Didžiųjų miestų kino teatruose – nemokamos naujai restauruotos lietuvių kino klasikos premjeros

Lietuvos kino centras visuomenei pristato tris naujai restauruotus kino filmus. Po šešiasdešimties metų į šalies kino teatrų ekranus sugrįžta pirmasis lietuviškas filmas vaikams – režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ (1957), debiutinis Vytauto Žalakevičiaus ilgametražis filmas „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir Gyčio Lukšo psichologinė drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981).

Gruodžio 3–5 dienomis 19 val. Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, taip pat „Forum Cinemas“ Kaune ir Klaipėdoje vyksiantys šių filmų seansai kviečia nemokamai pamatyti geriausios kokybės lietuvių kino klasikos meistrų darbus ir susitikti su jų kūrėjais. Bus surengti devyni visiems atviri kino seansai. Įėjimas į renginius su nemokamais bilietais, kuriuos galima atsiimti kino teatrų kasose likus 1 val. iki seansų pradžios. Vietų skaičius ribotas.

Vilniuje filmą „Vasara baigiasi rudenį“ pristatys režisierius Gytis Lukšas. Vilniuje ir Kaune filmo „Žydrasis horizontas“ pristatyme dalyvaus ir savo prisiminimais pasidalins šiemet nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Auksine gerve“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui apdovanotas operatorius Algimantas Mockus, taip pat Sauliaus vaidmenį filme sukūręs kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas. Susitikime filmo „Adomas nori būti žmogumi“ žiūrovais Vilniuje dalyvaus operatorius A. Mockus. Visų filmų pristatymus Vilniuje ir Kaune moderuos kino kritikai Rasa Paukštytė ir Gediminas Jankauskas.

Pirmasis ne tik vaikų auditorijai skirtas, bet ir lietuvių kino kūrėjų savarankiškai sukurtas filmas „Žydrasis horizontas“ pasakoja apie berniukus, svajojančius patekti į jūrininkų mokyklą Klaipėdoje ir tolimuosius plaukiojimus, vaikystės romantiką, nuotykius ir išbandymus, susidūrus su tikrove. Vytauto Mikalausko nuotykių filmas vaikams į filmavimo aikštelę subūrė vėliau pripažintus kinematografininkus Henriką Šablevičių, Algimantą Mockų, Arūnas Žebriūną. Pasak kino kritiko Eustachijaus Aukštikalnio, filme suvaidinusio nedorą dėdę Tiburcijų, „visas būsimasis Lietuvos kino žiedynas krikštą gavo „Žydrajame horizonte“.

Kitas Lietuvos kino centro užsakymu restauruotas ir visuomenei pristatomas filmas – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus drama „Adomas nori būti žmogumi“ (1959). Naujam gyvenimui prikeltas filmas šiemet buvo pristatytas Liubeko kino festivalyje „Šiaurės šalių kino dienos“, kur įvyko tarptautinė restauruoto filmo premjera. Sukurtas pagal Vytauto Sirijos Giros romaną, „Adomas nori būti žmogumi“ pasakoja apie jauną idealistą Adomą, pakliuvusį į skaudžių socialinių konfliktų ir ciniškos apgaulės verpetus. Laikinojoje sostinėje besirutuliojanti istorija atskleidžia Adomo ir jo merginos Liucės viltis ir svajones ištrūkti iš savo skurdžios kasdienybės į už jūrų marių esantį gražesnį pasaulį.

Dar viena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatrų žiūrovų laukianti restauruoto lietuviško filmo premjera – režisieriaus Gyčio Lukšo drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981) apie jauną našlę pamilusius tėvą ir sūnų, per kamerinę trijų vienišų žmonių istoriją, jų tarpusavio santykius, neišsakytais jausmais ir neįgyvendintais siekiais pažymėtus jų gyvenimus atskleidusi skaudų visos Lietuvos ir jos kaimo likimą.

Dėl filmo pagal rašytojo Romualdo Granausko scenarijų įgyvendinimo G. Lukšas kovojo beveik dešimt metų. Sunkiai suvokiama ir tai, kaip tuo metu galėjo atsirasti filmas, kuriame tėvo ir sūnaus vaidmenis atlikę aktoriai Algimantas Masiulis ir Valentinas Masalskis, sėdėdami ant griovio kranto dainuoja vežamų į tremtį žmonių dainą „Jei ne auksinės vasaros, ne mėlynos vosilkos...“, o finalinėje scenoje mažytę kaimo sodybą, gimtinės simbolį, apsupa galingi rusiški buldozeriai. Tai nesutrukdė filmui apkeliauti pusę pasaulio ir 1983-iaisiais laimėti prizą XVI sąjunginiame kino festivalyje už geriausią aktorių (Vaiva Mainelytė, V. Masalskis, A. Masiulis) ansamblį. 

Visus filmus Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo ir garso restauravimo darbus atliko „TPS“, „Dubbfilm Studio“ (Lenkija), „Locomotive Productions“ (Latvija).

Lietuvos kino centro užsakymu jau suskaitmeninta ir restauruota 13 filmų: „Žydrasis horizontas“ (rež. V. Mikalauskas, 1957), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1966), „Jausmai“ (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968), „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys, 1972), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1974), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980), „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. G. Lukšas, 1981), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990). Iki metų pabaigos bus baigti restauruoti dar du lietuvių kino klasikos kūriniai – Arūno Žebriūno filmai „Paskutinė atostogų diena“ (1964) ir  „Riešutų duona“ (1977).

Visi restauruoti filmai yra atviri viešam demonstravimui, gavus Lietuvos kino centro leidimą.