Autorius: „Pasakos“ inf.

„Pasakos“ inf.

Ką tik atsisveikinusi su žiūrovais Vilniuje, „Scanorama“ tęsia kino šventę Kaune, Klaipėdoje, vėliau ir Šiauliuose. Nesuspėjusių pamatyti visų norimų festivalio filmų kino teatre, laukia staigmena – lapkričio 19–25 d. net šeši „Scanoramos“ filmai visiems Lietuvos žiūrovams bus pasiekiami internetu, adresu www.zmonescinema.lt., platformoje „ŽMONĖS Cinema“. 

„Labai džiaugiuosi, kad „Scanoramos“ filmai atranda naujų erdvių, kurios žiūrovams suteikia daugiau laisvės rinktis ir filmus žiūrėti legaliai“, – sako „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gažina Arlickaitė. Projekto „ŽMONĖS Cinema“ vadovė Andrė Balžekienė džiaugiasi, kad festivalis persikėlė ir į interneto erdvę, nes tai suteiks galimybę kinu mėgautis žmonėms, kurių miestus „Scanorama“ aplenkia. „Tikime, kad kokybiškas kinas turi būti legaliai prieinamas visoje Lietuvoje. Bendradarbiaudami su „Scanorama“ galime pasiūlyti aukštos meninės vertės filmus“, – sako  A. Balžekienė.

„Pasakos“ inf.

„Kinas po žvaigždėmis“ skelbia devintojo sezono pradžią – liepos 31 d. Katedros aikštė virs didžiausia miesto kino sale po atviru dangumi, o  nuo rugpjūčio 1 d. „Kino po žvaigždėmis“ seansai persikels į Valdovų rūmų kiemą. Lauko kino sezoną atidarys Raimundo Banionio filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“.

„Džiaugiamės galėdami padovanoti nemokamą kino seansą visam miestui. Pastebėjome, kad per aštuonerius metus „Kinas po žvaigždėmis“ jau tapo tradicine pramoga mieste vasarojantiems kino mėgėjams. Ypač džiugina galimybė atidarymo seanse parodyti aukščiausios kokybės restauruotą lietuvių kino klasiką. Šis seansas nebūtų įmanomas be projekto partnerio – Lietuvos kino centro, dirbančio svarbų lietuvių kino paveldo išsaugojimo darbą“, –  sako kino teatro „Pasaka“ direktorė Andrė Balžekienė.

„Pasakos“ inf.

„Drugelio miestas“ – dokumentinis filmas, kviečiantis diskutuoti apie skirtingų kultūrų gyvenimą vienoje šalyje. Režisierė Olga Černovaitė piešia rusakalbio Visagino portretą ekonominių neramumų ir politinės įtampos metu. „Drugelio miestas“ buvo rodytas Europos šalių kino forume „Scanorama“, o dabar keliauja per Lietuvos miestų ekranus.

Visaginas – jauniausias miestas Lietuvoje, atsiradęs 8-ajame dešimtmetyje. Jo tikslas – aptarnauti atominę jėgainę. Miestas tapo namais žmonėms iš visos Sovietų Sąjungos, jo kalba – rusų. Taip nutiko, nes Lietuvoje stigo branduolinės fizikos specialistų. Vyraujant sovietinei internacionalizmo dvasiai mieste gyveno išeiviai iš visų penkiolikos sovietinių respublikų ir daugiau kaip keturiasdešimt etninių tautybių atstovai. Tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, miesto statybos, finansuotos iš Maskvos, staiga sustojo. Kiek vėliau narystės Europos Sąjungoje sąlyga buvo elektrinės uždarymas. Elektrinės uždarymo procesas tęsis iki 2038 metų. Anksčiau elektrinėje dirbo per penkis tūkstančius, dabar – tik maždaug tūkstančiai darbuotojų. Miesto gyventojų skaičius sumažėjo maždaug trylika tūkstančių.

„Pasakos“ inf.

Gruodžio 3 d. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ prasidėjo devintasis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Festivalio atidaryme paskelbta Metų kino moteris, ja tapo kino platinimo kompanijos „A-One Films Baltic“ vadovė Giedrė Krikščiūnaitė, Lietuvos kino ekranams pateikusi daug vertingų filmų. Šiam apdovanojimui buvo nominuotos prodiuserė Živilė Gallego bei Lietuvos kino centro darbuotoja Liana Ruokytė-Jonsson.

„Pasakos“ inf.

Gruodžio 3–13 d. vyksiančio tarptautinio moterų kino festivalio „Šeršėliafam“ žiūrovams bus pristatytas naujausias japonų režisierės Naomi Kawase filmas „Kaip žydėjimas vyšnios“ („An“, 2015). Šiemet atidaręs Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programą, filmas vadinamas žiūroviškiausiu tarptautinį pripažinimą pelniusios japonų režisierės darbu.

Kanuose, kur dominuoja režisieriai vyrai, Naomi Kawase – itin dažna viešnia. 1997 m. ji tapo jauniausia režisiere, gavusia „Auksinės kameros“ apdovanojimą už debiutinį filmą „Suzaku“. Praėjus dešimtmečiui Naomi Kawase darbas „Raudantis miškas“ („The Mourning Forest“) buvo įvertintas Didžiuoju prizu. Režisierės filmai ne kartą dalyvavo konkursinėje festivalio programoje, ji buvo festivalio žiuri narė. Naomi Kawase filmams būdinga fikcijos ir dokumentikos dermė, neskubi pasakojimo maniera, paslaptingumas, šeimos santykių, praeities ir ateities, žmogaus ir gamtos ryšio temos.

„Pasakos“ inf.

Gruodžio 3–13 d. vyksiančio tarptautinio moterų filmų festivalio žiūrovai galės pamatyti naujausią režisieriaus Pano Nalino filmą „Piktosios indų deivės“ („Angry Indian Goddesses“, 2015). Daugelį Indijoje ypač aktualių ir skaudžių moterų problemų paliečiantis filmas pristatytas ir šiltai sutiktas Toronto ir Romos kino festivaliuose. Pastarajame „Piktosios indų deivės“ buvo apdovanotos publikos prizu. Tai bus vienintelis „Šeršėliafam“ filmas, sukurtas režisieriaus vyro.

Filme pasakojama sėkmingos mados fotografės Fridos istorija. Mergina pakviečia šešias geriausias savo drauges į Goa, kur visas apstulbina netikėtomis žiniomis. Frida išteka, tačiau neatskleidžia, kas jos išrinktasis. Atostogos virsta pašėlusiu mergvakariu.

„Pasakos“ inf.

Gruodžio 3–13 d. tarptautinio moterų kino festivalio „Šeršėliafam“ žiūrovai galės pasižiūrėti naujausią Cristinos Comencini darbą „Meilužis iš pietų“ („Latin lover“, 2015). Filmas ne tik atiduoda duoklę auksiniam italų kino laikotarpiui, bet ir smagiai žaidžia pietiečio meilužio (latin lover) tipažo stereotipais.

Pietiečiai meilužiai, praėjusio amžiaus 3-iajame dešimtmetyje pasirodę Holivudo filmuose, o vėliau ir italų kine, užburia giliu žvilgsniu ir temperamentu. Tamsiaplaukiai romantiški vyrai, atrodo, visada žino, ką ir kaip pasakyti, kad imtų lengvai linkti kojos, pilve pradėtų plazdenti drugeliai, o nevalinga šypsena kilstelėtų lūpų kampučius. Jie gali kiekvieną moterį priversti pasijusti gražiausia ir geidžiamiausia.

Pirmuoju pietiečiu meilužiu kino istorijoje tapo italų kilmės Holivudo žvaigždė Rudolphas Valentino. Jį dievino moterys ir nekentė vyrai. Ankstyva aktoriaus mirtis sukėlė visuotinę isteriją ir savižudybių bangą.

„Pasakos“ inf.

Gruodžio 3–13 d. vyksiantį tarptautinį moterų filmų festivalį „Šeršėliafam“ atidarys prancūzų režisierės, aktorės ir scenaristės Emmanuelle Bercot filmas „Aukštai pakelta galva“ („La tête haute“, 2015), kuris pradėjo ir šių metų Kanų kino festivalį.

„Aukštai pakelta galva“ – įtaigi socialinė drama. Jos siužeto pagrindas – pagrindinio filmo veikėjo Malonio kelias nuo šešerių iki aštuoniolikos metų. Nesivaldantis, linkęs į smurtą, jaunos, nuo narkotikų priklausomos motinos augintas Malonis keliauja per teismus ir reabilitacijos centrus. Filmas fiksuoja Prancūzijos nepilnamečių teisingumo sistemą, destruktyviai besielgiantį jaunuolį ir nepailstančių socialinės sistemos darbuotojų pastangas jį išgelbėti.

„Pasakos“ inf.

Kartu su rudeniu į kino teatrą „Pasaka“ grįžo Senjorų arbatėlė, įdomiems filmams ir jaukiems pašnekesiams prie arbatos suburianti vyresnio amžiaus kino mėgėjus. Bendravimą ir gerą kiną skatinanti iniciatyva šiemet žengia dar vieną žingsnį ir pristato akciją „Nupirk senjorui bilietą į kiną“. „Pasakos“ kino teatro lankytojai kviečiami padovanoti senjorams popietę su kinu.

Neribotą iniciatyvos laikotarpį į specialius seansus nupirktą bilietą galima įmesti į tam skirtą dėžutę kino teatre „Pasaka“ arba įteikti asmeniškai. Į dėžutę atkeliavę bilietai bus padovanoti nepasiturintiems senjorams.

„Pasakos“ inf.

Rugsėjo 9 d. kino teatras „Pasaka“ pradeda filmų įkvėptų diskusijų ciklą „Pilietis kinas“. Kas antrą mėnesio trečiadienį planuojama rodyti įdomius filmus ir po jų kylančius pilietiškumo, sąmoningumo, atsakomybės klausimus aptarti kartu su žurnalistu Dovydu Pancerovu.

„Viešoje erdvėje netyla kalbos, ar Lietuvoje yra toks pilietinis ugdymas, koks turėtų būti. Kol švietimo sistemoje bus padaryti tam tikri sprendimai, gali praeiti metai, o mūsų nuomone, veikti reikia jau dabar. Matome, kad kinas – puiki priemonė kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Taip kilo idėja kalbėtis apie pilietiškumą, pasitelkus filmus, nelaukiant, kol tai mus pakvies padaryti kiti“, – teigia sumanymo autorė, kino teatro „Pasaka“ direktorė Andrė Balžekienė.

Filmų įkvėptų diskusijų ciklo „Pilietis kinas“ pavadinimą pasufleravo Orsono Welleso „Pilietis Keinas“. Šio filmo citata apibūdina diskusijų ciklo esmę: „Tik vienas žmogus gali nuspręsti, kaip man elgtis. Tai aš pats.“