Autorius: LKI inf.

LKI inf.

Spalio 3-6 dienomis Anykščiuose susirinks unikali tarptautinė bendruomenė, kurios bendrinė kalba yra lietuvių – į dešimtąjį kartą rengiamą Lietuvos literatūros vertėjų seminarą suvažiuos 25 profesionalai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Čekijos.
Seminaras organizuojamas kas dvejus metus nuo 1999 m. Vertėjai rinkosi Nidoje, Birštone, Druskininkuose, Kėdainiuose, Dubingiuose, šiemet jų sulauks Antano Baranausko apdainuotieji Anykščiai (beje, nuolatinės seminaro dalyvės Carmen Caro Dugo išverstas „Anykščių šilelis“ 2017 m. išleistas Ispanijoje).

Seminaro metu vertėjai tradiciškai susipažįsta su naujausiais Lietuvos rašytojų kūriniais, susitinka su jų autoriais, klausosi specialistų parengtų paskaitų, dalyvauja dalykinėse diskusijose, dalijasi profesine patirtimi. Šiemet vertėjai gilinsis į ryškiausias pastarųjų dvejų metų šiuolaikinės Lietuvos autorių prozos, poezijos tendencijas, susipažins su naujausia lietuvių vaikų literatūra, kalbos norminimo problemomis. Taip pat vyks susitikimas su Lietuvos leidyklų atstovais, „Anykščių šilelio“ vertimo dirbtuvės. Paskaitas seminaro dalyviams skaitys literatūrologės Jūratė Čerškutė, Eglė Baliutavičiūtė, Virginija Cibarauskė, kalbininkė Loreta Vaicekauskienė, vertėjai susipažins su rašytojais Jurga Vile, Benu Bėrantu, Vytautu V. Landsbergiu.

Spalio 4 d. Anykščių menų inkubatoriuje rengiamas viešas trumposios prozos autorių Jurgos Tumasonytės ir Dainos Opolskaitės vakaras, kurį moderuos J. Čerškutė. Vertėjai tradiciškai susipažins su miestu, jo istorijomis ir legendomis.

Pasak seminarą organizuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, ji Vertėjų seminarus asmeniškai skaičiuoja nuo 2002 metų: „Tuomet teko garbė organizuoti vieną iš pirmųjų seminarų Nidoje. Iki pat dešimtojo seminaro išliko tas pats šiltas bendrystės jausmas, nes Lietuvos literatūros vertėjai yra savotiška šeima, kuriuos vienija tas pats idėjinis noras prakalbinti Lietuvos rašytojų kūrinius sava kalba ir taip suteikti galimybę verčiamiems tekstams gyventi jau ne vieną, bet kelis gyvenimus. Lietuvos kultūros instituto organizuojami vertėjų seminarai yra labai reikalinga galimybė vertėjams iš įvairių šalių susitikti, sužinoti Lietuvos literatūros gyvenimo naujienas, galų gale – tiesiog pabendrauti lietuviškai.“

Lituanitas
Lietuvos literatūros vertėjas į vokiečių kalbą austras Corneliusas Hellis (jo vertimų sąraše – Undinės Radzevičiūtės, Giedros Radvilavičiūtės, Rimvydo Stankevičiaus, Renatos Šerelytės ir kitų autorių kūryba) prisimena ir 1999-ųjų – pirmąjį – vertėjų seminarą Nidoje: „Tada buvau labai susijaudinęs, nes nežinojau, kas manęs laukia, ir buvau Nidoje pirmą kartą. Prisimenu, kad mane labai džiugino, kad susirinkome iš tiek šalių ir galime laisvai vienas su kitu šnekėti lietuviškai, kad lietuvių kalba mūsų seminaruose tampa tarptautinė kalba. Visi mane suprato ir aš supratau visus. Tik kolegos iš Vokietijos negalėjau suprasti. Vėliau, kai buvome dviese, kalbėjome vokiškai, bet jo vis tiek beveik nesupratau – ar lietuviškai ar vokiškai, jis visada kalbėjo su stipriu saksonišku akcentu“.

Ne tik A. Baranausko poemą, bet ir Kristijono Donelaičio „Metus“ bei ne vieną būsimą Lietuvos literatūros klasiką ispanų skaitytojams pristačiusi Carmen Caro Dugo prisimena savo pirmąjį vertėjų seminarą 2011-aisiais: „Tuomet dar buvau mažai vertusi, bet man seminaras padarė įspūdį tuo, kad turėjau galimybę skirti tiek laiko mąstyti apie vertimo veiklą, apie savo asmeninius planus, kalbėti su kitais kolegomis... Paprastai man vertimo veikla yra laisvalaikio arba vasaros užsiėmimas, todėl kažkur pasitraukti, bendrauti su kitais vertėjais, su rašytojais, buvo labai naudinga“.

Kaip ir visi 2017-ųjų metų seminaro Dubingiuose dalyviai, Carmen niekada nepamirš nuotykio su įklimpusiu dumble autobusu, kurį pavyko išvaduoti tik bendromis vertėjų, poetų, dramaturgų, Lietuvos kultūros instituto darbuotojų ir iš gretimo kaimo atvairuoto traktoriaus pastangomis. Tame seminare C. Caro Dugo turėjo dar vieną dilemą: „Dubingiuose mes su Margarita Santos sprendėme „konfliktą“ prie ežero: abi buvome pradėjusios versti Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir reikėjo priimti sprendimą, kas vers iki pabaigos... Draugiškai nusprendėme versti kartu ir šiuo metu tai darome sėkmingai.  Pirmą kartą turiu „porininkę-redaktorę“, kuri skaito mano vertimą, mes komentuojame vienos kitos tekstus, tai yra labai gera patirtis“, –  dalijosi C. Caro Dugo.
Vertėjas, baltistas Pietras Dinis prisimena dar sovietmečio pabaigoje „Lietuvos TSR rašytojų sąjungos“ rengtus vertėjų suvažiavimus, kai užsieniečiams buvo galima judėti tik 28 km. nuo sostinės ir su specialiu leidimu... Daugybės šiuolaikinių Lietuvos poetų ir prozininkų vertimus publikavęs P. Dinis yra įsitikinęs, kad reguliarūs literatūros vertėjų susitikimai Lietuvoje suformavo profesinę bendruomenę: „Tai yra savotiškas priklausymo jausmas, jį pavadinčiau „mūsų bendroji lituanitas“, –  teigė vertėjas.

Seminaro išvakarėse - apdovanojimai
Prieš išvykdami į Anykščius spalio 3 d. vertėjai paminės profesinę šventę Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmėse sostinėje, Kultūros ministerijoje. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiama kasmetinė premija šiemet atiteks Nanai Devidzė už gausų, įvairų ir profesionalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele, už nuopelnus plėtojant lietuvių ir kartvelų literatūrų, kultūrų ryšius. N. Devidzės dėka kartvelų kalba išleista Lietuvių poezijos antologija (2 tomai), Vaikų lietuvių poezijos ir folkloro antologija, Šiuolaikinės lietuvių prozos antologija, Jaunųjų lietuvių poetų kūrybos antologija, Romualdo Granausko apsakymų rinktinė „Jaučio aukojimas“, Bitės Vilimaitės, Jurgos Ivanauskaitės, Sauliaus Tomo Kondroto, Birutės Jonuškaitės, Renatos Šerelytės apsakymai, Antano Vienuolio „Kaukazo legendos“, Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Dienos atsivertimas“, Herkaus Kunčiaus esė „Kaukazo belaisvis“.

Kas dvejus metus teikiamas Lietuvos kultūros instituto įsteigtas garbės raštas aktyviausiam lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbas. Šiemet juo bus pagerbti vertėjas į lenkų kalbą Kamilis Pecela ir vertėjas į anglų kalbą Rimas Uzgiris. Per pastaruosius dvejus metus Lenkijoje išleistos net 6 K. Pecelos išverstos knygos: „Vilnius 1900-2016. Architektūros gidas“ (sudarytojos Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Julija Reklaitė), „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ (sud. J. Reklaitė), Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Giedrės Milerytės-Japertienės „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje, 1945-1990 m.“, taip pat – 2 periodikoje publikuoti Dalios Staponkutės ir Tomo Venclovos vertimai.

Antrasis Lietuvos kultūros instituto diplomas skiriamas vertėjui, poetui, redaktoriui Rimui Uzgiriui už 5 Lietuvos autorių poezijos vertimus ir gausybę prozos, poezijos, kritikos straipsnių vertimų leidiniui „The Vilnius Review“ į anglų kalbą. Per paskutiniuosius dvejus metus išleistos jo verstos Juditos Vaičiūnaitės, Aušros Kaziliūnaitės, Mariaus Buroko, Gintaro Grajausko ir Naujosios Baltijos poezijos autorių rinktinės.

Šiuo simboliniu apdovanojimu siekiama pagerbti vertėjus, kurie atlieka daugiausia kokybiškų vertimų, vaisingai bendradarbiauja su savo šalių leidėjais, kartu su Lietuvos kultūros institutu skaitytojams pristato grožinę ir humanitarinę Lietuvos literatūrą. Prieš ketverius metus Institutas garbės raštu apdovanojo slovėnų vertėją ir poetą Klemeną Piską, prieš dvejus – austrą C. Hellį.

LKI inf.

Gruodžio pradžioje skaitytojus pasieks rusų literatūrinio žurnalo „Inostrannaja literatura“ (Užsienio literatūra) numeris, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jame – tarpukario ir šiuolaikinių autorių kūriniai, supažindinantys skaitytojus su jiems mažai žinoma Lietuvos modernaus valstybingumo pradžia, istorijos, visuomenės raidos ir dabarties jausenos įprasminimu daugiabalsėje šiuolaikinėje prozoje, eseistikoje ir poezijoje.

„Prie šio leidinio dirbo nuostabios sudarytojos Marijos Čepaitytės suburti itin profesionalūs vertėjai, svarbią savo gyvenimo dalį paskyrę Lietuvos literatūrai. Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su jais nenutrūksta ir galime žurnalo „Inostrannaja literatura“ auditorijai kalbėti apie Lietuvos laisvos kūrybinės minties šimtmetį“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.  

Alfonso Nykos-Niliūno poeziją, Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės susirašinėjimą ir Tomo Venclovos bei Ellen Hinsey pokalbių knygos „Nelyginant šiaurė magnetą“ fragmentą išvertė poetė, vertėja ir dainininkė Anna Gerasimova, į Rusijos autorinio roko istoriją įėjusi Umkos slapyvardžiu. Petro Klimo prisiminimus apie Oskarą Milašių – slavistikos ir baltistikos mokslininkė, folkloristė, semiotikė Marija Zavjalova. Tarpukario diplomatijos temą žurnale tęsia Jurgio Baltrušaičio 1921–1922 m. laiškai, kuriuos išvertė jo kūrybos tyrinėtoja ir laiškų knygos sudarytoja Julija Snežko.

Jelena Kločkovskaja žurnalui pateikė dviejų novelių – Renatos Šerelytės „Vabalų kambario“ bei Lauros Sintijos Černiauskaitės „Proprosenelės“ – vertimus. Aleksandros Vasilkovos pastangomis rusiškai prakalbo Marko Zingerio novelė „Iliuzionas“, Jono Meko „Laiškų iš niekur“ ištraukos ir Giedros Radvilavičiūtės esė „Siužetą siūlau nušauti“. Didžiausią ir kartu netikėčiausią numerio kūrinį – 1938 m. parašytą Liūnės Janušytės romaną „Korektūros klaida“ – išvertė Tomas Čepaitis.

Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Benedikto Januševičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Rimvydo Stankevičiaus eiles išvertė Georgijus Jefremovas, Vitalijus Asovskis ir Georgijus Jereminas. Danutės Kalinauskaitės „Skersvėjų namus“ – Tamara Perunova. Dalija Epšteinaitė ėmėsi Jurgio Savickio novelės „Ūkininkai“ ir Mindaugo Kvietkausko esė „Esteros žirklutės“. Tatjana Kornejeva-Maceinienė žurnalo skaitytojams išvertė Romualdo Granausko novelę „Trys vienatvės“ ir Sigito Parulskio esė „Jei griuvėsiuose skamba telefonas – neatsiliepkit“, Alla Asovskaja – Kęstučio Navako esė „Tik nesukurk man atminties“.

Numerio sudarytoja ir specialioji redaktorė – aktyvi Lietuvos kultūros ir istorijos populiarintoja Rusijoje, vertėja, redaktorė M. Čepaitytė. Žurnale taip pat publikuojamas jos straipsnis „Pirmosios Respublikos piliečiai“, kuriame išryškinama tarpukario svarba Lietuvos gyvenime,

pristatomos istorinės asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką formuojantis ir šiuolaikinei savimonei.

„Inostrannaja literatura“ viršelį puošia tapytojo Audriaus Gražio darbas iš ciklo „Toliai“ (2007 m.)

Renginiai Maskvoje ir Sankt Peterburge

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas žurnalo numeris bus pristatytas gruodžio 1 d. „Baltijos dienos“ metu Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“. Pristatyme dalyvaus M. Čepaitytė, vertėja A. Gerasimova, rašytojai Marius Ivaškevičius, M. Kvietkauskas, žurnalo vyriausias redaktorius Aleksandras Livergantas. „Baltijos dienos“ renginiai prasidės bendra Latvijos, Estijos ir Lietuvos autorių diskusija „Istorija ir atmintis Baltijos šalių literatūrose“, kurioje Lietuvai atstovaus rašytojai M. Ivaškevičius ir M. Kvietkauskas. Diskusiją moderuos „Radijo Svoboda“ (Laisvės radijo) žurnalistė Jelena Fanailova.

Lietuviškojo „Inostrannaja literatura“ numerio sutiktuvės kartu su neseniai Vilniuje pristatyto Martinos Jablonskytės dokumentinio filmo „Lituanie, mano laisve“ premjera, įvyks Jurgio Baltrušaičio namuose prie LR Ambasados gruodžio 2-ąją. Tą pačią dieną knygų mugėje  dailininkė Aušra Kiudulaitė knygos „Laimė yra lapė“ sėkmės istorija dalysis su kolegomis, o gruodžio 3-iąją Rusų valstybinėje vaikų bibliotekoje susitiks su skaitytojais.

Gruodžio 3-iąją Maskvoje, Tarptautiniame memoriale rengiama mokslinė konferencija „Lietuvos atkūrimo šimtmetis: istorija ir atmintis šiuolaikinėje lietuvių kultūroje“, kurioje dalyvaus Lietuvos literatūros, vizualinių menų, kūrybinių industrijų atstovai. Konferencijos pabaigoje bus parodytas jaunosios kartos dokumentininkų sukurtas filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ (rež. Maxi Dejoie, Virginija Vareikytė ). Gruodžio 4 d. lietuviško „Inostrannaja literatura“ numerio pristatymas vyks Centrinėje viešojoje Sankt Peterburgo miesto bibliotekoje.

Žurnalas „Inostrannaja literatura“ leidžiamas nuo 1955 metų. Tai yra vienintelis Rusijos žurnalas, nuosekliai publikuojantis geriausius užsienio literatūros vertimus. Pirmasis Lietuvos literatūrai skirtas šio žurnalo numeris, kuriame publikuotus vertimus finansavo Lietuvos kultūros institutas, pasirodė 2015 m.

Vertimus žurnalui „Inostrannaja literatura“ finansavo Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programa. Žurnalo pristatymą ir Lietuvos kultūros renginių programą Maskvos knygų mugėje „Non Fiction“ organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros atašė Maskvoje Inga Vidugiryte-Pakerienė.

Daugiau informacijos:
Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė | Komunikacijos koordinatorė I [email protected]
www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

LKI inf.

Šį savaitgalį Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centre Visbyje vyksta pirmosios literatūros vertėjų iš lietuvių į švedų kalbas dirbtuvės. Keturių dienų trukmės užsiėmimus veda vienas labiausiai patyrusių lietuvių-švedų kalbų vertėjas Jonas Öhmanas. Įveikusios atranką profesiniu įgūdžius tobulina keturios pradedančiosios vertėjos.

Spalio 25-29 d. vykstančiose vertimo dirbtuvėse dalyvauja Dovilė Gėgžnaitė ir Viltautė Zarembaitė, abi baigusios Vilniaus universiteto skandinavistikos studijas ir tęsusios mokslus Švedijos aukštosiose mokyklose, taip pat Švedijoje nuo vaikystės gyvenusi Megan Laurenčikaitė bei Virginija Jurgaitytė, pažintį su švedų kalba pradėjusi Klaipėdos universitete ir ją tęsusi Geteborgo ir Lundo universitetuose. Dirbdamos grupėje vertėjos gilina meninio teksto vertimo, lietuvių literatūros žinias, susipažįsta su vertimų galimybėmis. Pradedančiųjų literatūros vertėjų grupė kartu su dirbtuvių vedėju J. Öhmanu nagrinėja rašytojos Rasos Aškinytės romano „Glessum“ ištrauką. Dirbtuvėse dalyvauja ir pati romano autorė.

Pasak J. Öhmano, šios vertėjų dirbtuvės yra reikšmingas strateginis Lietuvos literatūros sklaidos žingsnis. „Iki šiol trūksta norinčių ir gebančių pakankamai rimtai ir nuosekliai užsiimti vertimais, kurie turėtų išliekamąją kultūrinę vertę. Tam reikia lavinti ir prusinti vertėjus, tokiu būdu ir rodant dėmesio jų amatui. Vertimas yra gana sudėtingas ir ne visada dėkingas darbas. Vertėjams būtinas ne tik profesionalumas, bet ir sąlygos, tinklai“, – teigia J. Öhmanas.

„2005-aisiais Lietuva buvo garbės viešnia didžiausioje Šiaurės šalyse Geteborgo knygų mugėje, pristatėme Sigito Parulskio, Jurgos Ivanauskaitės, Jurgio Kunčino, Vandos Juknaitės, Herkaus Kunčio, Sigito Gedos, Tomo Venclovos kūrybą. Tuo metu buvo sutelktas ir literatūros vertėjų būrys – aktyviai vertė J. Öhmanas (vien 2005 m. Švedijoje išėjo jo versta Juozo Daumanto-Lukšos knyga „Partizanai“, J. Kunčino „Tūla“, J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, S. Parulskio „Trys sekundės dangaus“ ir novelių rinkinys), dabartinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson taip pat ėmėsi S. Gedos, J. Ivanauskaitės, Gintaro Grajausko, Jono Meko, S. Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Leonardo Gutausko ir kitų šiuolaikinių Lietuvos autorių poezijos ir prozos kūrinių vertimų. Galėtume vardyti daugiau nusipelniusių vertėjų pavardžių, tačiau tenka pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį šie procesai nebuvo tokie aktyvūs. Tad šiuo metu mūsų užduotis yra atrasti pradedančiuosius vertėjus ir nuosekliai skatinti jų profesinių įgūdžių augimą, padėti megzti ryšius su Švedijos literatūros ir leidybos rinka“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Dirbtuves rengia Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Živile Etevičiūte.

Daugiau informacijos:
Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė | Komunikacijos koordinatorė I [email protected]
www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

LKI inf.

Spalio 26–27 dienomis Rytų Londono kultūros centras „Rich Mix“ taps provokuojančio Vilniaus meno būstine. Šiuolaikinės kultūros renginys „Vilnius Takes Over“ jaunąją londoniečių publiką įtrauks į vilnietišką eksperimentinės elektroninės muzikos, aktualių teatro ir šokio spektaklių bei drąsių diskusijų savaitgalį.

LKI inf.

Spalio 22-25 dienomis Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje lankysis didžiausių Armėnijos, Sakartvelo (Gruzijos) ir Ukrainos leidyklų atstovai. Lietuviškų atradimų savo skaitytojui ieškos ilgiau nei dvidešimt metų veikianti Armėnijos leidyklų grupė „Antares“, dvi Sakartvelo leidyklos: istorijos, istorinių tyrimų bei akademinę literatūrą leidžianti „Artanuji“ ir jauna, tačiau per trejus veiklos metus per 300 užsienio literatūros kūrinių išleidusi leidykla „Books in Batumi Publishing“. Vizite dalyvauja ir vieni stambiausių Ukrainos leidybos rinkos žaidėjų – „Folio“ ir „Books – XXI“.

„Užsienio leidėjų vizitai yra vienas sėkmingiausių būdų paskatinti Lietuvos autorių kuriamos literatūros sklaidą užsienyje, nes atvykę leidėjai su mūsų literatūra susipažįsta aktualiame kultūriniame kontekste, susitinka su knygų autoriais ir vertėjais, o gyvų susitikimų su Lietuvos leidėjais metu gimsta ne tik nauji leidybiniai sandėriai, bet ir ilgalaikės abipusės partnerystės“, – pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Armėnijos, Sakartvelo ir Ukrainos leidyklų dviejų dienų trukmės vizitą organizuojantis Lietuvos kultūros institutas svečius supažindins su šiuolaikine Lietuvos literatūra ir leidyba, pristatys galimybes gauti dalinį finansavimą Lietuvos autorių kūrinių vertimui į užsienio kalbas bei paramą jau išleistų kūrinių sklaidai. Taip pat pasidalys įkvepiančiais Vertimų skatinimo programos ir bendradarbiavimo su užsienio leidėjais ir literatūros festivaliais bei tarptautinėmis knygų mugėmis pavyzdžiais.

Paskaitą apie šiuolaikinės Lietuvos literatūros tendencijas atvykstantiems leidėjams skaitys dr. Donata Mitaitė. Svečiai taip pat lankysis Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos rašytojų sąjungoje, knygynuose, susitiks su „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „Dominicus Lituanus“, „Nieko rimto“, „Tikra knyga“, „Tyto alba“ leidyklų atstovais. Vizitą užbaigs pažintis su rašytoju Marku Zingeriu ir apsilankymas Lietuvos žydų muziejuje ir Tolerancijos centre.
Užsienio leidyklų atstovų vizitai Lietuvoje organizuojami atsižvelgiant į Lietuvos kultūros instituto vykdomų kompleksinių projektų ir kultūros sezonų poreikius, įvertinus Lietuvos ir užsienio leidėjų iniciatyvas bei galimybes. Tokių tiriamųjų pažinčių rezultatai – naujos Lietuvos autorių knygos užsienio šalyse ir publikacijos tarptautinėje literatūros ir humanitarinėje periodikoje, prestižiniuose internetiniuose tinkluose.

„Ukrainos leidėjai į Lietuvą mūsų kvietimu arba savarankiškai atvyksta nuo 2016 metų. Matome, kad jie ypač domisi Lietuvos humanitarine ir grožine literatūra – kasmet iš šios šalies sulaukiame 6-8 paraiškų knygų vertimams finansuoti. Tuo tarpu Armėnijos ir Sakartvelo leidėjai mūsų šalies literatūrą dar turi atrasti – kartvelų kalba, mūsų žiniomis, per pastarąjį dešimtmetį išleista vos keletas Lietuvos grožinės literatūros knygų, o vertimų į armėnų kalbą neturime. Manau, kad šis vizitas bus graži draugystės pradžia ir paskatins abiejų šalių leidėjus savo skaitytojus supažindinti su Lietuvos literatūra. Juo labiau, kad šiose šalyse auga nauja jaunų literatūros vertėjų karta. Taip pat tikiuosi, kad ir lietuvių kalba bus galima skaityti daugiau naujausių Armėnijos, Sakartvelo ir Ukrainos literatūros kūrinių“, – lūkesčiais dalijasi A. Žilinskienė.

LKI inf.

Spalio 1-2 dienomis pirmą kartą Vilniuje vyks Europos Sąjungos kultūros institutų tinklo (EUNIC) ir Lietuvos kultūros instituto organizuojamas tinklo atstovų susitikimas. Šiuolaikinio meno centre dalyviai iš 12 valstybių diskutuos, kaip iššūkius, kuriuos turi įveikti mažesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius turintys kultūros institutai, paversti galimybėmis. Susitikimo metu tikimasi susitarti dėl glaudesnio tokių institutų tarpusavio bendradarbiavimo, pristatant Europos Sąjungos kultūrą užsienyje bei nacionalines kultūras sąjungos viduje.

Įvairialypis EUNIC‘o tinklas vienija 36 narius – kultūros institutus ir valstybių institucijas iš visų Europos Sąjungos šalių. Jam priklauso ir dideli, beveik kiekvienoje pasaulio valstybėje veikiantys institutai, ir mažesni, kultūros srityje siekiantys labai aiškiai apibrėžtų tikslų. Skirtingos misijos, ištekliai ir galimybės lemia skirtingą įsitraukimą į EUNIC‘o veiklas ir skirtingas kultūros diplomatijos tikslų įgyvendinimo strategijas.

„Ši įvairovė taip pat suteikia ir daugybę galimybių veikti, – sako Briuselyje įsikūrusio EUNIC‘o biuro direktorė Gitte Zschoch. – Vilniuje mažesnius filialų tinklus ir/arba mažesnius išteklius turintys nariai susitinka diskutuoti apie galimybes įsitraukti formuojant ES tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategiją ir ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo dalyvavimą pačiame EUNIC‘o tinkle. Tikimės pasiekti naują veiklos lygį, kuris sustiprins visą EUNIC‘o tinklą“.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, kalbant apie stambiausius EUNIC‘o projektus, vykdomus už ES ribų, reikia pripažinti, kad juos geba koordinuoti ir įgyvendinti tik didieji kultūros institutai. „Pavyzdžiui, Getės institutas, Prancūzų institutas, Britų taryba turi tankius pasaulinius tinklus, valdo solidžius finansinius išteklius ir remiasi patirtimi grįstomis ilgametėmis darbuotojų kompetencijomis, todėl natūralu, kad svarbiausias vaidmuo ir atsakomybės atitenka galintiems jų imtis. Tuo tarpu mažesnes galimybes turintiems Baltijos ir Skandinavijos šalių, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Maltos, Nyderlandų ir kt. valstybių kultūros institutams yra sudėtingiau energingai dalyvauti EUNIC‘o veiklose ar jas derinti su nacionalinės kultūros sklaidos uždaviniais, todėl ir gimė mintis ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo galimybių – pasakoja A. Žilinskienė“.

2016 metais priimtame bendrajame komunikate dėl tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategijos, pažymėta, kad norint visapusiškai išnaudoti jungiantį kultūros potencialą tarptautiniuose santykiuose, nepakanka tik viešinti Europos kultūrų įvairovę, reikia puoselėti naują dialogo, įsiklausymo ir mokymosi vieniems iš kitų, taip pat bendros pajėgumų plėtotės ir visuotinio solidarumo dvasią. „Matome, kad mažesnės galimybės ima vienyti didesniems iššūkiams, todėl tikiuosi, kad susitikimo Vilniuje metu  rasime, kaip įgalinti mažųjų patirtis ir suteikti galimybę jiems aktyviau įsitraukti į ES kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, – lūkesčiais dalijasi A. Žilinskienė. – Mums tai reikštų geresnes galimybes intensyvinti Lietuvos kultūros tarptautiškumą tiek ES, tiek už jos ribų esančiose Lietuvai strategiškai svarbiuose Šiaurės Amerikos ir Azijos regionuose“.

Daugiau informacijos:
Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė | Žinių ir komunikacijos projektų vadovė; el. p. [email protected]; tel. nr. +370 640 32033 | www.facebook.com/LithuanianCultureInstitute

LKI inf.

Lietuvos kultūros institutas kartu su LR kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Agne Biliūnaite ir KAMS (Korea Arts Management Service) rengia teatro organizacijų atstovų mainų programą Lietuvoje ir Pietų Korėjoje, pagal kurią dviejų skirtingų teatrinių kultūrų atstovai ne tik prisistatys vieni kitiems, bet ir tirs bendradarbiavimo galimybes.

LKI inf.

Artėjant ypatingam Lietuvos prisistatymui tarptautinėje Londono knygų mugėje, kovo 16-ąją Jungtinės Karalystės sostinėje bus minima Knygnešio diena: naujoji knygnešių karta pristatys į britų leidyklas, laikraščių, portalų ir radijo redakcijas, knygynus, literatūros festivalių ir kitų organizacijų būstines kultūrinę „kontrabandą“ – pastaruoju metu JK išleistas Lietuvos autorių knygas.
Kovo 16-osios Knygnešių akcija prasidės nuo renginio Londono literatūros ir laisvo žodžio centre „Free Word“.  Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė pristatys susirinkusiems žurnalistams, leidėjams, literatūros organizacijų atstovams Lietuvos dalyvavimą „Market Focus“ programoje, žodį tars ir Londono knygų mugės direktorė Jacks Thomas.

Lietuvos Dienos autorė („Author of the Day“) Londono knygų mugėje Kristina Sabaliauskaitė pokalbyje su ilgamete BBC žurnaliste, verstinės literatūros ambasadore vadinama Rosie Goldsmith atskleis knygnešystės fenomeną, aptars lietuviškosios kultūrinės rezistencijos ir kitus istorinių peripetijų aspektus nuo carinės Rusijos okupacijos iki sovietmečio, kurie atsispindi JK išleidžiamų autorių – Dalios Grinkevičiūtės, Antano Škėmos, Ričardo Gavelio, Grigorijaus Kanovičiaus, Sigito Parulskio, Alvydo Šlepiko ir kt. kūryboje.

Pasak Kristinos Sabaliauskaitės, „knygnešių reiškinys yra vienas tų dalykų, kuriais Lietuva gali didžiuotis pasauliniu mastu. Spontaniškai kilęs iš pačios tautos poreikių, aprėpęs visus socialinius sluoksnius, vargšus ir pasiturinčiuosius, vyrus ir moteris, jis pasauliui liudija Lietuvos vidinę šviesą ir kultūrą. Rizikuodami gyvybe gabenome ne rūkalus, degtinę ar prekes spekuliavimui, bet maldaknyges, vadovėlius, laikraščius ir romanus - tam, kad išaugotume ne tik savo kalbą, bet ir savo sielas bei tapatybę, kad augintume vaikus tikėdami būsima laisve nuo carinės priespaudos. Pasakojant šią istoriją britams pristatant Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje, negali nesidžiaugti įspūdžiu, kuri ši istorija jiems palieka. Tai - tiesiog unikalu. Na o mes patys tikrai galime didžiuotis, kad puoselėjame atmintį apie mūsų knygnešius, kad jų misiją pamename ir šiandien“.
 „Renginio tikslas – ne tik pristatyti unikalų Lietuvos kultūros fenomeną ir iškalbingą jo istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą, bet ir netradiciniu būdu paskleisti tikslinei auditorijai žinią apie augantį Lietuvos literatūros vertimų skaičių, mūsų autorius ir jų kūrybą, kuri bus pristatyta balandžio 10-12 dienomis vyksiančios Londono knygų mugės Baltijos šalių „Market Focus“ programoje“, - teigė Knygnešių akciją organizuojančio Lietuvos kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.

Po pirmosios renginio dalies šiandieniniai knygnešiai – daugiausiai Londone gyvenantys Lietuvos literatūros vertėjai, studentai – pasklis po miestą ir gabens krepšius su Lietuvos autorių knygomis. Knygnešiai pasieks ir Britanijos literatūros miestą Noridžą (Norwich), kur įsikūręs Nacionalinis rašytojų centras (Writers‘ Centre Norwich). Beje, keletas knygnešių bus pasipuošę Juozo Statkevičiaus kostiumais iš jo 2017 m. pavasario-vasaros kolekcijos, įkvėptos tautinio paveldo, kuriuos garsiausias Lietuvos mados kūrėjas paskolino specialiai šiam renginiui.

Be vienos labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorės Kristinos Sabaliauskaitės, Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.

Leidybos specialistams skirtos Londono knygų mugės metu vyks ir kultūrinė programa. Trijų Baltijos šalių autoriai su Britanijos literatūrine bendruomene susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose ir literatūros centruose.

LKI inf.

Penktadienį, kovo 9 d. Londono knygų mugė paskelbė tarptautinių apdovanojimų LBF International Excellence Awards trumpuosius nominantų sąrašus. Lietuva kartu su Brazilija, Latvija ir JAV – 27 nominuotųjų šalių lyderė, pretenduojanti į penkis skirtingų kategorijų apdovanojimus. Šiemet trys Baltijos šalys dalyvauja specialioje Londono knygų mugės programoje „Baltic Countries Market Focus“, kuriai taip pat skirtos specialios nominacijos.

Apdovanojimai, kuriuos Londono knygų mugė rengia kartu su Jungtinės Karalystės Leidėjų asociacija, teikiami už išskirtinius pasiekimus septyniolikoje kategorijų: tarp jų tarptautinės leidybos, knygų prekybos, akademinės ir mokomosios, vaikų literatūros leidybos, literatūros vertimo, skaitmeninių inovacijų. Kiekvieną kategoriją vertina teisėjų komisija, kurią sudaro sektoriaus ekspertai.

Tarptautinis festivalis Poetinis Druskininkų ruduo nominuotas Literatūrinių festivalių kategorijoje greta Tarptautinio Konrado literatūros festivalio Lenkijoje ir Džordžtauno literatūros festivalio Malaizijoje. Leidykla „Šviesa“ su australų ir kanadiečių kolegomis pretenduoja į Edukacinių mokomųjų šaltinių (The Educational Learning Resources Award) apdovanojimą. Baltijos šalių „Market Focus“ programos Suaugusiųjų literatūros leidybos apdovanojimas („The Market Focus Baltics“ Adult Trade Publisher Award) gali atitekti leidyklai „Alma Littera“, konkuruojančiai su latvių leidyklomis „Dienas Grāmata“ ir „Zvaigzne“. Leidyklai „Šviesa“ skirta dar viena nominacija: „The Market Focus Baltics“ Švietimo leidybos (Education Publisher) apdovanojimas (pretenduoja ir estų „Avita Publishing“ bei latvių „Zvaigzne ABC Publishers“). „Alma littera“ taip pat turi dar vieną poziciją nominantų sąraše: prekės  ženklas „Kakė Makė“ pretenduoja į „The Market Focus Baltics“ Vaikų ir jaunimo literatūros leidėjo apdovanojimą kartu su „Liels un Mazs“ iš Latvijos ir estų „Päike ja Pilv“.

Pasak Londono knygų mugės direktorės Jacks Thomas, 27 šalys LBF International Excellence Awards nominantų sąraše – penkerių metų apdovanojimų istorijos rekordas. „Fantastiški visų nominuotojų pasiekimai liudija įspūdingą leidybos rinkos progresą. Jų pasiryžimas ir aistra pasiekti kuo platesnį skaitytojų ratą įkvepia“, - teigė J. Thomas.

„Londono knygų mugės apdovanojimai įtvirtina aukštą Lietuvos leidybos poziciją pasauliniame kontekste. Tai rodo, kad mūsų leidėjai kuria konkurencingą turinį įvairiuose segmentuose: nuo grožinės iki dalykinės literatūros“, - džiaugėsi Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Apdovanojimų laureatai bus skelbiami balandžio 10 d. Londono knygų mugėje. Vakaro metu bus paskelbti ir 5 specialūs apdovanojimai, tarp kurių „Market Focus“ Baltijos šalių kultūros ir literatūros iniciatyvos apdovanojimas (The Market Focus Baltics Cultural and Literary Initiative Award).
2017 metais Londono knygų mugės apdovanojimas skirtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto išleistam vadovėliui „Ekonomika per 31 valandą”.

Šių metų tarptautinėje Londono knygų mugėje išskirtinis dėmesys skiriamas modernių valstybių šimtmetį švenčiančioms Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios prisistatys su Baltijos šalių „Market Focus“ programa.

47-uosius metus skaičiuojanti Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, produkcijos platinimo ir kt. su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Ši dalykinių kontaktų ir derybų erdvė pasižymi stipria seminarų, konferencijų, diskusijų programa. Į mugę kasmet susirenka virš 25 tūkst. dalyvių iš 120 šalių.

LKI inf.

Londono knygų mugės kultūrinę programą organizuojanti Britų Taryba pristato Lietuvos, Latvijos ir Estijos autorius, kurie dalyvaus balandžio 10-12 dienomis vyksiančios tarptautinės Londono knygų mugės Baltijos šalių „Market Focus“ programos renginiuose.

Kasmet dalyvių ir žiniasklaidos dėmesį sutelkiančioje mugės programoje dalyvauja 12 rašytojų iš šalies viešnios. Šiais metais dėmesio centre yra visos trys Baltijos šalys, todėl iš kiekvienos šalies kviečiama po keturis autorius. Mugėje dalyvaujantys rašytojai – jų kūryba, gyvas dialogas su britų autoriais, leidėjais ir literatūros specialistais – bus pristatomi tarptautinei literatūrinei auditorijai.

Lietuvai Londono knygų mugėje atstovaus viena labiausiai skaitomų šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė, kuri bus pristatoma specialioje „Dienos autoriaus“ programoje; poetas, intelektualas, disidentas Tomas Venclova; tarptautinį pripažinimą pelniusi prozininkė, 2015-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė Undinė Radzevičiūtė; prozos, poezijos, dramaturgijos kūrėjas, aktorius ir režisierius Alvydas Šlepikas.

Estijos atstovai Londone – Mihkelis Muttas (dienos autorius), Maarja Kangro, Andrei‘us Ivanovas ir Reinas Raudas, Latvijos – Nora Ikstena (dienos autorė), Kārlis Vērdiņš, Luīze Pastore ir Inga Ābele.

Kaip teigiama Britų Tarybos pranešime, visi 12 Baltijos šalių autorių pristato plačią literatūros žanrų įvairovę – poeziją, prozą, literatūrą vaikams, dramaturgiją ir publicistiką.

Kultūrinės programos renginiai vyks ir leidybos specialistams skirtoje Londono knygų mugėje, ir už jos ribų. Trijų Baltijos šalių autoriai su skaitytojais susitiks Britų bibliotekoje, Nacionalinėje poezijos bibliotekoje, knygynuose, taip pat Esekso universitete ir bibliotekoje Glazge.

Pasak Britų Tarybos Literatūros programų vadovės Cortinos Butler, „Jungtinę Karalystę ir tris Baltijos šalis sieja stiprūs istoriniai ryšiai. Lietuvių, estų ir latvių bendruomenės Britanijoje yra labai svarbios. Tikimės, kad Baltijos šalių „Market Focus“ kultūrinė programa prisidės prie mūsų ryšių stiprinimo ir darys ilgalaikę įtaką kūrybingos ir gilios šių šalių šiuolaikinės literatūros suvokimui. Mes džiaugiamės kurdami šią programą su Londono knygų mugės organizatoriais ir mūsų partneriais Baltijos šalyse. Lietuva, Latvija ir Estija šiemet švenčia savo modernių valstybių šimtmetį, tikime, kad ši proga taip pat prisideda prie unikalios galimybės rašytojų, leidėjų ir skaitytojų bendruomenėms visose keturiose šalyse geriau suprasti vieniems kitus, užmegzti partnerystes“.

„Akivaizdu, kad dalyvavimas Londono knygų mugėje išskirtinėmis teisėmis tapo viena iš paskatų britų leidėjams labiau domėtis mūsų literatūra – jau nuo praėjusių metų Jungtinėje Karalystėje pasirodo vis daugiau Lietuvos autorių knygų. Be jokios abejonės, šis procesas nenutrūks, nutilus mugės šurmuliui. Kelerius metus Lietuvos kultūros instituto rengiami britų leidėjų vizitai, Vertimų skatinimo programa, praėjusiais metais mūsų inicijuotos pradedančiųjų vertėjų į anglų kalbą mentorystės programos kartu su augančiu britų susidomėjimu Lietuvos kultūra užtikrins nenutrūkstamą sklaidą“, - teigė Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Artėjant Londono knygų mugei, gausėja lietuvių autorių knygų, leidžiamų Jungtinėje Karalystėje. 2017 metais Ročesterio universitetas su leidykla „Boydell and Brewer“ jau išleido Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey pokalbių knygą „Nelyginant šiaurė magnetą“, leidykla „Noir Press“ – Rasos Aškinytės romaną „Lengviausias“ (vert. Marija Marcinkutė) ir Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansą“ (iš rusų k. vertė Yisrael Elliot Cohen). Šiemet laukiame Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ („Peirene Press“, vert. Delija J. Valiukėnas), Sigito Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“ („Peter Owen Publishers“, vert. Karla Gruodis), Alvydo Šlepiko romano „Mano vardas – Marytė“ („Oneworld“, vert. Romas Kinka), antologijos „Naujoji Baltijos poezija“ su Antano A. Jonyno, Kęstučio Navako, Benedikto Januševičiaus, Mariaus Buroko, Giedrės Kazlauskaitės, Aušros Kaziliūnaitės kūryba, bei Mariaus Buroko ir Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinių („Parthian“, vert. Rimas Uzgiris), Gintaro Grajausko poezijos rinktinės („Bloodaxe books“, vert. Rimas Uzgiris), Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ („Thames&Hudson”), Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarų“ („Vagabond Voices“, vert. Jayde Will), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ („Vagabond Voices“, vert. Karla Gruodis). „Noir Press“ taip pat planuoja išleisti Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarį“.