Žvelgiant į šiuolaikinės Lietuvos tekstilės sceną susidaro įspūdis, jog čia jau kuris laikas pagrindines pozicijas užima moteris. Tai sakydama turiu galvoje ne tik akivaizdų tekstilininkių kiekybinį pranašumą prieš kolegas vyrus, bet ir per pastarąjį dešimtmetį šioje meno šakoje išryškėjusį susidomėjimą šiuolaikinės moters tema. Dažname kūrinyje atveriami nauji viešo ir privataus jos gyvenimo suvokimo būdai. Ir šiandien šią kūrybinę kryptį toliau sėkmingai plėtoja nemažai tekstilininkių, tarp jų geriausiai žinomos: Vita Gelūnienė, Lina Jonikė, Laima Oržekauskienė, Eglė Ganda Bogdanienė. Su išvardintomis menininkėmis susijęs ir nuogo kūno atėjimas į Lietuvos tekstilės vizualinį lauką. Viešai eksponuojami dažniausiai moterų aktai, kaip paaiškėjo, tapo vienu iš efektingiausių būdų radikaliau ir atviriau kalbėti apie moters pasaulį, kuris ne taip jau seniai buvo formuluojamas vien vyrų. Moters ir jos kūniškumo reprezentacijos, atrodo, jau yra tapusios

2012 spalio 22 –29 d.

Pristatymas spalio 29 d. pirmadienį, 17 val. galerijoje MENO NIŠA, paskutinę parodos veikimo dieną.

Žinomos autorės pristatys kūrinius, kuriuos iš tiesų sukūrė per septynias šios vasaros dienas. Paroda galerijoje „Meno niša“ jau veikia.

Artimas bendravimas su menininku (-e) suteikia ne tik naujų patirčių, bet ir galimybę geriau pažinti jo (jos) kūrybą. Pažvelgti į meno kūrinį kitomis akimis. Ypač kai kalbama apie tokią asmenybę kaip Eglė Ganda Bogdanienė, kuriai svarbus ne tiek rezultatas, kiek refleksija – kūrinio gimimo aplinkybės ir pasekmės, jo inspiruota reali istorija. Pasak autorės, ji nuoširdžiai tiki, kad menas išgelbės pasaulį, nes kūryba (bet kokioje srityje) yra pagrindinis gyvenimo variklis. O tekstilė, supanti mus visur ir visada nuo žmonijos pradžios, yra neatsiejama jos esybės dalis, besąlygiška simpatija užkrečianti aplinkinius.

Visokią meilę ir estetiškai patraukliai įamžintą ...