Autorius: LRS inf.

LRS inf.

Vienuoliktuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 24-ąją Vilniaus knygų mugės metu.

J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

LRS inf.

Sausio 21 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pristatė fotografijų parodą apie Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusius Vyties Kryžiaus ordino kavalierius „Lietuvos didvyriai Amerikos žemėje“. 2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Ir šios parodos tematika rodo, kad Nepriklausomybės kovos buvo svarbios ne tik lietuviams.

Su ekspozicija supažindino žurnalistas, Nepriklausomybės kovų istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Anot jo, |išeivijos vaidmuo – labai ryškus. Net 130 Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių savo gyvenimą baigė JAV. V. Kavaliauko teigimu, reikia baigti rašyti istoriją, ją užpildyti vardais ir veidais – jei žmogaus vardas nepaminimas, jo nelieka istorijoje. Net dideli dalykai užgęsta laiko tėkmėje.

Renginyje padėkos žodžius išsakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, taip pat  Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

Parengė         
Seimo kanceliarijos patarėja Danguolė Stonytė
Tel. (8 5) 239 65 61, el. p. [email protected]

LRS inf.

28-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkei Undinei Radzevičiūtei už romaną „Kraujas mėlynas“ Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas ir kt.

Undinė Radzevičiūtė – išleidusi šešias knygas – „Strekaza“ (juodojo humoro romanas, 2003, 2013), „Frankburgas“ (juodojo humoro romanas, 2010), „Baden Badeno nebus“ (trumpos istorijos, 2011), „Žuvys ir drakonai“ (romanas, 2013), „180“ (romanas, 2015) ir „Kraujas mėlynas“. Už romaną „Žuvys ir drakonai“ rašytojai paskirta Europos Sąjungos literatūrinė premija ir  Lietuvių PEN centro išrinktas tarp geriausių dešimtmečio knygų. Jos knygos net penkis kartus pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, du kartus – į geriausių metų knygų rinkimus.

LRS inf.

Gegužės 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Teatro aikštėje prasideda didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 54-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 festivalio dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse. Poetai su skaitytojais ir vėl susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose.

Į „Poezijos pavasarį“ atvyksta poetai iš aštuonių užsienio šalių: Vanni Bianconi (Šveicarija), Uldis Bērziņš (Latvija), Alí Calderón (Meksika), Jorgos Chuliaras (Graikija), Anna Halberstadt (JAV), Lone Hørslev (Danija), Rein Raud (Estija), Aleś Razanaŭ (Baltarusija). 

LRS inf.

Pirmąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanotos dvi autorės – Jurga Vilė ir Lina Itagaki už komiksų knygą vaikams „Sibiro haiku“ (leidykla „Aukso žuvys“).

LRS inf.

54-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Almis Grybauskas. Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija poetas bus apdovanotas už eilėraščių knygą „Toli blizga“.

„Poezijos pavasario“ Maironio premija (3000 eurų) kasmet skiriama už geriausią naują poezijos knygą, pasirodžiusią per praėjusius kalendorinius metus. Laureatą renka vertinimo komisija, sudaryta iš penkių paskutinių „Poezijos pavasario“ laureatų. Šiemet tai buvo poetai Vladas Braziūnas, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Kęstutis Navakas, Ramutė Skučaitė ir Tomas Venclova.

Rašytojų sąjunga šiam apdovanojimui šiemet pasiūlė penkis autorius: Romą Daugirdą (už knygą „Baladės link kvadrato pilnaties“), Dainių Dirgėlą („Vaidmenų knyga“), Gytį Norvilą („Grimzdimas“), Agnę Žagrakalytę („Štai“) ir Almį Grybauską („Toli blizga“). Pastarasis eilėraščių rinkinys, išleistas leidyklos „Homo liber“, komisijai pasirodė verčiausias „Poezijos pavasario“ laurų.

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad balandžio 20 d. mirė  Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas ir vertėjas Mykolas Karčiauskas.

Mykolas Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje, Pasvalio r. 1966 m. baigė VU Teisės fakultetą, 1969–1970 m. buvo laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas, o 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. Ilgus metus ėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriaus pareigas. Nuo 1973 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

LRS inf.

Turime garbės pranešti, kad verslininkas dr. Aloyzas Petrikas, JAV bei Lietuvos aukštųjų medicinos technologijų korporacijos „Vitta Corporation“ prezidentas, įsteigė Dr. Aloyzo Petriko literatūrinę premiją, skiriamą už lietuvių rašytojų sukurtus kūrinius vaikams ir jaunimui. Šia premija pratęsiama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premijos, įsteigtos 1933 metais, tradiciją. Anuomet šios premijos iniciatorius buvo tuolaikinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Aloyzas Petrikas (1893 – 1964).

 
Dr. Aloyzo Petriko literatūrinės premijos konkursą organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS). LRS valdyba į Premijos vertinimo komisiją deleguoja 3 narius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas – 2 narius. Komisijos nariai turi siūlymo teisę.

Premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką knygą vaikams ir jaunimui, leidyklose išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus.

LRS inf.

Minėdamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seimas kviečia visus savo parašu pritarti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaracijai.

Šimtmečio deklaracija buvo priimta vasario 15 d. iškilmingame minėjime Seime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Deklaraciją pasirašė iškilmingo minėjimo dalyviai.

Deklaracijoje pažymima, kad „Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios Akto idealus – kurti ir puoselėti „nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, taip pat reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-os bei Kovo 11-os Aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“.

„Lietuva – tai mūsų visų valstybė. Ją kuria visos čia gyvenančios tautos. Ir visos kartos – buvusios, esamos ir būsimos. Linkime tiems, kurie po 100 metų susirinks Vasario 16 dieną šioje salėje į iškilmingą minėjimą, nusipelnyti teisę su ramia sąžine pasakyti: mes tai padarėme – mes, visos Lietuvos kūrėjų kartos, išsaugojome nepriklausomą bei sukūrėme ir tebekuriame saugią, teisingą, klestinčią Lietuvą“, – teigiame dokumente.
Norintieji savo parašu pritarti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaracijai, tai gali padaryti nuo šiandien iki metų pabaigos paspaudę šią nuorodą: http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25380
 
Parengė
Valdas Sinkevičius
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas
Tel. (8 5)  239 6211, el. p. [email protected]

LRS inf.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją, 12.30–16.30 val. vyks atvirų durų valandos Seime. Jų metu galima dalyvauti renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28-osioms metinėms. Įėjimas per Didįjį Seimo rūmų kiemą (nuo Gedimino pr. pusės). Primename, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija. Įėjimas laisvas.
Atvirų durų valandų metu Vitražo galerijoje koncertuos Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, Lazdijų meno mokyklos mokiniai, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos choras, Lietuvos edukologijos universiteto kamerinės muzikos ansamblis „Credo“ ir Varėnos kultūros centro Perlojos filialo kaimo kapela „Perloja“. Taip pat bus rodomi trumpametražiai dokumentiniai filmai, veiks vaikų dirbtuvės, bus galima pasitikrinti žinias Seimo viktorinoje.
Parlamento rūmų lankytojai Vitražo galerijoje (Seimo I r.) galės apžiūrėti parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Laisvės aušroje“, o Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) – parodą, skirtą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.

Atvirų durų valandų Seime programa.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa.

Daugiau informacijos:
Informacijos ir komunikacijos departamento
Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja
Angonita Rupšytė
Tel. (8 5) 239 6119, el. p. [email protected]

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Monika Kutkaitytė
Tel. (8 5)  239 6666, el. p. [email protected]