Autorius: LRS inf.

LRS inf.

Kovo 14 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba organizuoja konferenciją-diskusiją „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?“
Konferencijos-diskusijos organizavimą paskatino ne tik pernelyg destabilizuota Lietuvos politinės kultūros būklė, veikianti viešąjį žmonių gyvenimą ir jų tarpusavio santykius, bet ir su socialine atskirtimi bei šalies demografine krize susijusių nusivylimo nuotaikų plitimas.
Pretekstą šiam renginiui suteikė prof. Vandos Zaborskaitės knyga „Tekančio laiko ženklai“. Šio paskutinių gyvenimo metų publicistinių straipsnių rinkinio išleidimu ne tik paminimos jos 95-osios gimimo metinės, iš pirmų lūpų atskleidžiama, kaip represinės valstybės sąlygomis buvo palaikomas inteligentų opozicinis gyvenimo būdas, bet ir pateikiamas iki šiol aktualus oponavimas kai kurioms šių dienų tendencijoms, išsaugant pagarbą kitaip galvojantiems žmonėms ir pačiai valstybei.
Į konferenciją-diskusiją pagrindiniais pranešėjais pakviesti trijų socialinių kategorijų žmonės, išsiskiriantys labiausiai pagarbiu bendravimo būdu ir priklausantys politinei dešinei, politinei kairei ir V. Zaborskaitę artimai pažinojusiems humanitarams. Tikimasi, kad jiems ne tik pavyks sukurti deramą diskusijų atmosferą, bet ir duoti korektiško bendravimo pavyzdį, be kurio visi nuomonių susidūrimai virsta tuščiais kivirčais, žlugdančiais bet kokią pozityvią veiklą.
Renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir Seimo „YouTube“ paskyroje.
Registruotis į renginį galima iki kovo 12 d. el. p. [email protected].
Daugiau informacijos:
Seimo nario P. Urbšio padėjėja-sekretorė Gema Jurgelevičienė, mob. 8 612 01 072.

Programa:

13.00    Konferencijos atidarymas. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
13.10    Prof. V. Zaborskaitės įsiterpimas į politinę kultūrą. Dr. Krescencijus Stoškus.
13.20    Fragmentai iš knygos. Aktorė Jūratė Vilūnaitė.
Pranešėjai:
13.25    Profesorius Vytautas Juozapaitis.
13.35    Diplomatas Vytautas Plečkaitis.
13.45    Jūratė Vilūnaitė. Fragmentai iš knygos.
13.50    Profesorė Marija Barkauskaitė.
14.00    Docentas Darius Kuolys.
14.10    Daktarė Ingė Lukšaitė.
14.20    Pertrauka.
14.30    Jūratė Vilūnaitė. Fragmentai iš knygos.
14.40    Ambasadorius Mečys Laurinkus.
14.50    Daiva Sakalė.
15.00    Diskusijos.
16.00    Pabaiga.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]

LRS inf.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją, 9.20 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Laisvės aušroje“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Irena Kasciuškevičiūtė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Parodos iniciatorius – Lietuvos valstybės naujasis archyvas – kviečia plačiau susipažinti su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Ekspozicijos pagrindas – signatarų fotografijos, dokumentai ir signatarų atsakymai (neredaguoti) į parodos organizatorių pateiktus anketos klausimus. Atsakymuose atsispindi jų šeimose puoselėtos ir ugdytos vertybės.
Informacija apie signatarus ekspozicijoje pateikiama signatarų pavardžių abėcėlės tvarka.
Fotografijos ir dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve ir Lietuvos valstybės naujajame archyve.
Parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Laisvės aušroje“ parengė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Archyvo skyrius.
Paroda Vitražo galerijoje bus eksponuojama iki kovo 30 dienos. Parodos lankymas – atvirų durų valandų Seime metu: kovo 11 d. – nuo 12.30 iki 16.30 val., kovo 16, 23 d. – nuo 11 iki 15 val.

Atvirų durų valandų Seime programa.
Išsami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa.

Daugiau informacijos:
Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų klubo sekretoriatas
Tel. (8 5) 239 6633

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė
Monika Kutkaitytė
Tel. (8 5)  239 6666, el. p. [email protected]

LRS inf.

Kovo 3–11 dienomis Seime ir visoje Lietuvoje vyks renginiai, skirti 28-ajai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos sukakčiai. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimtu Nepriklausomybės Atkūrimo Aktu įgyvendino pusę amžiaus puoselėtas viltis gyventi Laisvoje valstybėje.

Šventinės programos renginiai prasidės kovo 3 d., šeštadienį, tradicinėmis šachmatų varžybomis „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2018“, kuriose 24-ąjį kartą Seimo rūmuose vyks įvairių amžiaus grupių turnyrai šachmatų mėgėjams ir profesionalams (tiesioginė transliacija Seimo „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose). Stebėti varžybas ir palaikyti žaidėjus bus galima atvirų durų valandų metu nuo 10 iki 16 val.

Kovo 8 d., ketvirtadienį, 11 val. į susitikimą istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje mokinius pakvies Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

Kovo 10 d., šeštadienį, 10–12 val. Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ finalas.

14 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) vyks gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas signatarų atminimas Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Vilniuje.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11-ąją, sekmadienį, 9 val. bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje; 9 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) bus atverta paroda, skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms; 9.20 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) pristatyta paroda „Kovo 11-osios signatarai – Laisvės aušroje“.

10 val. įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje* (minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas internetu, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo „Facebook“ paskyroje ir per LRT televiziją).

12 val. – Nepriklausomybės aikštėje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija (tiesioginė transliacija per LRT televiziją). Iškart po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras žygiuos Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

12.30–16.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai laukiami Seimo I rūmų Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose atvirų durų valandų metu susipažinti su eksponuojamomis parodomis, dalyvauti viktorinoje ir vaikų dirbtuvėse, pažiūrėti meno kolektyvų pasirodymų ir trumpametražių dokumentinių filmų.
13 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios (tiesioginė transliacija per LRT televiziją).
 
Kovo 10 d. 22 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva ant istorinio Stalo kalno Vilniuje bus atliekamos dainos ir dalijamasi prisiminimais prie laužo.
Kovo 11-ąją 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, įvyks iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir gėlių padėjimo prie paminklų ceremonija; 15 val. – šventinis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertas „Universitetas miestui“ Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis pristatys specialiai šiai šventei parengtą programą.
 
Kovo 6 ir 11 dienomis 10–17 val. atvirų durų dienos rengiamos Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius), kovo 11-ąją 10–17 val. – ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N, Vilnius).
 
* Įėjimas su kvietimais
 
Išsami Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa, renginiai savivaldybėse
 
Informacijos ir komunikacijos departamento
Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas
Nerijus Vėta
Tel. (8 5)  239 6208, el. p. [email protected]

LRS inf.

Dešimtąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Gabija Grušaitė. Autorė įvertinta už egzistencinių patirčių įprasminimą chaotiškame kosmopolitiniame dabarties pasaulyje romane „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (leidykla „Lapas“). Premija bus įteikta vasario 25-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

Šiemet premijai taip pat buvo pasiūlyti Lina Buividavičiūtė (eilėraščių knyga „Helsinkio sindromas“), Povilas Šklėrius (romanas „Mano tėvas, mano sūnus“), Rebeka Una (romanas „Šeštadienį, aštuntą valandą“) ir Tomas Vaiseta (romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“). Vertinimo komisijoje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguoti atstovai Jūratė Rubavičienė ir Antanas Šimkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nariai Elžbieta Banytė ir Jūratė Čerškutė bei J. Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė. Premijos mecenatė – leidykla „Tyto alba“.

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad sausio 22 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys prozininkas, literatūros kritikas Alfonsas Bieliauskas.

Alfonsas Bieliauskas gimė 1923 10 05 Naujuosiuose Neveronyse, Kauno rajone. 1937–1941 m. mokėsi Kauno 3-oje valstybinėje gimnazijoje (dabar Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija). 1941 m. pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo Sibiro miškų kirtavietėse darbininku. Nuo 1942 m. tarnavo 16-oje lietuviškoje divizijoje, mokėsi partijos-komjaunimo kursuose Jaroslavlyje, dirbo LLKJS CK, bendradarbiavo Maskvos radijo lietuviškose laidose, spaudoje. 1944–1946 m. vadovavo Kauno miesto komjaunimo organizacijai. 1946–1949 m. Kauno universitete (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) studijavo lietuvių literatūrą. 1947–1949 m. laikraščio „Tarybų Lietuva“ apžvalgininkas. 1951 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, du dešimtmečius (1951–1970 m.) dirbo „Švyturio“ žurnale, iš pradžių eidamas vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, o nuo 1954 m. – vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Nuo 1951 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1959–1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1970–1976 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

LRS inf.

27-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta Mindaugui Kvietkauskui už eseistikos knygą „Uosto fuga“. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

M. Kvietkauskas – literatūrologas, poetas, eseistas, savo rašymu jungiantis kūrybą, mokslą ir lituanistikos darbus. Tiria ir verčia daugiakalbę Lietuvos literatūrą, Vilniaus poeziją. Yra kritiškas šiuolaikinių visuomenės reiškinių ir knygų vertintojas.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Premijos laureatais yra tapę rašytojai Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Giedrė Kazlauskaitė ir kt.

LRS inf.

Dešimtoji žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria kasmet apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet skirta rašytojui Sigitui Parulskiui. Kūrėjas įvertintas už romaną „Nutylėtų lelijų miestas“, 2016 metais išleistą leidykloje „Alma littera“.

Rašytojų sąjungos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovų sudaryta komisija laureatą rinko iš keturių kandidatų. Be S. Parulskio premiją pretendavo gauti Kęstutis Navakas (romanas „Vyno kopija“), Saulius Šaltenis („Basas ir laimingas“) bei Tomas Vaiseta („Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“).

LRS inf.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 11 d. mirė Sąjungos narys, vertėjas, literatūrologas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Algis Kalėda.

Algis Kalėda gimė 1952 10 02 Mašnyčiose, Varėnos rajone. 1970–1972 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1972–1977 m. Jogailos universitete Krokuvoje – lenkų kalbą ir literatūrą. Nuo 1977 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, ėjo įvairias pareigas, kurį laiką institutui vadovavo, paskutiniuoju metu – Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1982–1984 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), 1991–1993 m. – Varšuvos universitete.

LRS inf.

Gegužės 14-ąją prasidėsiantis 53-iasis Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ jau turi naują laureatą. Kauno miesto savivaldybės skiriama Maironio premija festivalio metu bus įteikta poetui, publicistui, vertėjui, Jeilio universiteto profesoriui Tomui Venclovai už eilėraščių knygą „Eumenidžių giraitė“, išleistą leidykloje „Versus aureus“.

3000 eurų siekiančios Maironio premijos prizininką renka komisija, kurią sudaro penkių paskutinių „Poezijos pavasarių“ laureatai. Šiemet tai buvo poetai Eugenijus Ališanka, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Kęstutis Navakas, Vladas Braziūnas ir Ramutė Skučaitė.

LRS inf.

Devintuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo rašytojas Rimantas Kmita. Autorius užvertintas už debiutinį romaną „Pietinia kronikas“ („Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugės metu. J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme.

Šiemet premijai taip pat pasiūlyti Rasa Aškinytė (romanas „Glesum“), Benediktas Januševičius (eilėraščių knyga „Žodžiai“), Kazimiera Kazijevaitė (apysaka „Septynios kartos“) ir Tomas Vaiseta (romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“). Vertinimo komisijoje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguoti atstovai Jūratė Rubavičienė ir Danielius Mušinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nariai Aušra Jurgutienė ir Algis Kalėda bei J. Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė. Premijos mecenatė – leidykla „Tyto alba“.