Autorius: NMKČDM inf.
NMKČDM inf.
Antano Obcarsko paroda
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune spalio 19 d., ketvirtadienį, 18 val. parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ tęsia Antano Obcarsko parodos atidarymas.
Jau pirmieji A. Obcarsko kūriniai parodė dailininko mėgavimąsi ekspresionistine tapyba, kurioje balansuojama tarp abstrakčių ir figūrinių vaizdų. Menininkas nevengė ryškių, kontrastingų spalvų. Taip pat jau pirmuosiuose darbuose Obcarskas įtraukė žaidimo ir intrigos elementų. Ekspresionistinis žaismingumas labiausiai išsiskleidė 1993 m. tapus grupės „Angis“ nariu. Dailininkas iš dvimatės kūrybos perėjo į erdvinę – ėmėsi instaliacijų, objektų kūrimo. Vieni ryškiausių – instaliacija „Dangus“ (1996), metaliniai objektai „Baronka I“ ir „Baronka II“ (2001).
Dailininko kūrybos prigimtyje slypintis žaidimo elementas atskleidė kūrybinę giminystę su Jurgiu Mačiūnu ir jo „Fluxus“ judėjimu. Jo darbas „Oras iš Kauno“ 2002 m. papildė Paveikslų galerijos „Fluxus“ ekspoziciją.
Nuo 2004 m. instaliacijų pokštą pakeitė didelio formato minimalistinės spalvinės raiškos kūriniai („Juodoji poema apie iliuzijų praradimą“, „Trys netaisyklingos plokštumos“). Nuo 2012 m. tokią opmeno interpretaciją dailininkas ėmėsi plėtoti kūriniuose „Akriliniai rašmenys“. Ši dvimatės ir bareljefinės tapybos, abstrakcijos ir turinio jungtis eksponuojama parodoje.
Parodų ciklas „Lūžio kartos vardai“ seka dailininkų kūrybos pokyčius. A. Obcarsko polinkis ieškoti naujo stiliaus ir išraiškos – akivaizdus. Svarbiausia, kad bet kuri nauja jo kūrybos kryptis yra tikslinga ir neatsitiktinė.
A. Obcarsko (g. 1958) dailės mokslų pradžia – 1973 m. Stepo Žuko dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas). 1977–1982 m. studijavo LTSR valstybiniame dailės institute Vilniuje (dabar – VDA).
Parodose menininkas pradėjo dalyvauti nuo 1982 metų. 1990 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, buvo LDS jaunųjų dailininkų susivienijimo Kauno skyriaus pirmininkas, LDS Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininkas. Nuo 2002 m. dirba dailės mokytoju Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Nuo 2011 m. yra Vokietijos menininkų sąjungos „ Focus Europa“ narys, tarptautinių parodų dalyvis (54-oji Venecijos bienalė, 2011, NordArt 2014 (Vokietija), 6-oji ir 7-oji Tarptautinė Pekino meno bienalė (2015, 2017).
Paroda veiks: 2017 10 19–2018 01 14
Papildomą informaciją teikia: Parodų ciklo „Lūžio kartos vardai“ kuratorė Kristina Civinskienė tel. +370 686 19 606.
NMKČDM inf.
„Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune spalio 17 d., antradienį, 14 val. įvyks vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios parodos „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ atidarymas.
Renginyje dalyvaus: Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Kauno Švč. Sakramento bažnyčios rektorius kun. Jonas Stankevičius, restauratorius Daugis Bumbulis, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, menotyrininkė Raimonda Norkutė.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės akademijos kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.
Paroda pasakoja apie menišką retos ikonografijos vitražą, apie trapaus kūrinio kelią, apie unikalaus paveldo objekto sugrįžimo svarbą. 2016–2017 m. aukščiausios kategorijos restauratoriaus Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės (III kategorija) restauruotame kūrinyje išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vitražui kontekstą parodoje kuria vertingi sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai.
Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Paroda veiks: 2017 10 17–2018 01 07
Papildomą informaciją teikia: menotyrininkė dr. Raimonda Norkutė tel. 370 610 15880
NMKČDM inf.
„Pojūčių paveikslai“ – sensorinė ekskursija po M. K. Čiurlionio galerijos sales
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune
Kviečiame registruotis į „Pojūčių teatro“ ekskursijas ir naujai pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą!
„Pojūčių paveikslai“ – tai sensorinė ekskursija po M. K. Čiurlionio galerijos sales. Jos metu lankytojai turės galimybę pažinti jose esančius kūrinius nenaudodami regos. Aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, atkurs atrinktų paveikslų įspūdį. Šios ekskursijos dalyvis patirs meno kūrinį, pasiduodamas savo ir kūrinį interpretuojančių aktorių vaizduotei. Tie, kurie stebės veiksmą neužsirišę akių, regės subtiliomis formomis atgyjančius paveikslus – kaip aktorių ir dalyvių veidai pasineria į tapytojo pastelinę miglą, keliauja mistinėje laidotuvių procesijoje arba žaidžia kaip vaikai pasakoje tarp kalnų ir paukščių.
Idėja šiam projektui kilo apmąstant galimybę perteikti vizualų kūrinį aklam galerijos lankytojui. Bendradarbiaujant su Aklųjų sąjungos nariais, paaiškėjo, kad meno galerijose jiems norisi lankytis, tačiau kūrinius jie gali suvokti tik iš smulkmeniškų apibūdinimų. Daugelio darbų negalima liesti, o alternatyvos – taktilinės parodos, katalogai – vis dėlto neatskleidžia originalaus kūrinio intensyvumo, spalvų, kontrastų ir atmosferos. „Pojūčių teatro“ aktoriai pradėjo gilintis į tai, kokie procesai vyksta vaizduotėje stebint meno kūrinį. Pradėta kurti priemonių sistema, padedanti perteikti pirmą sukeltą įspūdį ir gilintis į atmosferą. Prisilietimai ir liečiamų objektų tekstūros perteikia tapybos manierą, garsai – dydį, vibraciją, griežtumą arba fragmentiškumą, kvapai – atmosferą, judesys – abstraktumą arba konkretų siužetą, nuotaiką.
Ekskursijos vyks:
Spalio 14 d. 13.30 val.
Spalio 15 d. 11.30 val.
Lapkričio 4, 5, 18, 19 d. 11.30 ir 13.30 val.
Ekskursijos dalyvių registracija vyksta darbo dienomis 9.00–16.30 val. tel. (8 37) 221418
Vietų kiekis ribotas, įėjimas su muziejaus bilietu.
NMKČDM inf.
Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko „Pokalbis su Čiurlioniu“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune rugsėjo 21 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių parodos „Pokalbis su Čiurlioniu“ atidarymas bei parodos katalogo pristatymas. Plačiajai auditorijai bus pristatyti ir rečiau eksponuoti M. K. Čiurlionio piešiniai, eskizai. Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
„Pokalbio su Čiurlioniu“ parodos gimimą inspiravo ilgus metus trunkantis menininkų susidomėjimas M. K. Čiurlionio asmenybe ir kūryba, prasidėjęs dar vaikystėje, vartant jo paveikslų albumus. Vėliau dailininkai daug kartų lankėsi M. K. Čiurlionio darbų ekspozicijoje, gilinosi į M. K. Čiurlionio žodžio kūrybą, analizavo tiek jo darbus, tiek savo asmenines patirtis, kurioms įvairiais gyvenimo etapais turėjo įtakos šis menininkas. Parodoje tarp dailininkų ir M. K. Čiurlionio kūrinių tartum vyksta pokalbis bendra temų, emocijų, simbolių kalba.
Naudodamas Viktorijos laikų akvarelės techniką, šis menininkų duetas įamžina Vilniaus, Trakų, Pamario panoramas, o šį kartą improvizuoja Čiurlionio kūrinių temomis.
Jūratė Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje. 1976–1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981–1985 m. dirbo architekte-restauratore. Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžta prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai – Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose. 1974–1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute dizainą. Nuo 1981 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema – pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.
Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas tiek kaip atskiri autoriai, tiek kaip menininkų duetas yra dalyvavę įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose, jų darbų yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos.
Parodos globėjas LR Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas.
Parodos rėmėjai ENERSTENOS įmonių grupė.
Paroda veiks: 2017 09 21–2018 01 07
Papildomą informaciją teikia: Čiurlionio skyrius (tel. 8 37 323603)
NMKČDM inf.
Kauno bienalės parodos Paveikslų galerijoje
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune rugsėjo 16 d., šeštadienį, 18 val. įvyks Kauno bienalės parodų „Ateini ar išeini“, „Iš ko padaryti paminklai“ ir Sophie Calle parodos atidarymai.
Parodoje „Ateini ar išeini“ eksponuojami projektai, performansai, akcijos, filmai, objektai, kritiškai persvarstantys paminklo funkciją, formą, santykį su ideologija, erdve ir žmogaus kūnu. Paminklas šiuose kūriniuose yra ne tikslas, o veikiau šiuolaikinė komunikacijos priemonė, atminties politikos (de)konstravimo įrankis.
Dauguma parodos darbų sukurti po 1990-ųjų, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę griuvo sovietmečio stabai ir prasidėjo naujas viešų erdvių įpaminklinimo etapas. Socialistinį realizmą pakeitė tautinis idealizmas, tačiau paminklo samprata liko nepakitusi. Naujieji paminklų statytojai nesidrovėdami perėmė monumentalią ankstesnės epochos retoriką.
Nėra ir negali būti vieno „teisingo“ žvilgsnio į paminklą, vienos nekonfliktiškos atminties. Kieno akimis, iš kokios perspektyvos, laikotarpio, vietos, patirties žvelgiame į monumentus? Ką tas žvilgsnis pasako apie žiūrinčiuosius ir apžiūrimuosius, kuriančiuosius ir kritikuojančiuosius? Ir kur po dvidešimties metų bus dabartiniai paminklai?
Menininkai: Danas Aleksa, Audrius Ambrasas, Kostas Bogdanas, Coolturistės, Kristina Inčiūraitė, grupė „Iš reikalo“ (Jurga Jasinskaitė, Marta Vosyliutė), Vytenis Jakas, Audrius Janušonis, Sandra Kazlauskaitė, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Deimantas Narkevičius, Valdas Navasaitis ir Marius Ivaškevičius, Ernestas Parulskis ir Liudas Parulskis, Eglė Rakauskaitė, Indrė Šerpytytė, Emilija Škarnulytė, Gediminas Urbonas, Gintaras Zinkevičius, menininkas, nenorintis minėti pavardės, ir kiti
Kuratorė Laima Kreivytė
Parodoje „Iš ko padaryti paminklai“ tarptautinė videodarbų kolekcija pristato pastarojo dešimtmečio kūrinius ir platų meninių gestų spektrą kaip kontrastą XXI a. pradžios nykstančiai monumentų didybei.
Parodos kūriniai siūlo įvairias nacionalinių monumentų tyrimo kryptis. Pirmiausia menininkų žvilgsnis krypsta į išorines paminklų nykimo priežastis: jų irimą dėl apleidimo ir tyčinį griovimą. Šį tyrimo aspektą papildo kitas – tai kūriniai, kurie iškreipia paminklų vaidmenį, jų prasmę ar jų įkūnijamą atmintį. Kai kurie įsiterpia į paminklų išvaizdą ir paskirtį – dažniausiai žaismingai, demonstruodami nepretenzingą požiūrį į juos. Galiausiai – darbai, kurie tiria naujų paminklų galimybę, jų kūrimo politiką ir pasirinkimų juos kuriant priklausomybes. Šis įvairialypis tyrimas išryškina paminklus kaip kintančio tautinio naratyvo ir mūsų laikų politinės kontrolės būdų simptomą.
Menininkai: Yochai Avrahami, Mark Clare, Declan Clarke, Ruben Woodin Dechamps ir Oscar Hudson, Effi ir Amir, Karolina Freino, Plattform Geschichtspolitik (Eduard Freudmann, Chris Gangl, Tatiana Kai-Browne), Christian Jankowski, Uri Katzenstein, Tali Keren ir Alex Strada, Kristina Norman, Kamila Szejnoch, Julia Turbahn ir Tal Alperstein, Artur Żmijewski.
Paroda surengta bendradarbiaujant su Skaitmeninio meno centru Holone (Institute for Public Presence, The Center for Digital Art, Holon).
Kuratorius Udi Edelman
Kiekviena Sophie Calle ciklo „Atsitraukimas“ dalis susideda iš trijų elementų. Tai buvusio paminklo Rytų Berlyne vietos fotografija, užrašyti žmonių prisiminimai apie tą paminklą ir archyvinė paties paminklo fotografija. Nors liečia konkrečias vietas, berlyniečių pasisakymai yra ir labai universalūs – jie visai galėtų būti ir mūsų. Turbūt svarbiausi čia yra jų prisiminimai – jie ne tik užima buvusių paminklų vietą, bet ir pripildo ją asmenišku, dažnai vienas kitam prieštaraujančiu turiniu. Tarp nebuvimo realybės ir praeities konkretumo tie prisiminimai gyvena visai nepriklausomą, kartais neįtikėtiną savo gyvenimą.
Sophie Calle (g. 1953 m. Paryžiuje) yra pasaulyje plačiai žinoma menininkė. 2007 m. ji atstovavo Prancūzijai Venecijos bienalėje. Sophie Calle meninė praktika – tai nuolatinis tyrimas, regimai objektyvus, tačiau visuomet be galo asmeniškas, net vujaristinis. Pasitelkusi fotografijas, tekstą, glaustą poetišką pasakojimą, kartais ir asmeninius daiktus ji dokumentuoja, tiria, atskleidžia savo ir kitų žmonių gyvenimo detales. Jos darbai poetiški ir griežti, juokingi ir sausi, sentimentalūs ir žiaurūs, nuoširdūs ir manipuliatyvūs.
Kuratorė Paulina Pukytė
Parodos veiks: 2017 09 16–2017 11 30
Daugiau informacijos apie Kauno bienalės renginius www.bienale.lt
NMKČDM inf.
Muziejuose nemokamos edukacinės programos moksleiviams
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kaip ir daugelis kitų Lietuvos muziejų, laukia iš atostogų sugrįžtančių mokytojų ir moksleivių su naujienomis. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. muziejaus specialistai, gidai, edukatoriai pasitiks jus su kultūrinėmis svetingumo programomis, kurios bus skirtos Lietuvos 100–mečiui paminėti, prisiminti Nepriklausomybės kūrėjus ir puoselėtojus. Nuo Čiurlionio iki „Laisvės“ paminklo kūrėjo J. Zikaro, nuo didingų laisvės idėjų iki jaukių pasisėdėjimų memorialiniuose namuose. Tai jums atskleis net 9 naujos programos. Rinkitės ne vieną, nes viskas yra NEMOKAMA!
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA ISTORINĖJE PREZIDENTŪROJE KAUNE (Vilniaus g. 33)
Edukacinė programa „Veidai ir vardai: ar pažįsti mūsų valstybės kūrėjus?“ trečiadieniais, 14 val.*
Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirta edukacinė programa supažindina su Vasario 16-osios kūrėjais ir puoselėtojais. Gimę įvairiuose Lietuvos kampeliuose, išsilavinimą įgiję Vakarų šalių arba imperinės Rusijos universitetuose, savo profesinę ir politinę brandą didžioji dalis Pirmosios Lietuvos Respublikos iškilių asmenybių pasiekė Kaune. Vasario 16-osios akto signatarai, žymūs politikai, verslo, kultūros, švietimo ir sporto atstovai paliko labai ryškius ženklus ateities kartoms. Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su šiais žmonėmis ir jų darbais Lietuvai. Dirbdami komandomis ir naudodamiesi turimomis informacinėmis technologijomis, edukacijos dalyviai identifikuos pateiktas asmenybes ir kūrybiškai, pvz., repuodami pristatys jas kitiems edukacijos dalyviams.
Trukmė: 45 min. Mokinių skaičius: nuo 10 iki 25. Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.
Edukacinė programa „Jaunojo piliečio pamoka“ trečiadieniais, 11 val.*
Pradinių klasių mokiniams skirta edukacinė programa supažindina su pagrindiniais Lietuvos valstybės simboliais – herbu, himnu ir tautine vėliava. Iškilmingoje ir autentiškoje tarpukario Prezidento rūmų aplinkoje pasakojama jų atsiradimo istorija, kalbama apie šių simbolių reikšmę ir naudojimą kasdienybėje bei oficialiomis progomis. Edukacijos dalyviai įgyja praktinių įgūdžių: kaip dera elgtis skambant Lietuvos valstybės himnui, kaip pagerbti vėliavą, kaip ją laikyti, sužino, ką pasakoja vėliavos spalvos. Edukacijos dalyvių laukia dar viena įdomi praktinė užduotis – sudėlioti tautiškos giesmės dėlionę, kurios metu ne tik įsimenami himno žodžiai, bet ir diskutuojama apie tokias abstrakčias sąvokas, kaip „Tėvynė“, „dorybė“, „nauda“ ir kt.
Trukmė: 45 min. Mokinių skaičius: nuo 10 iki 25. Rekomenduojama 1–4 kl. mokiniams.
Ekskursija „Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentai“ trečiadieniais, 13 val.*
Ekskursijos metu mokiniai susipažįsta su Pirmosios Lietuvos Respublikos pirmaisiais piliečiais – Prezidentais Antanu Smetona, Kaziu Griniumi ir Aleksandru Stulginskiu. Trumpai papasakojamos jų biografijos, apžiūrimi muziejuje saugomi jų daiktai, nuotraukos, klausoma jų balso įrašų, aptariama politinė ir visuomeninė veikla, šeimos gyvenimas, laisvalaikis. Apžiūrimi rūmai, kuriuose prezidentai dirbo ir gyveno. Taip pat apžvelgiamas to meto politinis kontekstas, Prezidento institucijos kūrimosi aplinkybės ir raida, palyginama kaip kito prezidento galių apibrėžimas Konstitucijose. Ekskursija baigiama interaktyviu žaidimu „Pažink prezidentus“.
Trukmė: 45 min. Rekomenduojama 5–12 kl. mokiniams.
*Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 20 17 78, [email protected]
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA M. K. ČIURLIONIO GALERIJOJE (V. Putvinskio g. 55)
Edukacinė programa „M. K. Čiurlionio darbai – Lietuvai“ trečiadieniais*
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas žymiausių kada nors gyvenusių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių, taip pat aktyvus kultūros veikėjas, kurį visad jaudino Lietuvos tautinis nubudimas. Ne veltui dar 1905 m. M. K. Čiurlionis rašė broliui Povilui: „Ar Tau žinomas lietuvių judėjimas? Aš pasiryžęs visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai.“ Po studijų Varšuvoje ir Leipcige grįžęs į Lietuvą, Čiurlionis sėkmingai užmezgė ryšį su Vilniuje veikusiais lietuvių inteligentais ir kitais dailininkais. Vilniuje jis užsiėmė plataus profilio kultūrine veikla: vadovavo chorui, harmonizavo liaudies dainas, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais. 1907 m. Vilniuje tapo vienu iš Pirmosios lietuvių dailės parodos organizatorių, joje eksponavo ir savo kūrinius. Taip pat susipažino su savo būsimąja žmona – rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritike Sofija Kymantaite.
Keliaudami per M. K. Čiurlionio galeriją, susipažinsite su jo kūriniais netikėtu kampu ir sužinosite, kaip Čiurlionis suvokė patriotizmą , kokia aktyvi ir įvairiapusiška buvo jo kultūrinė veikla, kas buvo jo draugai ir bendražygiai, kokių nuotykių ir kuriozų jis patyrė dirbdamas Lietuvos labui.
Trukmė: 45 min. Rekomenduojama 1–12 kl. mokiniams.
*Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 22 14 18, [email protected]
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA NACIONALINIAME M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUJE (V. Putvinskio g. 55)
Edukacinė programa „Pasitikrink, ar turi gerumo geną“
trečiadieniais 11 val.*, nuo lapkričio 29 d.
Programa vyksta parodoje „LABDARIAI.LT“, joje pristatoma unikali, istorijoje analogų neturinti tarpukario Lietuvos pilietinio sąmoningumo ir patriotiškumo akcija, kuri su Vytauto Didžiojo vardu suvienijo visą tautą bendram gražiam žygdarbiui: pastatyti vertingiausią paminklą herojui – sukurti didingą kultūros ir istorijos muziejų. Tai – puiki komunikacijos, rinkodaros mokykla. Moksleiviai bus skatinami diskutuoti tautinio sąmoningumo tema, rinksis šių dienų herojus ir mokysis sukurti savo komunikacijos planą. Programa skatins mąstyti, kaip, kokiais būdais galima suvienyti visą tautą bendram tikslui. Programos metu moksleiviai galės patikrinti, ar jų šeimos, giminės dalyvavo šioje tarpukario akcijoje, ir kartu atlikti savo „Gerumo testą“.
Trukmė: 90 min. Rekomenduojama 8–12 kl. mokiniams.
*Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 22 49 75
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS NAMUOSE KAUNE (V. Putvinskio g. 64)
Pažintinė programa „Lietuvi, kelk!”: dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenimas, kūryba ir visuomeninė veikla trečiadieniais 12 val.*
Lietuvos Respublikos šimtmečio išvakarėse Antano Žmuidzinavičiaus namai svetingai atveria duris ir kviečia moksleivius artimiau susipažinti su dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gyvenimu, kūryba ir visuomenine veikla. Autentiškoje tarpukariu statytų memorialinių namų aplinkoje išgirsite pasakojimus, kurie jus nukels į XX a. pradžią. Įvykių kaleidoskope keisis vietos ir datos: kalbėsime apie Pirmąją lietuvių dailės parodą, keliones į JAV, Šaulių sąjungą, skautus. Sužinosite, kodėl daugelį darbų dailininkas pasirašinėjo Antano Žemaičio slapyvardžiu, kodėl jis yra laikomas vienu iš garsiausių Lietuvos peizažo virtuozų, kaip galima pavaizduoti Vytį peizaže, kodėl Prezidentas Antanas Smetona lankydavosi pas Žmuidzinavičius, išgirsite, kaip skamba A. Žmuidzinavičiaus sukurti patriotiniai eilėraščiai.
Trukmė: 45 min. Mokinių skaičius: nuo 10 iki 25. Rekomenduojama 5–12 kl. mokiniams.
*Kadangi tai nedideli namai, moksleivių skaičius ribojamas. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 20 41 02, [email protected]
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA JUOZO ZIKARO NAMUOSE KAUNE (J. Zikaro g. 3)
Edukacinė programa „J. Zikaras. Paskui Laisvės angelą“ Pirmadieniais–penktadieniais, išskyrus trečiadienius*
Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirta edukacinė programa supažindins moksleivius su skulptoriaus Juozo Zikaro, sukūrusio „Laisvės“ statulą, gyvenimu ir įvairiapusiška kūryba. Vadovė atskleis, kaip galima pažinti Lietuvos istoriją, Lietuvą mylėjusius žmones per šio menininko kūrybą. Taip pat pristatys gyvenamąsias patalpas ir dirbtuvę, kad mokiniai pamatytų, kaip atrodė XX a. 2-ojo deš. kambarių planas ir apstatymas.
Ši programa, pateikianti Lietuvos istorijos įvykius per žymaus skulptoriaus kūrinius, leis lengviau įsisąmoninti svarbius faktus ir žmones. Juozo Zikaro vardas itin glaudžiai susijęs su Lietuvos nepriklausomybe ir profesionaliąja mūsų šalies daile. „Laisvė“, „Knygnešys“, paminklas „Nežinomam kareiviui“, įžymių mūsų tautos veikėjų biustai, esantys Karo muziejaus sodelyje, lankomi beveik visų Kauno svečių, pažįstami daliai Lietuvos gyventojų, ir tik nedaugelis žino, kad visai netoli, palypėjus Žaliakalnin, kur atsiveria viena gražiausių Kauno vietų – Senamiestis, šalia pirmosios M. K. Čiurlionio dailės galerijos ir Meno mokyklos yra kuklus, bet kupinas J. Zikaro dvasios dailininko namelis.
Trukmė: nuo 45 min. (3–7 kl.); 1 val. (8–12 kl.)
Mokinių skaičius: nuo 10 iki 20. Rekomenduojama 3–12 kl. mokiniams.
*Kadangi tai nedideli namai, moksleivių skaičius ribojamas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 652 13 621, [email protected]
KULTŪRINĖ SVETINGUMO PROGRAMA A. IR P. GALAUNIŲ NAMUOSE (Vydūno al. 2)
Edukacinė programa „Kazys Bizauskas – besikuriančios Nepriklausomos Lietuvos valstybės užsienio politikos vairininkas“ trečiadieniais*
Lietuvos Respublikos šimtmečiui skirta edukacinė programa supažindina su laisvosios Lietuvos kūrėju, jauniausiu Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataru – Kaziu Bizausku. Šis išsilavinęs ir aktyvus jaunuolis, būdamas tik 24 m., buvo pakviestas į Lietuvos Valstybės Tarybą, 25-erių tapo Nepriklausomybės akto nutarimo signataru, 27-erių išrinktas Steigiamojo Seimo nariu ir ėmė vadovauti Švietimo ministerijai, paklojo pamatus Lietuvos universitetui, vėliau dirbo užsienio reikalų ministru. Edukacinės programos metu jos dalyviai susipažins su plačia K. Bizausko pedagogine, visuomenine, politine veikla, biografijos žiniomis, jo indėliu į švietimo sistemą ir veikla Lietuvos Valstybės Taryboje, ambasadose, Užsienio reikalų ministerijoje. Šis signataras su šeima 1933–1940 m. gyveno A. ir P. Galaunių namo II aukšte. Čia bus pristatomi jo šeimos išlikę asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, jo parašyta knyga „Raštijos bei literatūros teorija“, siūlomas edukacinis žaidimas-viktorina „Jaunojo diplomato dienotvarkė“, supažindinantis su tarpukario Lietuvos diplomatinių atstovybių istorija ir K. Bizausko ambasadorine veikla. Greta labai svarbios misijos valstybės tarnybose, K. Bizauskas kartu su P. Galaune užsiėmė ir ne mažiau svarbia besikuriančioje Lietuvos valstybėje visuomenine kultūrine veikla, viena iš tokių sričių – rūpinimasis Lietuvos knygos kultūros kėlimu ir įsteigta XXVIII knygos mėgėjų draugija.
Trukmė: 45 min. Mokinių skaičius: nuo 10 iki 25. Rekomenduojama 5–12 kl. mokiniams
Edukacinė programa „Paulius Galaunė: „Mūsų knygos kultūrėjimas“ trečiadieniais*
Paulius Galaunė – profesionaliosios muziejininkystės puoselėtojas, dailininkas, dailėtyrininkas, pedagogas, besikuriančios Lietuvos valstybės kultūros reikalams atidavęs visas savo jėgas ir žinias, nepavargdamas tuo keliu ėjęs visą savo ilgą, turiningą gyvenimą. Šioje edukacinėje programoje pristatoma P. Galaunės kūrybinga veikla skirtinguose kultūrinio darbo baruose, kurių daugelio jis buvo pradininkas. Jis dėjo pamatus nacionalinės dailės istorijai ir kritikai, paminklų apsaugai ir muziejininkystei. Kartu su šiame name gyvenusiu savo bičiuliu signataru K. Bizausku ir kitais šviesuoliais rūpinosi Lietuvos knygos kultūros kėlimu – įsteigė XXVII knygos mėgėjų draugiją. Draugijos tikslas buvo ugdyti knygos estetinę kultūrą, jos pamėgimą Lietuvoje, tyrinėti knygos istoriją. Pristatant programos dalyviams draugijos susikūrimo istoriją, tikslus ir veiklą, bus supažindinama su draugijos išleistais leidiniais, tarpukario knygos grafika, ekslibrio tradicijos gaivinimu ir lietuviškos knygos sklaida tarptautinėse arenose. Mokiniams siūloma susikurti savo knygos ženklą.
Trukmė: 45 min. Mokinių skaičius: nuo 10 iki 25. Rekomenduojama 9–12 kl. mokiniams.
*Kadangi tai nedideli namai, moksleivių skaičius ribojamas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 650 59 090, [email protected]
NMKČDM inf.
Antano Martinaičio (1939–1986) kūrybos paroda „Liber magnus“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkuose, liepos 1 d., šeštadienį, 15 val. atidaroma Antano Martinaičio (1939–1986) kūrybos paroda „Liber magnus“.
A. Martinaičio drobės į žiūrovą prabyla ryškiais kolorito sąskambiais ir paslaptinga ezopine kalba. Autoriaus kūrybinė versmė skleidėsi gamtos vaizduose, keliaujančio cirko personažuose, pasakų motyvų kupinose kompozicijose.
Vienas žymiausių XX a. antrosios pusės tapytojų, džiuginęs Lietuvą ne tik savo dailės, bet ir poezijos kūriniais, Antanas Martinaitis (1939–1986) gimė Kauno rajone. Septynerius metus mokėsi vidurinėje Kauno dailės mokykloje, vėliau dar šešerius studijavo Vilniaus dailės institute, dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje, pas profesorių Antaną Gudaitį, kuris ilgam išliko Antano Martinaičio profesiniu autoritetu. Praėjus keleriems metams po studijų, pradėjo dėstyti Kauno vaikų dailės mokykloje, kuriai po dailininko mirties (1996) suteiktas Antano Martinaičio vardas.
Nuo 1965 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Personalinės kūrybos parodos surengtos Vilniuje, Kaune, Liepojoje, grupinėse parodose A. Martinaičio darbai eksponuoti Latvijoje, Italijoje bei Rusijoje. Per gana neilgą savo kūrybinį laikotarpį jis nutapė ne vieną peizažą, figūrinę kompoziciją, natiurmortą, paliko įvairia technika atliktų piešinių. Nemažai liko neskelbtų rankraščių: eilėraščių, novelių, esė, atsiminimų apie dailininkus. Nors poeziją A. Martinaitis rašė trisdešimt metų, tačiau tik po jo mirties buvo išleistas vienintelis eilėraščių rinkinys „Paskui medinį arkliuką“.
Paroda parengta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.
Paroda veiks: 2017 07 01–2017 09 26
Papildomą informaciją teikia: Druskininkų skyriaus rinkinių saugotoja Viktorija Purvinienė, tel. 8 672 40 287
NMKČDM inf.
XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda „Šiltas prisiminimas“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks XX a. Lietuvos knygų iliustracijų parodos „Šiltas prisiminimas“ atidarymas.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra sukaupta unikali originalių XX a. iliustracijų piešinių bei projektų kolekcija. Tai medžiaga, atspindinti dailininko minties gimimą ir materializavimą tarpinėje būsenoje iki galutinio tikslo – spausdinto vaizdo knygoje. Šie piešiniai, projektai, eskizai įdomūs bei vertingi kaip atskiri meno kūriniai, kurių retrospektyva ir pateikiama parodoje „Šiltas prisiminimas“.
Kodėl prisiminimas? Praeito amžiaus kultūros ir meno sluoksniai veriasi istorinėje perspektyvoje, į kurią žvelgiame iš kol kas nedidelio atsitraukimo. Su nesena praeitimi didžiąją dalį visuomenės sieja dar gyvas, nenutrūkęs ryšys, kuris, nepaisant epochos kataklizmų, absurdiškų sistemų rėmų, turi savyje dalį prisiminimų, susijusių su tuo, kas asmeniška, kas gražu, kas įkvepia, kas keičia ir augina... Tokios atminties dalis yra kažkada skaitytos knygos – jų turinys, lydėję vaizdiniai, ryškiai įsiminę ne tik kaip konkrečios istorijos, bet ir kaip nuojautos, paslaptys, troškimai... Parodoje prisiminimas palies kiekvieną, pradedant nuo tų, kuriems kiek per dvidešimt ir baigiant garbaus amžiaus senjorais. O jauniausiajai kartai ši ekspozicija – proga susipažinti su iliustracijos meno raida ir garsiausiais kūrėjais.
Parodos pagrindą sudaro Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kūriniai, eksponatus bei knygas taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ekspoziciją papildys ir vaizdo bei garso instaliacija su animuotais kūriniais, literatūros skaitiniais. Lankytojai taip pat bus kviečiami įrašų knygoje pasidalinti, kokius prisiminimus sukėlė parodoje išvystos iliustracijos, kuri knyga (ir kodėl) yra ryškiausiai išlikusi atmintyje.
Parodos kuratorė Aušra Vasiliauskienė
Paroda veiks: 2017 06 15–2017 09 17
Parodos partneriai:
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Lietuvos dailės muziejus, Kauno apskrities viešoji biblioteka
Parodos rėmėjas:
Lietuvos kultūros taryba
Dėkojame:
Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjai Reginai Urbonienei, dailininkei Birutei Žilytei, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto komandai – Aurimui Švedui, Vaidui Naginioniui, Svetlanai Romaško; Vytauto Didžiojo universiteto Vaidybos programos studentams Irenai Sikorskaitei ir Arvydui Šaučiūnui, garso technologui Matui Jančauskui
Papildomą informaciją teikia Aušra Vasiliauskienė tel. 8 601 01 232
NMKČDM inf.
Paroda „Liaudies meno inspiracijos“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune birželio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks dailės parodos „Liaudies meno inspiracijos“ atidarymas.
„Liaudies meno inspiracijos“ – tai pirmoji respublikinė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inicijuota profesionalių įvairių sričių menininkų paroda, kurios tikslas – vizualaus meno renginys, aktualizuojantis ir analizuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius. Profesionalūs vizualaus meno atstovai savo kūryboje vienaip ar kitaip perteikia lietuvių liaudies meno bruožus, naudoja įvairiausius jo atspindžius ar interpretacijas. Aptikus tokių pavyzdžių ne vieno menininko kūryboje, atsirado natūralus poreikis išskleisti ir nagrinėti šią temą kolektyvinės meno parodos formatu. Greta kūrinių eksponuojamos keleto autorių mintys, pamąstymai apie lietuvių liaudies meną ir jo įtaką kūrybai.
Viena pagrindinių šių metų parodos idėjų tapo atskleidimas, kas dabartiniams menininkams yra liaudies menas. Atrenkant kūrinius parodai buvo pastebėtas labai platus spektras įkvėpimo šaltinių. Vienus įkvėpė archetipiniai simboliai, aptinkami archaiškiausiose liaudies meno formose, liaudiškoje ornamentikoje. Kitus ‒ karpiniai, liaudies tapybos ir medžio raižinių motyvai, audinių raštai, medinė liaudies architektūra, drožyba, etnografinė senojo kaimo fotografija, tautinis dekoras, tautosaka, mitai, senųjų genčių tradicijos. Trečius ‒ gyvas santykis su liaudies dainomis, sutartinėmis. Dar kitus ‒ tiesiog bendra jausena, atsiradusi domintis savo šaknimis. Pastebėjus tokią inspiracijų įvairovę, nuspręsta parodoje ją išskleisti, parodant viską, ką šiandieniniai Lietuvos menininkai vertina kaip liaudies meną, liaudišką tradiciją, kokias reikšmes jiems atveria „liaudies meno“ sąvoka, kokios liaudiškumo apraiškos juos įkvepia.
Įdomios, įvairios bei netgi prieštaringos ir liaudies meno interpretacijos eksponuojamuose kūriniuose. Vieni kūriniai dvelkia kiek romantišku liaudiškosios tradicijos, praeities idealizavimu, kiti liaudies motyvuose žvalgosi tautinės tapatybės ženklų, treti ironiškai vaizduoja savin panirusį ir pasaulio rūpesčius pamiršusį Rūpintojėlį ar bando perkurti archainius mitus, ketvirti ieško to „neišvėdinamo“ pažįstamo kvapo, reflektuodami lokalizuotą lietuvišką natūrą, dar kiti pašiepia naivią liaudišką patirtį, į liaudies meno kategoriją įtraukdami buitinę fotografiją, architektūrinę saviveiklą ir t. t. Dar kiti kaip tik žavisi liaudiškojo meno nuoširdumu, kiek negrabiu, bet išjaustu liaudišku potėpiu, dygsniu, atspaudu, kurie galbūt vieninteliai ir tegali išreikšti tą „gilų jausmą, vadovavusį droviems bevardžiams lietuvių dailidėms, kuriuose atsispindi visos rasės siela“, kaip dar 1925-aisiais, po tarptautinės Monzos parodos, apie lietuvių liaudies meną rašė šios parodos recenzentai.
Paroda veiks: 2017 06 22–2017 09 03
Papildomą informaciją teikia parodos kuratorė, menotyrininkė Vilma Kilinskienė: (8-627) 07914
NMKČDM inf.
Edukacinė programa Algio Griškevičiaus parodoje „Iliuzijos“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune nuo gegužės 23 d., kviečiame meno mylėtojus į edukacinę programą Algio Griškevičiaus parodoje „Iliuzijos“.
Programos vadovė Eglė Velaniškytė pristatys menininko sukurtus tapybos darbus, fotografijas bei objektus. Vėliau visų susirinkusių lauks praktinė dalis, kurios metu piešite nuotraukas.
A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomiško pasaulio suvokimo. Paroda Kaune papildyta pačiais naujausiais ir dar nerodytais A. Griškevičiaus darbais, tad visi apsilankę turės galimybę pamatyti plačią iki šiol išsamiausią autoriaus kūrybos retrospektyvą.
Programa tinkama įvairaus amžiaus lankytojams.
Prašome grupes registruoti iš anksto, I–V, nuo 9 iki 16 val. tel. 8 37 22 94 75
Užsiėmimai vyksta II–V nuo 11 iki 17 val., iki birželio 16 d.