Autorius: VVGŽM inf.
VVGŽM inf.
Paroda „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“
Ką diena iš dienos patirdavo nuo vokiečių naikinimo mašinos besislapstę žydai ir tie, kurie bandė jiems padėti, kartais ir patys rizikuodami savo gyvybėmis? Šias dvi skirtingas, tačiau vieną su kita susipynusias perspektyvas sugretinsianti paroda bus atidaryta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre sausio 24-ąją, likus trims dienoms iki Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos. Ši keliaujanti paroda pasakoja asmenines Holokaustą išgyvenusiųjų ir juos gelbėjusiųjų istorijas iš dešimties skirtingų šalių, jas pateikdama platesniame istoriniame kontekste. Tai bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (ENRS), Lenkijos žydų istorijos muziejaus „POLIN“ (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva.
VVGŽM inf.
Izraelio menininkų kolonijos narį Simoną Karczmarą įkvėpė vasaros XX a. pradžios Dieveniškėse
Lapkričio 22 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda “Simon Karczmar: nuo Dieveniškių iki Cfato”. Šio litvakų menininko tapyba ir grafika, gerai žinoma meno gerbėjams Izraelyje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.
Produktyviausi Simono Karczmaro (1903–1982) kūrybos metai prasidėjo jau brandžiame amžiuje. Jaunystėje studijavęs dailę Paryžiuje, S. Karczmaras pragyvenimui pasirinko ne menininko karjerą, o užtikrintas pajamas garantavusį darbą kailių pramonėje. Tik sulaukus 57-erių atsiradusi alergija kailiams ir mylinčios žmonos padrąsinimas paskatino S. Karczmarą sugrįžti prie savo tikrojo pašaukimo – kūrybos.
S. Karczmaro naiviojo meno stiliumi kurtuose paveiksluose atgyja kasdienis gyvenimas Dieveniškių štetle, iš kurio kilę dailininko seneliai, bei egzotiški Izraelio miesto Cfato, kur dailininkas apsigyveno 1962 m. ir tapo vietos menininkų kolonijos nariu, vaizdai. Neliko pamirštas ir S. Karczmaro kadaise įgytas meninis išsilavinimas – jis atsispindi profesionaliai atliktuose medžio raižiniuose.
Apie šimtas S. Karczmaro parodų surengta Izraelyje, JAV, Meksikoje ir Kanadoje, o Lietuvoje šio menininko kūryba pristatoma pirmą kartą jo sūnaus Natano Karczmaro iniciatyva. Prieš mėnesį dailininko tapybos paroda atidaryta Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje, kuriai ketinama suteikti Simono Karczmaro vardą, o nuo lapkričio 22 d. menininko tapybos ir grafikos darbai bus eksponuojami Vilniuje.
Pasak Natano Karczmaro, į parodos atidarymą atvykusio iš Izraelio, jo tėvo kūrinių paroda Vilniuje – sena šeimos svajonė.
„Kartu su mama svajodavome surengti tėvo kūrybos parodą Vilniuje. Jo kūryba atskleidžia visus gyvenimo štetle aspektus: religiją, šventes, kasdienius darbus. Nuo tėčio mirties nepardaviau nei vieno jo sukurto darbo, kad išlaikyčiau kolekciją pilną. Norėčiau, kad iš Lietuvos ji toliau keliautų po žydų muziejus ir institucijas pasaulyje“, – teigia N. Karczmaras.
Paroda „Simon Karczmar: nuo Dieveniškių iki Cfato“ veiks iki 2019 m. sausio 21 d.
Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.
Daugiau informacijos:
Živilė A. Juonytė,
VVGŽM komunikacijos koordinatorė
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. [email protected]
VVGŽM inf.
Pasaulinio garso menininkų vaikystės Lietuva – parodoje „Lietuva litvakų kūryboje“
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus vasarą pasitinka nauja paroda „Lietuva litvakų kūryboje“, kuri bus atidaryta birželio 6 d. Parodoje – per keturiasdešimt dailės kūrinių iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, privačių kolekcijų ir José Gurvičiaus muziejaus Urugvajuje fondų. Dauguma šių darbų bus viešai eksponuojami pirmą kartą. Atskleisti parodos temą padės informaciniai stendai ir du meniniai filmai.
Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės dr. Vilmos Gradinskaitės, ekspozicija unikali tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėja Lietuvos vaizdinių litvakų kūryboje temą ir leidžia pažvelgti į Lietuvą litvakų akimis.
„Paroda akcentuoja svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia Lietuvos vaizdinių tipizaciją ir transformacijas – nuo romantizuoto istorinio Vilniaus, gimtųjų štetlų ir tradicinio Lietuvos peizažo iki varganų darbininkų kvartalų, miestų griuvėsių ir Lietuvos už spygliuotos geto tvoros. Lankytojai išvys ankstyvąją Lietuvoje kurtą vėliau pasaulyje išgarsėjusių dailininkų Neemijos Arbit Blato, Makso Bando ir Isajos Kulvianskio tapybą, kurios išlikę itin mažai, pasiners į Samuelio Bako, Teo Tobiaso, José Gurvičiaus ir kitų litvakų tapybinius vaikystės prisiminimus“, – teigia menotyrininkė.
Greta parodoje eksponuojamų paveikslų lankytojų lauks penkiolika stendų lietuvių ir tiek pat – anglų kalbomis. Poezijos mėgėjus pradžiugins iš jidiš kalbos versti eilėraščiai, o istorijos, muzikos, kino ir teatro gerbėjai sužinos ne vieną įdomų faktą. Parodos stendai parengti pasitelkus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinius, vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.
Parodoje bus galima pažiūrėti ir du unikalius, nepelnytai pamirštus filmus. Tai 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtas nebylusis filmas „Vilniaus legenda“, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke, bei 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (scenarijaus bendraautoriai – Grigorijus Kanovičius ir Ilja Rud-Gercovskis), kurio politinė satyra liko nesuprasta ir neįvertinta to meto žiūrovų.
Parodą „Lietuva litvakų kūryboje“ lydės audiogidas, pritaikytas turintiems regėjimo negalią, o jaunieji parodos lankytojai galės nekasdieniškai praleisti laiką prie magnetinių dėlionių kurdami Lietuvos peizažą ar Lietuvos miestelių – štetlų vaizdus.
Ši paroda – įžanga į steigiamą Litvakų kultūros ir tapatybės muziejų, kuris įsikurs istoriniame hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Litvakų kultūros ir tapatybės muziejuje bus surinktas po visą pasaulį išbarstytas Lietuvos žydų meninis ir kultūrinis paveldas, išryškintos pasaulinio garso kūrėjais ir išradėjais tapusių išeivių iš Lietuvos sąsajos su jų lietuviška-žydiška kilme, tradicijomis ir kultūrine aplinka Lietuvoje, pristatyti saviti kultūriniai fenomenai. Planuojama, kad naujasis muziejus duris atvers 2020 metais.
VVGŽM inf.
Muziejų naktis Tolerancijos centre ir Holokausto ekspozicijoje
Gegužės 19-ąją, Muziejų naktį, plačiai atversime duris neįprastomis valandomis. Šią naktį Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus lankymas, ekskursijos ir susitikimai nieko nekainuos, tad nepraleiskite progos pamatyti muziejaus ekspozicijų saulei nusileidus!
Tolerancijos centras ir Samuelio Bako muziejus (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) lankytojų lauks nuo 18.00 iki 22.00 val.
Renginių programa:
19.00 val. susitikimas su dr. Vilma Gradinskaite tema ,,Žydų dailininkų įnašas į tarpukario Lietuvos dailės modernėjimą“
Litvakų dailininkai buvo svarbi grandis, siejusi Lietuvos ir Vakarų Europos meninį gyvenimą. Jų novatoriška kūryba prisidėjo prie naujų meno srovių suklestėjimo Lietuvoje, o rengiamos parodos ugdė tarpukario Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų ir žiūrovų skonį. Dr. Vilma Gradinskaitė – VVGŽM parodų kuratorė, knygos „Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“ autorė, kurios pagrindinė tyrimų sritis – žydų, karaimų ir totorių kultūrinis paveldas. Ji yra pasaulyje pripažinta Rytų Europos žydų dailės tyrinėtoja, reguliariai dalyvaujanti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose ir seminaruose, publikavusi per keturiasdešimt straipsnių lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
20.00 val. susitikimas su Karina Simonson tema „Lietuvos žydų fotografija kaip vakarietiško modernizmo pavyzdys: Mošė Vorobeičikas ir Izraelis Bidermanas“
Susitikimo metu VVGŽM Istorijos tyrimų skyriaus specialistė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto menotyros doktorantė Karina Simonson pristatys šalia piktorialistinės lenkų fotografijos mokyklos Lietuvoje egzistavusią žydų fotografijos mokyklą ir jos žymiausią atstovą Mošę Vorobeičiką (Moï Ver), palikusį Vilniaus geto kasdienybės fotografijų albumą „Ein Ghetto im Osten – Wilna“ (išleistas 1933 m.). M. Vorobeičikas vienas pirmųjų Lietuvos fotografijoje panaudojo Bauhauso estetikai būdingus rakursus ir montažo techniką, leidusią dubliuoti vaizdus ir žaisti perspektyva. Tuo tarpu vieno žymiausių XX a. vidurio Prancūzijos humanistinės fotografijos atstovų, Marijampolėje gimusio Izraelio Bidermano (Izio) kūrybinė biografija rodo, kad Lietuvos fotografai galėjo būti lygiaverčiai pasaulio fotografijos bendruomenės nariai. Jis, kaip ir daug kitų menininkų litvakų, save atrado Paryžiuje, tačiau kritikai teigia, kad visa Izio kūryba persmelkta liūdesio, o iš savo šalies pabėgusiam jaunuoliui Paryžius buvo ne lopšys, o prieglobstis.
21.00 val. susitikimas su Danute Selčinskaja tema ,,Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius ir kiti kauniečiai – Pasaulio tautų teisuoliai“
,,Negalima gyventi užsimerkus“ – taip savo prisiminimus pavadino aktorė Olga Kuzmina-Dauguvietienė, Sofijos Binkienės bendramintė ir pagalbininkė gelbstint žydų vaikus ir suaugusiuosius. Pasak VVGŽM Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos, nuolatinės ekspozicijos „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ autorės ir kuratorės Danutės Selčinskajos, tarp kauniečių atsirado nemažai drąsių, pasiaukojančių žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo metais ėmėsi rizikingos žydų gelbėjimo veiklos ir išgelbėjo daug Kauno geto kalinių, įskaitant ir vaikus. Minint Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininko, Lietuvos Konstitucijos rengėjo, šeštojo Lietuvos Ministro Pirmininko, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines, 2016-ieji buvo paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais, o 2015-ųjų gruodį muziejų pasiekė džiugi žinia iš Jeruzalės – už Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno gelbėjimą Kazys Grinius ir Kristina Griniuvienė pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
18.00 val. vyks apžvalginė ekskursija po nuolatines VVGŽM Tolerancijos centro ekspozicijas ir Samuelio Bako muziejų. Vietų skaičius ribotas, tad kviečiame registruotis el. p. adresu [email protected] arba telefonu 852120112.
20.00 val. vyks eksursija ekspozicijoje ,,Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ kartu su projekto vadove, VVGŽM Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danute Selčinskaja. Vietų skaičius ribotas, tad kviečiame registruotis el. p. adresu [email protected] arba telefonu 852120112.
21.00 val. vyks ekskursija Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako muziejuje. Vietų skaičius ribotas, tad kviečiame registruotis el. p. adresu [email protected] arba telefonu 852120112.
Už Tolerancijos centre ir Samuelio bako muziejuje (Naugarduko g.10/2) vykstančių renginių programą atsakingas asmuo – Irina Pocienė, VVGŽM Edukacijos ir lankytojų informavimo skyriaus vedėja, tel. 868986191, el. p. [email protected]
Holokausto ekspozicija (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius) lankytojų lauks 19–23 val.
Renginių programa:
19:00 val. susitikimas su Mantu Šikšnianu tema „Kasdienis gyvenimas Lietuvos getuose“
21:00 val. susitikimas su Mantu Šikšnianu tema „Naujausi Panerių masinių žudynių vietos tyrimai“
Mantas Šikšnianas – VVGŽM muziejininkas, Lietuvos istorijos instituto doktorantas. Susitikimai vyks lietuvių kalba.
20:00 val. susitikimas tema „Holokausto etapai Lietuvoje“ / “Process of the Holocaust in Lithuania“. Language of the meeting – English.
22:00 val. susitikimas tema „Ginkluotas ir dvasinis pasipriešinimas Vilniaus gete“ / “Spiritual and armed resistance in the Vilna Ghetto“. Language of the meeting – English.
20:00 ir 22:00 val. kviečiame pasivaikščioti po Holokausto ekspoziciją su VVGŽM ir Austrijos „Gedenkdienst“ organizacijos savanoriais Gregoriu Ladleriu ir Emanueliu Vonieriu. Ekskursijos vyks anglų kalba.
Už Holokausto ekspozicijoje vyksiančius renginius atsakingas asmuo – Mantas Šikšnianas, VVGŽM muziejininkas, el. p. [email protected], tel. 862508680.
VVGŽM inf.
Pristatyta knyga apie armėnų genocido įrodymus
Antradienį, minint 103-iąsias armėnų genocido metines, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre pristatyta knyga „Diplomatai liudija ir smerkia armėnų genocidą“. Tai – unikalus dokumentų ir liudijimų rinkinys, sudarytas vengrų akademikės dr. Évos Merenics.
Į leidinio pristatymą, surengtą drauge su Armėnijos Respublikos ambasada, susirinko ne tik Lietuvos armėnų bendruomenės nariai, bet ir istorija besidomintys vilniečiai.
Pasak renginio svečius pasveikinusio muziejaus direktoriaus, rašytojo Marko Zingerio, žydų patirti išgyvenimai suteikia tam tikrą moralinį kompasą.
„Žydų istorija, kupina pavyzdžių apie persekiojimą, prievartinį gyventojų perkėlimą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, skatina mus būti jautriems bet kokiems žmogaus teisių pažeidimams. Šiandien mūsų moralinis kompasas krypsta į armėnų genocido pusę“, – kalbėjo M. Zingeris.
Į susirinkusius kreipėsi ir Armėnijos Respublikos ambasadorius Tigranas Mkrtchyanas. Jis džiaugėsi Lietuvos vyriausybės ir žmonių palaikymu armėnų tautai itin skaudžiu genocido klausimu.
„Atėjau čia iš Lietuvos genocido aukų memorialo, kur kasmet balandžio 24-ąją armėnų bendruomenė drauge su Lietuvos inteligentija ir politikos veikėjais padeda vainikus, skirtus armėnų genocido aukoms atminti. Esame nuoširdžiai dėkingi už tai, kad 2005 m. Lietuva priėmė rezoliuciją, pripažįstančią armėnų genocidą“, – kalbėjo diplomatas.
Pagrindinį pranešimą skaitė iš Turkijos kilęs, o šiuo metu šiuo metu Izraelyje besistažuojantis istorikas dr. Ümitas Kurtas.
„Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje gyvenę armėnai patyrė didžiausią katastrofą. Dauguma vyrų, įskaitant ir jaunuolius, buvo nužudyti vietoje, o kiti – vyrai, moterys, vaikai ir seneliai – deportuoti į dykynes, kur šiandien plyti Irano ir Sirijos žemės. Deportuotieji patyrė įvairių kančių – grobimus, prievartavimus, kankinimus, žudymus, mirtį iš bado ir troškulio – kurias sukėlė įvairios priešiškai nusiteikusios grupės, pradedant Osmanų imperijos žandarais, turkų ir kurdų nereguliariosios kariuomenės kariais ir klajokliais, ir baigiant Osmanų imperijos kariuomene, – teigė tyrėjas. – Tie, kuriems pavyko išvengti deportacijų, o dažniausiai tai buvo moterys ir vaikai, buvo priversti priimti islamą, nes musulmoniška tapatybė laikyta naujosios tautinės valstybės pamatu. Visi šie <...> nusikaltimai ir sudaro tai, ką šiandien vadiname armėnų genocidu“.
Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai ir edukaciniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.
Daugiau informacijos:
Živilė Avital Juonytė, VVGŽM komunikacijos koordinatorė
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. [email protected]
www.jmuseum.lt, www.facebook.com/tolerance.center.lt
VVGŽM inf.
Rafaelio Chvoleso portretų parodoje – dailininko žvilgsnis į XX a. vidurio vilniečius
Vasario 27 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945-1959 m.” Paroda, surengta bendradarbiaujant su Prancūzijos institutu, yra skiriama atkurtos Lietuvos šimtmečiui.
R. Chvolesas gimė Vilniuje 1913 m. Čia jis užaugo, pradėjo dailininko karjerą, o tarpukariu priklausė novatoriškų pažiūrų žydų menininkų sambūriui „Jung Vilne“. Po Antrojo pasaulinio karo, negrįžtamai pakeitusio Vilniaus ir jo gyventojų veidą, R. Chvolesas portretavo daug nepaprastų asmenybių – pokariu įkurto Žydų muziejaus darbuotojus, literatus, menininkus ir kitus šviesuolius, kaip kad jidiš dainininkę Nechamą Lifšicaitę ar rašytoją Hiršą Ošerovičių.
R. Chvoleso nutapyti jo gimtojo miesto gyventojai į mus žvelgia iš XX a. vidurio Vilniaus. Portretuose atgijo ir tie, kuriems nepavyko išgyventi – per Holokaustą tragiškai žuvę Jungtinės partizanų organizacijos nariai. Atskirą paveikslų grupę sudaro jautriai nutapyti R. Chvoleso artimųjų – poetiškos prigimties žmonos Marijos, ryžtingos sesers Rivkos, vėliau tapusios Lietuvos ir Izraelio šachmatų čempione, sūnų Alexanderio ir Milijo, įsūnio Antono, draugų ir pažįstamų vaikų portretai.
Pasak muziejaus Tolerancijos centro vadovės ir vienos iš parodos kuratorių Ievos Šadzevičienės, dailininko portretuose užfiksuota dalelė Vilniaus istorijos ir ją kūrusių miestiečių.
„Atsigręždami į šimtą Lietuvos istorijos metų, parodoje žvilgsnį nukreipiame į pokarinį Vilnių ir dar mažai tyrinėtus pirmuosius sovietinės okupacijos dešimtmečius. R. Chvoleso portretuose įamžinti vilniečiai po karo bandė atkurti gyvenimą gimtajame mieste, tačiau susidūrė su kultūrinės tapatybės slopinimo politika, užgniaužta kūrybine laisve“, – teigia menotyrininkė.
Parodą lydi katalogas, kuriame pateikta detali informacija apie portretuojamus asmenis, menotyros mokslų daktarės Laimos Laučkaitės straipsnis „Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945-1959 m.“ ir kiti tekstai.
Paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945-1959 m.” atidaroma kaip renginių ciklo „2018: Lietuvos šimtmetis ir Prancūzija” dalis ir veiks iki gegužės 27 d.
Parodos kuratorės: dr. Laima Laučkaitė, Ieva Šadzevičienė; dizainerė: Aleksandra Jacovskytė
Daugiau informacijos:
Živilė Avital Juonytė,
VVGŽM komunikacijos koordinatorė
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. [email protected]
www.jmuseum.lt
www.facebook.com/tolerance.center.lt
VVGŽM inf.
Samuelio Bako muziejus traukia meno mylėtojus iš Lietuvos ir viso pasaulio
Lapkričio viduryje Vilniuje atidarytą garsaus litvakų dailininko Samuelio Bako muziejų vos per du mėnesius aplankė pusantro tūkstančio vilniečių ir miesto svečių. Muziejuje, įsikūrusiame dailininko gimtajame mieste, eksponuojama keliasdešimt S. Bako tapybos darbų, kuriuos jis padovanojo Lietuvai.
Pasak muziejaus vadovės Ievos Šadzevičienės, gausūs lankytojų srautai rodo augantį susidomėjimą „nepatogiu“ Lietuvos istorijos laikotarpiu ir siekiu jį sąmoningai suvokti. Samuelis Bakas – unikalus tapytojas, kūriniuose ne tik perteikiantis asmeninius išgyvenimus, bet ir keliantis bendražmogiškus pasaulio trapumo, žmogaus prigimties daugialypiškumo klausimus, aktualius šiuolaikiniam lankytojui.
Apsilankę Samuelio Bako muziejuje, žmonės palieka atsiliepimus svečių knygoje, dalinasi nuomonėmis socialiniuose tinkluose.
Muziejaus atidarymo renginiuose dalyvavęs Nepriklausomybės Akto signataras, atkurtos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis svečių knygoje parašė: „Nepaprastas įvykis! Kaip ir Samuelio Bako darbai. Ačiū“.
Vilnietė Radvilė Rimgailė-Voicik, šiuo metu auginanti mažylį, tikino muziejų mielai rekomenduosianti jame dar nesilankiusiems draugams.
„Šis muziejus skirtas ne šokiruoti, sukrėsti. Čia atėjęs pasijauti kaip namuose – muziejaus erdvės yra jaukios, artimos. Ypač gerai parinktas apšvietimas pabrėžia kiekvieno darbo išskirtinumą, padeda jam atsiskleisti, – teigė lankytoja.
Samuelio Bako muziejaus ekspozicija sudomino ir iš Izraelio atvykusią Juliją Miriam, kuri čia apsilankė atostogų Lietuvoje metu. Kaip ir Samuelis Bakas, Julija gimė Vilniuje, tačiau dabar gyvena svetur.
„Buvo įdomu sužinoti Samuelio Bako – iš geto išgelbėto talentingo berniuko – gyvenimo ir kūrybos istoriją. Tai nepaprasta istorija, kurią geriausiai atskleidžia jo paties tapyti paveikslai“, – tvirtino ji.
Samuelio Bako muziejus, įsikūręs Naugarduko g. 10, veikia kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Muziejus jūsų laukia pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 10 iki 18 val., penktadieniais ir sekmadieniais nuo 10 iki 16 val.
Daugiau informacijos:
Živilė Juonytė,
VVGŽM komunikacijos koordinatorė
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. [email protected]
www.jmuseum.lt
www.facebook.com/tolerance.center.lt
VVGŽM inf.
Netrukus duris atvers litvakų tapytojo Samuelio Bako muziejus
Lapkričio viduryje, sostinėje duris atvers garsaus litvakų tapytojo Samuelio Bako muziejus. Jo atidarymo renginiuose dalyvaus pats Samuelis Bakas, į Vilnių atvykstantis iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Samuelio Bako muziejus įsikurs sostinės Naugarduko gatvėje ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai bus pirmasis muziejus pasaulyje, skirtas tik šio tapytojo kūrybai.
S. Bakas gimė 1933 m. Vilniuje, o savo pirmąją piešinių parodą surengė sulaukęs vos devynerių. Stebuklingai išgyvenęs nacių okupacijos laikotarpį, jis atsidūrė perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, vėliau gyveno Izraelyje ir Vakarų Europoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tęsia savo kūrybinį kelią.
Muziejaus atidarymo išvakarėse S. Bakui bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas. Atidarymo dieną garsusis dailininkas Lietuvai ir muziejui padovanos 54 savo kūrybos darbus, kuriuos vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti nuo lapkričio 17 d. Netolimoje ateityje muziejuje planuojama atidaryti antrą ekspozicinę erdvę ir edukacinį centrą.
Pasak Samuelio Bako, Vilnius užima ypatingą vietą jo gyvenime ir kūryboje.
„Mano gimtasis miestas yra amžinai įsirėžęs mano sieloje. Vilnius, Lietuvos Jeruzalė, buvo svarbus žydų kultūros centras, litvakiško pasididžiavimo šaltinis. Tai, kad tampu savo gimtojo miesto kultūrinio žemėlapio dalimi, man yra nepaprastai reikšminga“, – teigia jis.
Vilniuje S. Bakas praleis savaitę. Jis dalyvaus muziejaus atidarymo renginiuose bei Vilniaus garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonijoje Vilniaus Rotušėje, susitiks su žurnalistais ir visuomene, praves „masterclass“ tapybos pamoką dailės studentams. Menininką viešnagės metu lydės žmona Heidy Josee, dukros ir anūkai.
Daugiau informacijos:
Ieva Šadzevičienė,
VVGŽM Tolerancijos centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė
Tel. 8 612 60 339; el. paštas: [email protected]
VVGŽM inf.
J. Faino atsiminimų knygos „Berniukas su smuiku“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi
Spalio 4 d. (trečiadienį) 17.30 val. įvyks J. Faino atsiminimų knygos „Berniukas su smuiku“ pristatymas ir susitikimas su autoriumi.
Gyvenimas Kauno gete, slapstymasis nuo nacių lietuvio namuose ir stebuklingas išsigelbėjimas – tai tik dalis karo ir pokario laikų patyrimų, aprašytų Jochanano Faino atsiminimų knygoje „Berniukas su smuiku“. Memuaruose J. Fainas prisimena, kaip jį, gabų 14-metį smuikininką, savo namuose kartu su kitais penkiolika žmonių 1944 m. paslėpė lietuvis Jonas Paulavičius, taip juos išgelbėdamas nuo mirties. J. Paulavičiaus dėka knygos autorius išgyveno karą ir galiausiai persikėlė į Izraelį. Knygoje prisimenami siaubingi įvykiai, tačiau J. Fainas apie juos pasakoja be neapykantos – puslapiuose juntamas jo optimizmas ir humoro jausmas, neabejotinai padėję išgyventi karo metu.
J. Fainas savo memuarus pirmą kartą paskelbė hebrajų ir olandų kalbomis prieš dešimt metų. Šiemet jo knygą lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos“.
Pristatyme dalyvaus knygos autorius J. Fainas, vertėjai Arvydas Sabonis ir Ina Preiskel (Finkelšteinaitė), literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė, muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Renginio moderatorius – 2014 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas portalo Bernardinai.ltvyr. redaktorius, publicistas Donatas Puslys.
Renginio organizatoriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, leidykla „Kitos knygos“.
Diskusija bus verčiama iš rusų k., renginio metu bus galima įsigyti knygų. Renginys nemokamas.
Pasiteiravimui renginio koordinatorė:
Jurga Jackevičiūtė
[email protected]
866353322
VVGŽM inf.
Vilniuje pristatoma litvakės iš tolimosios Pietų Afrikos kūryba
Pirmąją vasaros dieną, birželio 1 d. 17.30 val., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus atidaryta paroda „Rhona Gorvy: kūrybinės įžvalgos“. Rhona Gorvy – menininkė, gimusi žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje Pietų Afrikoje – Lietuvai padovanojo didžiulį kūrybinį palikimą. Parodoje eksponuojami jos grafikos darbų ciklai ir skulptūros atspindi socialines žmonijos problemas, kelia visuomenei aktualius klausimus, skatina atidžiai pažvelgti į įvairiapusę žmogiškąją prigimtį.
Nors Rhona Gorvy (1921-2016) gimė Springse, Pietų Afrikoje, jos tėvų šaknys siekė Plungę, Švenčionis ir Kauną. Mergaitei tebuvo keli mėnesiai, kai mirtis pasiglemžė jos tėvą, senelį ir dėdę, tad Rhoną užaugino našlaujanti motina ir senelė. Įdomus faktas šeimos biografijoje – Rhona giminiavosi su dviem žymiais JAV gyvenusiais pusbroliais iš tėvo pusės: JAV mados fotografu Irvingu Pennu ir režisieriumi, prodiuseriu Arthuru Pennu.
Rhona nuo pat mažų dienų linko į dailę, kaip pati sakė: „Manau, toks polinkis jau būna duotas gimstant. Tai tarsi magnetas, traukiantis tave, nori to ar nenori“. Baigusi Witwatersrando universitetą pagal specialybę dirbo logopede ir studijavo meną – lankė piešimo pamokas George‘o Boyso vaizduojamųjų menų mokykloje. Jos kūrybos laukas buvo platus: nuo grafikos, tapybos darbų iki skulptūrų ir netgi poezijos, kuri neretai lydėdavo menininkės vaizduojamosios dailės kūrinius.
Parodoje „Rhona Gorvy: kūrybinės įžvalgos“ pristatoma didžioji dalis pernai vasarą Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų pasiekusio dailininkės meninio palikimo. Simboliška – 2016 m. liepos 13-oji buvo diena, kai Pietų Afrikoje mirė beveik 95 metų sulaukusi menininkė, nenustojusi kurti iki paskutinių gyvenimo dienų. Nors protėvių žemėje jai niekada neteko lankytis, R. Gorvy su Lietuva visuomet siejo stiprus emocinis ryšys.
R. Gorvy kūryba žinoma ir vertinama dėl gebėjimo menine kalba prabilti apie visuomenei rūpimus klausimus, priartėti prie žmogiškumo esmės. Kaip teigė Pietų Afrikos menotyrininkė Stacey Vorster, „Kai žodžiai nepajėgia aprėpti žmogiškumo sudėtingumo ir gelmės, Gorvy menas padeda prisiliesti prie to, kas mus visus paverčia žmonėmis. Gorvy įžvalgos dirbant tiek su įsivaizduojamais, tiek su realiais subjektais, žmonėmis ar gyvūnais, atskleidžia jos gilią empatiją“.
Rhonos Gorvy darbų paroda bus eksponuojama Tolerancijos centre iki 2017 m. rugsėjo mėn. 29 d. Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos, judaikos ekspozicijos, vyksta kultūriniai renginiai, konferencijos, filmų peržiūros, diskusijos visuomenei aktualiomis temomis.
Daugiau informacijos:
Ieva Šadzevičienė,
VVGŽM Tolerancijos centro vadovė
Tel. (8 5) 262 9666; el. paštas: [email protected]
