7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rasa Murauskaitė

Rasa Murauskaitė

Šiuolaikinė mito transformacija, garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ pirmąkart Klaipėdoje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimas lapkričio 13 d., trečiadienį, 18 val., Klaipėdos kultūros fabrike pirmąkart pristatomas uostamiesčio žiūrovams.

„Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
„Olympian Machine“. M. Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

Prasideda VIII Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas

„Jei kas nori pajusti, apčiuopti Lietuvos gelmę, teatsigrįžta į Čiurlionį“, – nedideliame interviu prieš VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pradžią rašė prof. Vytautas Landsbergis. Didžiausios Lietuvoje profesionaliosios muzikos varžybos prasideda jau lapkričio 8 d. ir tęsis iki lapkričio 17 d. Konkurso organizatoriai ypatingai džiaugiasi, kad šis renginys tapo vienu pirmųjų, kurį sutiko globoti LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rasa Murauskaitė

Mėlynas gaublys – ateities užuomina?

Įspūdžiai iš Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje

Ketvirtadienio, spalio 10-osios, vakarą visam pasauliui laukiant, kam atiteks Nobelio taikos premija ir viena potencialiausių kandidačių laikant šešiolikmetę švedų klimato aktyvistę Gretą Thunberg, Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo Eduardo Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ trims solistams, vaikų chorui, dviem fortepijonams, kontrabosui ir mušamųjų grupei. Nors kitą dieną paaiškėjo, kad Greta premijos negavo, simboliškesnio konteksto šiam kūriniui nė nesugalvotum.

David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
David Geringas ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Klaipėdos Balsio menų gimnazijos choras ir vadovė Zita Kariniauskienė. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikejai. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Oratorijos atlikimo akimirka. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
Pirmasis oratorijos dirigentas Juozas Domarkas su žmona. A. Rakausko nuotr.
Rasa Murauskaitė

„Kandidas“, arba pamilti akimirksniu

Įspūdis po Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ premjeros LNOBT

Užgęsta šviesos, pasirodo dirigentas, nugriaudi plojimai – prasideda muzika. Šią akimirką atlikėjai ir publika persikelia į kitą erdvėlaikį. Transformacija – tai tikrasis muzikos meno žavesys. Kaip prieš „Kandido“ premjerą pasakojo operetės režisierius Vincentas Boussard’as, Leonardo Bernsteino kūryba yra tiesiog pritvinkusi nepaprasto žavesio, kaip ir pati šio kompozitoriaus, dirigento, atlikėjo asmenybė. Jos turtingumas, reiškęsis per muziką, priverčia šią pamilti akimirksniu.

Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

„Blogi orai muziejuje“: galerinė performanso versija ir naujos vinilinės plokštelės pristatymas

Ką tik naujo sezono programą pristačiusi „Operomanija“ kviečia aplankyti „Blogus orus muziejuje“. Vienas įdomiausių pastarojo meto sceninių kūrinių, menininko Arturo Bumšteino barokinio teatro triukšmų mašinų performansas „Blogi orai“, kiek pakeitęs savo pavidalą, virsta performansu „Navigacijos“ – galerine „Blogų orų“ versija, kurią Nacionalinėje dailės galerijoje bus galima išvysti rugsėjo 19 d. Tą patį vakarą naują performansą „Barometras“ pristatys ir australų menininkas Ivanas Chengas, o palindromo principu dėliojamų renginių ašimi taps ką tik išleistos „Blogų orų“ vinilinės plokštelės pristatymas.

„Blogi orai“. . Aleksos nuotr.
„Blogi orai“. . Aleksos nuotr.
Rasa Murauskaitė

Apie laukimą

Simfoninės pasijos pagal Edvardo Griego muziką „Laukimas“ premjeros įspūdžiai Vilniaus festivalyje

Sakoma, kad istorijos, kurias pasakojame, formuoja mūsų savivoką, tai, kas mes esame. Tad permąstyti, kitaip papasakoti seniausius žmonijos mitus, pasakas, epus yra pretenzingas bandymas į žmonių mąstymą įdiegti naujas perspektyvas. Iki skausmo pažįstama Pero Giunto istorija – nepaprastai gražus ir jautrus norvegiškas epas, kuriam ypatingą reikšmę muzikos istorijoje suteikė Edvardo Griego muzika Henriko Ibseno dramai. Vienas jos „daugtaškių“, kurį tekstu ir naujomis prasmėmis užpildė simfoninės pasijos solistams, chorui ir orkestrui „Laukimas“ kūrėjai, – tai neįtikėtinai paslaptingas ir talpus Solveigos personažas. Birželio 21 d. Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte Lietuvos rusų dramos teatre jis vedė publiką į metafizinę kelionę link suvokimo, kokia yra meilės ir ištikimybės kupino laukimo prigimtis.

„Laukimas“. Dirigentas Eivingas Gullbergas Jensenas. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Dirigentas Eivingas Gullbergas Jensenas. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Dirigentas Eivingas Gullbergas Jensenas. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Dirigentas Eivingas Gullbergas Jensenas. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Mari Eriksmoen. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Mari Eriksmoen. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Mari Eriksmoen. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Mari Eriksmoen. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Choras „Vilnius“ ir Steinas Skjervoldas. D. Matvejevo nuotr.
„Laukimas“. Choras „Vilnius“ ir Steinas Skjervoldas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Muzikinės novelės

Pasirodė naujas Arvydo Malcio autorinis kamerinės muzikos albumas „Suskilęs laikas“

„Viskas prasideda nuo idėjos. Tada ieškau būdų jai realizuoti“, – viename interviu yra minėjęs kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys, neseniai pristatęs naują kamerinės muzikos rinktinę „Suskilęs laikas“. Į ją kompozitorius sudėjo kūrybinę asmenybę taikliai įgarsinančius kamerinės muzikos kūrinius – savitos raiškos kūrybinių vertybių kvintesenciją.

Aleksandras Rammas, Anna Odincova ir Arvydas Malcys. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Aleksandras Rammas, Anna Odincova ir Arvydas Malcys. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Arvydas Malcys su Asta Krikščiūnaite ir Vilniaus kvartetu. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Arvydas Malcys su Asta Krikščiūnaite ir Vilniaus kvartetu. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Rasa Murauskaitė

Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis

Įspūdžiai po operos „Don Žuanas“ premjeros Klaipėdos Žvejų rūmuose

Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“ subtiliai balansuoja tarp komedijos ir tragedijos. Šis kūrinys – tarsi žvilgsnis į žmogiškąsias silpnybes, klaidos prigimties perspektyvas, tik perlietas gero humoro doze. Naujajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme svarstyklių lėkštelės vis dėlto labiau svyra į sveiko komizmo pusę. Tai, o ir daugelis kitų šios vieno svarbiausių XVIII a. sceninių veikalų interpretacijos aspektų byloja apie „žiūrovišką“ jo kryptį. Tad ir kalbėti apie šį pastatymą epitetais „įsimintinas“, „išskirtinis“ tarsi nepritiktų, bet jo solidumą ir kokybę svarbu pastebėti. Priešingo rezultato sunku tikėtis, mat prie šio „Don Žuano“ dirbo komanda, kurios pavydėtų bet kuris Lietuvos teatras. Muzikinę operos dalį rengė žinomas Mozarto muzikos ekspertas, Zalcburgo Mozarteumo profesorius Josefas Wallnigas, veikalą režisavo Jonas Vaitkus, scenografija rūpinosi Gintaras Makarevičius, kostiumais – Sandra Straukaitė, choreografija Aurelijaus Liškausko, šviesos Eugenijaus Sabaliausko.

Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Murauskaitė

Žiauriausia iš operų

Įspūdžiai iš Albano Bergo operos „Vocekas“ Suomijos nacionalinėje operoje

„Vocekas“, net ir praėjus beveik šimtmečiui nuo premjeros, išlieka vienu skaudžiausių, sąžiningiausių ir tiesmukiškiausių žmogaus gyvenimo komentarų“, – taip apie vieną svarbiausių XX a. operos meno kūrinių, Albano Bergo „Voceką“ („Wozzeck“), kalbėjo škotų režisierius seras Davidas McVicaras. Būtent šio žymaus režisieriaus (kurio kūrybinėje biografijoje – bendradarbiavimas su Anglijos Karališkąja opera, Metropoliteno opera, žymiuoju Glyndebourne’o festivaliu ir daugeliu kitų) Čikagos lyrinėje operoje pastatytas „Vocekas“ šių metų kovo 29 d. atkeliavo ir į Suomijos nacionalinę operą (operos perkėlimu rūpinosi Danielis Ellis).

Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Scena iš operos „Vocekas“. Suomijos nacionalinio operos teatro nuotr.
Rasa Murauskaitė

Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“

Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“ – taip pavadintas tarptautinis forumas, skirtas tapatybės problematikai skirtingais rakursais aptarti. Kovo 16 d. 14 val. forume, kuriame simboliniais atspirties taškais pasirinkti Lietuvos ir Europos himnai, diskutuos Lietuvos ir užsienio intelektualai, o nuo 18 val. vyks forumo temą atspindintis koncertas.

  < PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas