsto keramikos dirbiniai ir gobelenai

LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus balandžio 25 d. 17 val. kviečia į dviejų naujų parodų atidarymą. Parodoje „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ pristatomi vienų garsiausių XX a. dailininkų, formavusių praėjusio šimtmečio dailės raidą, keramikos dirbiniai ir pagal jų kūrinius austi gobelenai. Parodą lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“. Parodos veiks iki rugsėjo 30 d.

Marcas Chagallas ir Yvette Cauquil-Prince prie gobeleno „Arlekinų šeima“, Quai d'Anjou, Paryžius, 1972 m. © Archives Yvette Cauquil-Prince, Paris
Marcas Chagallas ir Yvette Cauquil-Prince prie gobeleno „Arlekinų šeima“, Quai d'Anjou, Paryžius, 1972 m. © Archives Yvette Cauquil-Prince, Paris
Parodos „Grįžimas prie ištakų“ vizualas, Darius Hecq-Cauquil, „Jūros šokis“. 2022 m. Privati kolekcija. © ADAGP, 2024
Parodos „Grįžimas prie ištakų“ vizualas, Darius Hecq-Cauquil, „Jūros šokis“. 2022 m. Privati kolekcija. © ADAGP, 2024
Skaidra Trilupaitytė

Naviguoti primetamų pasirinkimų erdvėse

Apie gyvenimą superkompiuterio valdomoje visatoje

Gyvendami skaitmeninių sistemų saistomuose miestuose neišvengiamai nardome pasirinkimų erdvėse. Sparčiau ir lengviau susirasti nežinomą adresą padeda žemę po kojomis sužemėlapiavę google mapsai, greitai gauti informaciją ar netgi reikiamas prekes galime pasitelkę „vartotojams draugiškas“ programėles. Rinkdamiesi iš paslaugų siūlytojų „asmeniškai mums“ sukurto meniu, rodos, išvengiame gaišaties ir nesusipratimų; beje, tam skirtas ir vis sparčiau veikiantis internetas. Pavėžėjimą automobiliu, maistą ir daiktus tiekiantys bei juos užsisakantys miestiečiai šiose sistemose natūraliai tapo išaukštintosios gig (t.y. platformų) ekonomikos proceso dalyviais.

Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Agnė Narušytė, „Kurjeriai“. 2024 m.
Monika Krikštopaitytė

Skirtingų atspalvių gėla

Trijų menininkių paroda „Neįrėmintos“ Vytauto Kasiulio muziejuje

Kažkada Marija Teresė Rožanskaitė susisiekė ir padovanojo kadaginę rankeną auksuotais kraštais (įsikibti kai sunku) iš savo instaliacijos („Ateik ir pasiimk“, 2005), nes jai patiko, kaip rašau. Rašiau net ne apie ją, apie kažkokią bendrą parodą. Tokie dalykai nepamirštami. Susitikusios Vokiečių gatvėje pakrizenome kaip moksleivės, pažiūrų sąskambiai kūrė prasmės jausmą, mažiau buvo gaila, kad kartais karščiuojuosi raštu. Susitikau, nes Rožanskaitę žinojau, labai vertinau jos kūrybą, apie ją nuolat įdomiai kalbėjo menotyrininkė Laima Kreivytė.

Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Maija Tabaka (1939), „Dvigubas skulptorių Valdos Blunavos ir Artos Dumpės portretas“. 1971 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Maija Tabaka (1939), „Dvigubas skulptorių Valdos Blunavos ir Artos Dumpės portretas“. 1971 m. Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Malle Leis (1940–2017), „Moteris išeina“. 1970 m. Estijos dailės muziejus
Malle Leis (1940–2017), „Moteris išeina“. 1970 m. Estijos dailės muziejus
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Neįrėmintos“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Pakerytė

Šaltas it plienas

Gyčio Arošiaus paroda „Dabarties nebūtis“ Pamėnkalnio galerijoje

Šaltas, tolimas, baugus ir nepažįstamas. Sidabrinė plėvelė uždengia galerijos langus paslaptimi. Pro duris žengiu į kitą pasaulį – ar į erdvėlaivį, kuris mane ten nugabens, – į jaunosios kartos tapytojo Gyčio Arošiaus parodą „Dabarties nebūtis“. Ausis pripildo Mario Marzidovšeko muzika ir durims užsivėrus mano kūnas praranda svorį, pakimbu nulinėje gravitacijoje. Muzika gaudžia, aidi, kartojasi ir kinta. Pasijuntu esanti kažkur už bruzdančio miesto ir arčiau juodos kosmoso begalybės, kurios neaprėpiamumas ilgesingai tiesia savo šaltas rankas. Pasiduodu jos stingdančiam glėbiui ir leidžiuosi aplinkai perkelti į nematytus, bet jausmiškai atpažįstamus mokslinės fantastikos filmų siužetus, erdvėlaivius ar laikinais namais tampančias kosmines stotis.

Gytis Arošius, „Bleak of a peak“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Bleak of a peak“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „The sky above that follows you“. 2023 m. A. N. nuotr.
Gytis Arošius, „The sky above that follows you“. 2023 m. A. N. nuotr.
Gytis Arošius, „A gift of time“. 2023 m. A. N. nuotr.
Gytis Arošius, „A gift of time“. 2023 m. A. N. nuotr.
Gytis Arošius, „Yesterday you said tomorrow“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Yesterday you said tomorrow“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „Dabarties nebūtis“, parodos vaizdas. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „The last performance“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
Gytis Arošius, „The last performance“. 2024 m. J. Tulaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 477  >>> Archyvas