Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma šešiasdešimt penktoji Algio Griškevičiaus tapybos, fotografijos bei objektų paroda „Iliuzijos“. Renginio metu vyks Algirdo Martinaičio garsinė instaliacija „Aukštu balsu“. Dalyvaus autorius, sopranas V. Kartušas ir Kauno styginių kvartetas.

Ekspozicijoje bus galima pamatyti darbus, kurtus dar 2002 metais, taip pat vos prieš kelias savaites nuo molberto nuimtas drobes. Tai iki šiol didžiausias ir išsamiausias menininko pristatymas Kaune. A. Griškevičiaus kūrybai būdingas kritinis dabarties vertinimas, visuomenės būsenų ir nuostatų aktualizacija, nevengiant ironijos ir tragikomiško pasaulio suvokimo.

Parodos pavadinime „Iliuzijos“ užkoduoti vieni kertinių autoriaus kūrybos principų – tai paveikslai, fotografijos ir objektai, kupini neišsipildžiusių svajonių, vilties ir kiekvienam savos jutimų paklaidos, sukeliančios iškreiptą (?) tikrovės suvokimą. Kurdamas A. Griškevičius meistriškai manipuliuoja realybe, nes, pavyzdžiui, tapybos darbuose nėra neegzistuojančių objektų, vyrauja visai šalia, didmiesčių ir apleistų kraštovaizdžių aplinkoje užfiksuoti motyvai, tačiau spalva ir šviesos žaismu sukuriama atmosfera – visiškai neadekvati tai tikrovei. Tai tarsi vienas ant kito uždėti du pasauliai, iš kurių vienas – konkretus ir atpažįstamas, o kitas – lyg iš paralelinės tikrovės ar sapnų bei fantazijų pasaulio. Susiliedami į vieną vaizdinį, šie du pasauliai ir sukuria tą magišką atmosferą arba, kitaip tariant, jutimų paklaidą, sukurtą meninėmis priemonėmis.

„Gal ir klystu, o tai galbūt ir dar viena iliuzija, žvelgdamas iš meno istorijos perspektyvos, pastebiu, kad romantizmas mene suklestėdavo po didžiųjų imperijų žlugimo ar tam tikrų esminių santvarkos lūžių. Buvusių pilių ir kitų didingų statinių griuvėsiai menininkams sukeldavo nepaaiškinamą ekstazę, ir jie su didžiausiu entuziazmu ir pasišventimu puldavo tapyti tuos griuvėsius, juos romantizuodami. Žlugus Sovietų Sąjungai ir praėjus visai nedaug laiko, atsirado nemažai žmonių, romantizuojančių tą „imperiją“, o tai man, kaip menininkui, suteikė puikią galimybę į tai pasižiūrėti per ironijos prizmę. Taigi, romantiškoje šviesoje nutapęs buvusios imperijos apgriuvusias fermas ar siloso bei vandens bokštus, aš bandau padėti susikurti naujajai postsocrealistinei romantizmo krypčiai Lietuvoje“, – sako A. Griškevičius.

Akivaizdu, kad ironija ir humoras lydi autorių ir jo kūrybą visose jos sferose, o tai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pelno visuomenės simpatiją ir kritikų įvertinimą. Paroda Kaune papildyta pačiais naujausiais ir dar nerodytais A. Griškevičiaus darbais, tad kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti pačią iki šiol išsamiausią autoriaus kūrybos retrospektyvą.

Paroda veiks: 2017 05 11–2017 06 18

Papildomą informaciją teikia: Algis Griškevičius tel. 8 688 42 532

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune gegužės 4 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks didysis 2-osios Kauno tarptautinės grafikos bienalės konkursinės parodos „Fragmento evoliucija“ atidarymas. Bienalės spaudos konferencija vyks 15.30 val.

Pirmoji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Kultūros linija“, vykusi 2015 m., sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Tai buvo pirma tokio masto tarptautinė grafikos paroda Kaune, užėmusi dvi didžiausias miesto parodų erdves, kuriose eksponuota daugiau kaip 30 menininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių darbai, atlikti klasikinėmis grafikos technikomis. Parodos taip pat buvo surengtos Jonavoje ir Šiauliuose, bienalės metu vyko seminarai ir kūrybinės dirbtuvės.

Antroji Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Fragmento evoliucija“ („Fragment evolution“) tęsia šią tradiciją. Pagrindinis renginio tikslas yra suburti grafikus menininkus, suaktyvinti jų kūrybines iniciatyvas bei puoselėti grafikos meno tradicijas mūsų šalyje.

Šių metų bienalės tema – „Fragmento evoliucija“ – lyg nuosekliai sudėliota kiekvieno menininko kūrybos ciklo seka, savo turiniu atspindinti mūsų pasaulį, per autoriaus pasaulėjautos prizmę vaizdais papasakota istorija apie būties kitimą. Kiekvieno menininko kūryboje natūraliai egzistuoja tam tikri ciklai, periodai, tai jau yra lyg kažkokios asmeninės istorijos siužetas arba nuosekli nuotaikų, emocijų kaita, sudaranti baigtinį pasakojimą, kai žmogaus vaizduotė sujungia atskirus paveikslus į vieną idėją, nuo mažo fragmento iki visumos. Kai kurie įvairiomis grafikos technikomis sukurti kūriniai primena komiksą, kai istorijos naratyvas kuriamas ne tik vizualiomis priemonėmis, bet ir yra papildomas tekstais. Į komiksą, kaip kūrybinę formą, čia žvelgiama nauju žvilgsniu: ne kaip į paveiksliukų, įspaustų į rėmus, seką, o kaip į vieno vaizdinio evoliuciją, originalią gyvenimo istoriją.

Parodos dalyviai: Jūra Bardauskaitė (Lietuva), Linas Blažiūnas (Lietuva), Dominika Borek (Lenkija), Inga Dargužytė (Lietuva), Jovana Djordjevic (Serbija), Justin Diggle (JAV), Stasys Eidrigevičius (Lietuva), Kęstutis Grigaliūnas (Lietuva), Mykola Honcharov (Ukraina), Žaneta Jasaitytė (Lietuva), Jelena Jovančov (Juodkalnija), Ann-Kristin Källström (Švedija), Vaiva Kovieraitė (Lietuva), Tarrvi Laamann (Estija), Hilda Lindström (Švedija), Al Paldrok (Estija), Dimitrije Pecić (Serbija), Ovidiu Petca (Ruminija), Andrew Rice (JAV), Jūratė Rekevičiūtė (Lietuva), Rolandas Rimkūnas (Lietuva), Bronius Rudys (Lietuva), Anna Sailamaa (Švedija), Abd-elsalam Salem Abd-elsalam (Egiptas), Diego Sann (Brazilija), Weronika Siupka (Lenkija), Kingkan Suntornchuen (Tailandas), Wiesław Szamocki (Lenkija), Wojciech Tylbor-Kubrakiewicz (JAV), Marco Trentin (Italija), Roberta Vasiliūnienė (Lietuva), Rasa Žmuidienė (Lietuva).

Bienalės atidarymo metu studijos GAMERS šokėjai atliks performansą.

Organizatorius – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Projekto partneriai: Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, galerija „Meno parkas“, Šiaulių dailės galerija, VDU menų galerija „101“, Kauno menininkų namai, „Kitokia grafika“, Vilniaus grafikos meno centras, Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Modernaus meno centras.

Paroda veiks: 2017 05 04–2017 06 04

Papildomą informaciją teikia: kuratorius Evaldas Mikalauskis tel.+370 636 47 846,
organizatorius Gintautas Vaičys, tel. +370 611 35 935
[email protected]
https://www.facebook.com/grafikosbienale/

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune balandžio 27 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda, skirta vienos žymiausių prieškario Lietuvos operos solisčių Marijonos Rakauskaitės 135-ečiui pažymėti.

Tai buvo gyvybinga, spinduliuojanti žavesiu ir puikiu aktoriniu talentu asmenybė, savo sopranu turtinusi Lietuvos operą nuo 1924 iki 1948 metų.

Gimusi JAV, išauginta religingoje, bet labai kūrybingoje ir išsilavinusioje šeimoje, Marijona, atrodo, ir negalėjo pasirinkti kito kelio, kaip kūrėjos, besistengiančios įprasminti savo veiklą.

Meilę Tėvynei dainininkė neabejotinai paveldėjo iš savo tėvo Mykolo Prano Rakausko, buvusio knygnešio, kuris 1888 m. turėjo palikti Lietuvą, nes už lietuviškos spaudos platinimą grėsė tremtis. Taip pat tėvų dėka visi septyni Rakauskų vaikai mokėjo rašyti ir skaityti lietuviškai, nors mokėsi JAV.

1922 m. Marijona galutinai nusprendė įsikurti Lietuvoje. 1924 m. kovą dainininkė debiutavo G. Bizet operoje „Karmen“ – čia jos atliktas pagrindinis Karmen vaidmuo sulaukė didelio pasisekimo.

Apie 1935 m. Marijona sutiko savo „draugą gyvenimas iš gyvenimo“ – scenografą Liudą Truikį ir liko su juo iki pat savo mirties – 1975 metų.

Šioje parodoje galėsite susipažinti su dar niekur neeksponuotais Marijonos asmeniniais daiktais, laiškais ir nuotraukomis.

R. J. Ruibienė                                                                                                            
Paroda veiks: 2017 04 27 – 2017 06 04

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkuose, kovo 25 d., šeštadienį, 12 val. atidaroma Vytauto Kazimiero Jonyno paroda „Nuo Freiburgo iki Soho “, skirta 110-osioms dailininko gimimo metinėms.
 
Grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas (1907–1997) paliko ryškų pėdsaką pasaulio meno panoramoje.

Laikas nuo Freiburgo iki Niujorko Soho – V. K. Jonyno gilių ieškojimų, kūrybinės brandos etapas. V. K. Jonyno galerijoje surengta jubiliejinė paroda „Nuo Freiburgo iki Soho” reprezentuoja šio meno universalo įnašą į pasaulinę tautų kultūrą, leidžia pažinti dar neatskleistus Jonyno kūrybos klodus. Virtuoziškose iliustracijose, skulptūrose, urbanistiniuose piešiniuose ir akvarelėse, teminėse ir mitologinėse kompozicijose, peizažuose ir portretuose ryškėja naujų žemynų meno dvelksmas, persipinantis su moderniojo meno ir abstrakčiojo ekspresionizmo elementais. Tolimų šalių horizontai neištrynė iš dailininko atminties meilės gimtajam kraštui, nuostatų apie tautinio meno svarbą, gebėjimo orientuotis menų ir stilių raidoje.

Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. V. K. Jonyną 90-mečio proga pasveikino popiežius Jonas Paulius II, Lietuvos Respublikos prezidentas. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s knygoms „Jaunojo Verterio kančios” ir „Mainco apgulimas”, generolo F. Koenigo portretas, Vatikanui ir pasaulio katalikams – Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus, – ypač reikšmingas faktas.

V. K. Jonynas dėstė Mainco meno institute, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete (JAV), surengė parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV. Jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose.

Paroda dedikuojama artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš V. K. Jonyno galerijos ir LDM muziejaus rinkinių.

Paroda veiks: 2017 03 25–2017 06 01

Papildomą informaciją teikia: Vida Mažrimienė, tel. 8 647 26 611

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune kovo 31 d., penktadienį, 17 val. naujos parodos TIXE atidarymas.

Laikas tiksi, nusinešdamas į nebūtį dalį mūsų istorijos, o muziejuose išsaugota istorija įgauna naują gyvenimą, pratęsdama pasakojimą besikeičiančioms kartoms. Pasitelkę veidrodį, šifruojame dar vieną parodos pavadinimą – EXIT/IŠĖJIMAS. Daiktų išėjimas iš privačių kolekcijų, namų, antikvariatų, aukcionų į muziejaus sales – į daug platesnę erdvę: į parodas ir ekspozicijas.

Muziejus jau dvyliktą kartą rengia naujai įgytų kūrinių parodą ir šį kartą pristato vertingiausius ir įdomiausius eksponatus, patekusius į muziejaus rinkinius 2011–2016 metais. Pirmoji tokia paroda buvo surengta 1973-aisiais.

Šioje parodoje, kaip spalvingame kaleidoskope, visko gausu – nuo nematytų M. K. Čiurlionio darbų, elegantiškų secesijos ir Art Deco baldų, nedidelio saldainio popierėlio, nuo išsaugoto tarpukario muilo gabalėlio, iki archyvinių nuotraukų, menininkų laiškų, naiviai siuvinėtų kilimėlių ar šiuolaikinių menininkų kūrinių.

Tokia eksponatų įvairovė padeda suvokti, kad muziejus renka kūrinius pagal skirtingas temas, kurios paskui atsiskleidžia parodose ir ekspozicijose. Tai ir išeivijos, ir šiuolaikinė Lietuvos dailė, liaudies menas, taikomoji dailė ir pramoninis dizainas, Lietuvos kultūros istorija ir užsienio šalių menas.

Tačiau pagrindinės muziejaus rinkinių temos yra, be abejo, M. K. Čiurlionio kūryba ir tarpukario Lietuvos menas. Tad jeigu pavyksta muziejų papildyti šių temų eksponatais, metai laikomi itin derlingais.

Tai paroda mėgstantiems ne tik žiūrėti, bet ir sužinoti. Todėl beveik prie kiekvieno eksponato įdomūs tekstai, kurie padės suprasti, kodėl būtent šis daiktas ar rinkinys atsidūrė muziejuje.
Rinkiniuose šiuo metu yra saugoma beveik pusė milijono eksponatų. Paroda pasakoja, kokiais keliais jie patenka į muziejų – ar jie atrandami antikvariatuose, perkami už valstybės ar muziejaus bičiulių paaukotas lėšas, yra padovanoti mecenatų ar nupirkti rėmėjų. Savo darbus dovanoja autoriai, muziejų pasiekia mirusių menininkų palikimai. Muziejus kiekvienais metais skiria po 8000–9000 eurų eksponatams įsigyti, beveik trečdalis kūrinių būna padovanoti, likusias lėšas skiria valstybė.

Nuo 2014 m., po 24 metų pertraukos, pagaliau pradėtos skirti lėšos šiuolaikiniam menui įsigyti. Ši sritis buvo visiškai apleista, kolekcijos tapo fragmentiškos, neatspindinčios realios meno situacijos. Sovietmečiu įsigalėjusi praktika iš kiekvienos reikšmingesnės parodos pirkti geriausius to meto kūrinius suformavo labai rimtą Kauno dailininkų kolekciją. Tačiau dabar prireiks ne vienerių metų, kad atkurtumėm tai, ko negalėjom įsigyti paskutiniais dešimtmečiais.

Eksponatų gyvenimas juos įsigijus yra labai įvairus: vieni keliauja tiesiai į ekspozicijas, kiti saugyklose laukia, kol bus formuojama paroda, kurios temai jie tiks, kiti tampa tyrimų objektais ir atsiranda knygų puslapiuose, dar kiti keliauja į restauratorių rankas, kad būtų prikelti naujam gyvenimui.

Paroda veiks: 2017 03 31–2017 07 02

Papildomą informaciją teikia: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis +370 698 80 411

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune kovo 23 d., ketvirtadienį, 18 val. atidaroma „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje sukauptų peizažų paroda. Paroda „Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos“ yra teminė, joje eksponuojami nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pirmojo dešimtmečio sukurti peizažo žanro kūriniai – ir panoraminiai vaizdai, ir darbai, atskleidžiantys, kad peizažai – ne tik gamta. Parodoje pristatoma arti 70 kūrinių ir per 40 lietuvių arba su Lietuva artimai susijusių autorių.
Parodos dėmesio centre – peizažas. Šis žanras nuo seno mėgstamas Lietuvos dailėje. Pasak parodos kuratorės Ramutės Rachlevičiūtės, tarpukariu tikras tapytojas tapė peizažus ir portretus – taip sutapo dailininko ir žiūrovo, vertintojo siekiai. Toks kūrinys galėjo pasiekti privačius namus, o ypač meniški darbai atsidurdavo ir muziejų fonduose. „Alegorinis, mitologinis, buitinis žanras traukė tikrai ne kiekvieną menininką. Ne kiekvienas menininkas ir sugebėjo įveikti figūrinės kompozicijos uždavinius. Susidarė dviprasmiška situacija: atrodytų, peizažą nutapyti lyg ir lengviau nei figūrinį paveikslą, bet reikia pripažinti, kad dailininkas, tapantis peizažus, turi turėti ne tik tapytojo, bet ir ypatingą peizažininko talentą“, – pasakoja R. Rachlevičiūtė.

Tarp daugiau nei 40 pristatomų menininkų yra ir panoraminių vaizdų kūrėjai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas, ir urbanistinių bei pramoninių vaizdų tapytojai Igoris Piekuras, Jonas Švažas ir Kostas Dereškevičius, galų gale postmodernistiniai menininkai Artūras Raila, Ugnius Gelguda ar Linas Jusionis. Žiūrovai taip pat turės galimybę įvertinti, kaip skirtingai tapydami ar fotografuodami menininkai suvokia peizažo žanrą, nes parodoje – Vito Luckaus fotografijos, Algio Griškevičiaus tapyba, Lino Leono Katino, Antano Martinaičio, Vyganto Paukštės, Audriaus Puipos, Algio Skačkausko, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Justino Vienožinskio, Viktoro Vizgirdos ir daugelio kitų darbai.

Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas
Parodos partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos kuratorė – dr. Ramutė Rachlevičiūtė
Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė
Parodos grafinis dizainas – Viliaus Dringelio
Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai

Informaciniai rėmėjai: artnews.lt, „Echo Gone Wrong“
Daugiau informacijos – www.lewbenart.com

Paroda veiks: 2017 03 23–2017 04 30

Papildomą informaciją teikia: Ugnė Bužinskaitė, tel. +370 621 84256, el. paštas [email protected]

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose kovo 18 d., šeštadienį, 12 val. atidaroma Antano Žmuidzinavičiaus tapybos paroda „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas, kolekcininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, žmogus, aktyviai dalyvavęs Lietuvai svarbiuose istoriniuose XX a. įvykiuose. Patriotiškumo jausmas ir lietuvybės skatinimas išliko viso gyvenimo visuomeninę veiklą jungiančia grandimi, pradedant pirmųjų lietuviškų dailės parodų rengimu ir tęsiant brandžiu darbu komisijose bei vadovaujant Meno departamentui. Antanas Žmuidzinavičius kartu su kitais lietuvių kultūros veikėjais rašytiniu žodžiu skleidė žinią apie lietuvių liaudies meno svarbą, prie valstybingumo formavimosi pamatų atsidūrusius tautiečius mokė suprasti savos kultūros reikšmę formuojant visuomenę.

Į XX a. lietuvių dailės istoriją dailininkas Antanas Žmuidzinavičius įeina kaip vienas žymiausių realistinės tapybos atstovų amžių sandūroje. Dailės mokslus studijavo Varšuvoje (Lenkija), keliose privačiose Paryžiaus (Prancūzija) akademijose, kūrybinę praktiką tęsė Vakarų Europos meno sostinėse. Antanas Žmuidzinavičius besikeičiančiose XX a. dailės srovėse liko ištikimas realistinės tapybos krypčiai. Subjektyvus emocinis santykis ir požiūrio individualumas reiškėsi peizažo ir portreto žanro kūriniuose. Ankstyvieji Antano Žmuidzinavičiaus etiudai pasižymi paprastomis formomis bei motyvais, santūria spalvine gama. Kūrybinių inspiracijų paieškos Vokietijoje, Šveicarijoje bei Italijoje, pažintis su klasikiniais dailės šedevrais, atsiradęs polinkis į neoromantizmą subrandino dailininką rinktis ryškesnį koloritą ir efektingesnes kompozicijas („Dzūkų kaimelis“, „Nelaiminga šalis“). Poetinis gamtos supratimas, lyriškumas ir kolorito improvizacijos – bene svarbiausi A. Žmuidzinavičiaus tapybos bruožai.

Dailininko kūriniai – tai ištisas peizažų ir portretų lobynas. Šalia žymių to meto žmonių portretų („Žemaitė“, „Tadas Daugirdas“), dailininkas teptuku atvaizdavo gražiausius Lietuvos krašto vaizdus, daugiausia Dzūkijos ir Žemaitijos regionų („Rumbonių piliakalnis“, „Nemunas Dainavos krašte“, „Palangos valtys“). Antanas Žmuidzinavičius savo kūrybą eksponavo personalinėse parodose JAV (1923–1924), Lenkijoje (1904), Rusijoje (1951), daugelyje Lietuvos miestų: Panevėžyje (1927), Kaune (1927, 1936, 1940, 1957, 1961), Alytuje (1938), Vilniuje (1956), Palangoje (1963) ir kitur. Nuo 1946 m. dalyvavo visose respublikinėse ir visasąjunginėse dailės parodose, marinistų parodose, daugelyje kilnojamųjų tarybinės dailės parodų Lietuvoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Antano Žmuidzinavičiaus kūrybą parodoje „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“ atspindi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai.

Apie parodą informuoja Druskininkų skyriaus rinkinių saugotoja Viktorija Lučinskaitė tel. 8 672 40 287.

Parodos trukmė 2017 03 18 – 2017 05 15  

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune kovo 3 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus knygrišių gildija pristato Virginijos Ligeikienės personalinę knygų įrišų parodą.

Virginija Ligeikienė baigė meninės odininkystės studijas Talino dailės institute, menotyros magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete, yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus knygrišių gildijos narė, šiuo metu – I kategorijos knygų restauratorė, dirbanti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Jos darbuose matyti profesinė amato ir meno evoliucija, veikiama ir naujos restauravimo patirties, ir pasaulinės šiuolaikinės meninės knygrišystės, kuri, regis, išgyvena dėmesio pakilimą. Dažnai griežti restauravimo kanonai gožia kūrybinį polėkį, tačiau Virginija Ligeikienė meninės veiklos neatsisakė ir savo kūrybinės aistros užgesinti neleido. Ji periodiškai kuria, seka naujoves, mokosi ir dalyvauja parodose. Anot autorės, būsimą knygos viršelį ji ilgai nešiojasi galvoje, ir tik kai jau turi aiškią viziją, imasi ją įgyvendinti.

V. Ligeikienės sukurtuose viršeliuose dominuoja šilti tonai, tapybiškumas, būdingas lyrizmas. Autorė nepiktnaudžiauja ornamentais, geriau renkasi išryškinti odos tekstūrą ir spalvas. Tačiau kai kuriuose darbuose nevengia figūrinių ar siužetinių motyvų. Yra ir pusiau odinių viršelių; liaudies meno tematikai pritaikyta drobė. Vėlyvesnes knygas lydi klasikinis knygos priedas – dėžutė, ne tik dydžiu, bet ir dekoru bei medžiagomis priderinta prie knygos. Dėžutė suteikia viršeliui ir knygai papildomą apsaugą, o kartu didina bibliofilinę egzemplioriaus vertę. Autorė taip pat atlieka priešlapių popieriaus marmuravimą, išmėgina skirtingų laikotarpių rišimo būdus.

Jos kūryboje galime išskirti kelias darbų grupes, kurios pasižymi skirtinga stilistika, technologinėmis ir meninėmis priemonėmis. Viena tokių, žyminti ankstyviausią laikotarpį, – tai tapybiški darbai, atlikti batikos, tonavimo pastelinėmis spalvomis, kartais kartu su reljefo technikomis sukuria judrų, dinamišką, daugiasluoksnį vaizdą. Kaip teigia autorė, šiam polinkiui į tapybiškumą didelę įtaką turėjo jos dėstytojas Romas Stankevičius. Ryškiausi šios grupės pavyzdžiai – A. Mončio albumas, R. M. Rilkės „Poezija“, R. M. Rilkės „Užrašai“, autorinė knygelė „Angelas“, atsiliepimų knyga. Tuo pačiu tikslu autorė kai kuriuose darbuose naudoja ir odos marmuravimą.

Kita grupė – reljefiniai darbai, čia autorė naudoja kelių tipų reljefus (raukinių, kartono reljefo, etc), iš jų patys įdomiausi ir vertingiausi yra rankinio odos graviravimo ir reljefo kėlimo (cuir cisele) būdu dekoruoti viršeliai (А.С. Пу́шкин „Евгений Онегин“, R. Guzevičiūtės „Europos kostiumo tūkstantmetis“). Tai sena ir sudėtinga gerų įgūdžių reikalaujanti viduramžiais plačiai paplitusi dekoravimo technika, tačiau šiandien Lietuvoje kitų autorių, dirbančių šia technika, beveik nėra. Gamtos grožį, grakštumą ir jautrią emocinę vienatvės ir ilgesio išraišką matome viršelyje su paukščiu „Pflanzen und Tiere“.

Naują posūkį ir eksperimentines paieškas žymi serija darbų, kurių odoje įspausti džiovinti pievų augalai (O. Chajamas „Rubajatai“, C. P. Estes „Bėgančios su vilkais“, H. K. Anderseno „Undinėlė“, autorinė knyga „Žolių bliuzas“, Kauno miesto užrašai ir kitos). Šią techniką autorė labai pamėgo ir sėkmingai plėtojo, jungdama su kitomis meninėmis priemonėmis. Taip pat atviri įrišimai minkštais viršeliais (angl. limp binding) – tai knygelės su raudona ir mėlyna gėlėmis. Netradicine skulptūrine knygos forma (ne tik viršelio, bet ir viso bloko) išsiskiria kūrybiniai darbai „Pavasaris“, „Gražuolė“ bei „Romantikė“.

Regis, patys brandžiausi ir „knygiškiausi“ yra griežti ir aiškūs, minimalizmo žyme pažymėti darbai. Jiems būdingos lakoniškos geometrinės formos arba lengva linijų kompozicija (M. Gimbutienės „Senoji Europa“, N. Gogol „Surnud Hinged“(Mirusios sielos)), vienas kitas įspaudas (Donelaičio „Metai“, R. Taukinaitytės-Narbutienės „Knygrišiai apie knygas ir knygrišystę“, Maironio „Raštai“) arba reljefinis motyvas ir tonuotos odos erdvė („Filosofijos istorijos chrestomatija“, A. Lindgren „Mažylis ir Karlsonas“, „Enn Jaanisoo „Aja-Ja Kultuurilooliste Köidete Kollektsioon“). Tikėtina, kad šio meninio subtilumo ir kuklumo išmokė artimesnė pažintis su istoriniais įrišais.

Knygrišystės amatas – tai nesibaigiantis atradimų, pažinimo ir mokymosi procesas, kuriam reikalinga atvira negęstanti širdis.

Menotyrininkė, VKG tarybos narė
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Paroda veiks: 2017 03 03 – 2017 04 23

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune kovo 2 d., ketvirtadienį, 17 val. parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ tęsia skulptoriaus Algimanto Šlapiko parodos atidarymas.

Algimantas Šlapikas (g. 1963) skulptoriaus specialybę įgijo Valstybiniame dailės institute (dabar Dailės akademija) 1986 m., kai skulptūra, ypač monumentalioji, užėmė ypatingą vietą Lietuvos dailės ir visuomenės gyvenime.

Keičiantis politinei ir kultūrinei situacijai, skulptūrinių monumentų poreikis mažėjo, taigi keitėsi ir skulptūros funkcijos. Ji tapo meno objektu, instaliacija.

A. Šlapikas yra vienas iš tų paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Meistrystė yra vienas pagrindinių Šlapiko kartos skulptorių bruožų. „Galiu padaryti skulptūrą iš bet kokių medžiagų“, – sako menininkas.

Per beveik tris dešimtmečius A. Šlapikas įtvirtino ir kitus tik jam būdingus bruožus. Skulptorius daro didelio formato kūrinius. Už vieną jų – „Savaitės ekspresas“, užėmusį didžiąją Paveikslų galerijos salės dalį parodoje „Geriausias metų kūrinys“, – 2010 m. dailininkas gavo komisijos apdovanojimą.

Kitas skulptoriaus kūrinių bruožas – žaismingumas ir interaktyvumas. Pasak menotyrininkės Kotrynos Džilavjan, Šlapiko skulptūra net vizualiai tampa „priekabi“. Ją norisi ir reikia liesti. Per tokią kūrinio ir žiūrovo komunikaciją atsiranda tikrasis skulptūros suvokimas.

A. Šlapiką dominančios temos susijusios su nostalgija, prisirišimu prie namų, savų daiktų. Globalias, visuomenei aktualias temas jis suasmenina.

Šioje parodoje taip pat rodoma „Geriausio metų kūrinio“ parodos 2000 m. komisijos apdovanota iš medžio ir metalo sukurta skulptūra „Klaupykla“. Vėliau ji buvo perkelta į „Lūžio karta ir jos mokytojai“ ekspoziciją. Kiti 2010–2012 m. kurti mažo formato darbai yra iš akmens. Šioje parodoje susitelkia medžiagų ir kūrinių dydžių įvairumas, skulptūrų interaktyvumas.

Paroda veiks: 2017 03 02–2017 05 14

Papildomą informaciją teikia: „Lūžio kartos vardai“ parodų ciklo kuratorė Kristina Civinskienė tel. +370 686 19 606

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) po 5 metų pertraukos į II aukšto sales sugrįžta pasikeitusi, atnaujinta simbolistinės Europos dailės ekspozicija.

Simbolistai jau XIX a. pabaigoje piktinosi beviltiškai sumaterialėjusiu pasauliu ir ieškojo būdų, kaip pabėgti nuo realybės, mene atspindėti amžiną grožį ir gėrį. Todėl „saulė“, „aušra“ „bučinys“, „vanduo“ simbolistų kūriniuose įgauna gilesnę, simbolinę prasmę. Jų kūriniai persmelkti paslapties, erotikos, liūdesio ar nostalgijos. Lankytojai ekspozicijoje vėl atras pasiilgtas įspūdingas vokiečių dailininkų drobes: Wernerio Wilhelmo Gustavo Schucho „Karą“, Felixo Possarto „Negyvąją jūrą“ ir genialiojo prancūzų menininko Auguste‘o Rodino skulptūrą „Amžinasis pavasaris“.

Greta visai iki šiol nematyti ar tik trumpai parodose eksponuoti kūriniai. Tai – šveicaro Hanso Beatuso Wielando ir vokiečio Friedricho Alberto Schmidto patekančios saulės nutvieksti džiugūs gamtovaizdžiai ar besileidžiančios saulės žaros nuspalvintas vieno iš vakarietiško tapybos stiliaus pradininkų Japonijoje Guseno Yamanouchi „Saulėlydis jūroje“.

Taip pat kviečiame nepraleisti progos ir pasigėrėti pirmą kartą į ekspozicijų sales atkeliavusiu tikros gilios žiemos vaizdu, įamžintu rusų dailininko Andrei‘aus Nikolaevich‘iaus Schilderio drobėje. Mąsliai nuteikia Adomo ir Ievos nuopuolį primenanti čekų kilmės simbolisto Ferdinando Staegerio figūrinė kompozicija „Vyras ir moteris“, vokiečių skulptoriaus Gotthardo Sonnenfeldo „Kaltė“ ar puolusį angelą labiau nei Ikarą primenanti Karlo Peterio von Woedtke‘s skulptūra.

Taip pat primename, kad naujus metus pasitikome ir atnaujintomis XVII–XVIII a. ir XIX a. Europos dailės ekspozicijomis. Jose tarp barokinių aistrų, klasicistinės harmonijos, romantiško ilgesio, biedermėjeriško kasdieniškumo ar impresionistiško akimirkos žavesio paženklintų darbų lankytojai atras ir garsiųjų Lietuvos giminių atstovų portretų. Jie ir buvo pagrindiniai to meto meno užsakovai bei mecenatai, kurių dvaruose surinktų kolekcijų darbai dabar teisėtai vadinami mūsų dailės lobynu. Čia rasime Pažaislio kamaldulių vienuolyno įkūrėjo LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės de Mailly-Lascaris Pacienės, garsiosios kunigaikščių Oginskių giminės atstovų portretus. Tačiau bene labiausiai džiaugiamės galėdami kauniečiams pristatyti Šiaulių „Aušros“ muziejuje atrastą vieneriems metams mums paskolintą barono Theodoro von der Roppo portretą, nutapytą žymaus prancūzų dailininko Jeano-Honoré Fragonard’o svainės Marguerite Gérard Paryžiuje. Būtent jam turime būti dėkingi už anuomet tarp jaunuolių iš aristokratiškų šeimų populiarios pažintinės kelionės po Europą (vad. Grand Tour) metu nupirktus ir į Lietuvą pargabentus dabar greta eksponuojamus klasicistinės dailės šedevrus – garsaus danų plastikos virtuozo Bertelio Thorvaldseno įspūdingas marmurines skulptūras bei kitus senosios italų ir flamandų dailės sales puošiančius kūrinius.

O ką tik televizijos ekranuose karaliavusio turkų serialo „Didingasis amžius“ gerbėjams siūlome pasižiūrėti, kaip pagrindinius jo herojus garsųjį sultoną Suleimaną I ir jo mylimąją Rokselaną įsivaizdavo XVIII a. vokiečių tapytojas Antonas Hickelis Mykolo Žilinsko padovanotoje drobėje „Rokselana ir sultonas“.

Papildomą informaciją teikia: M. Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadovė Irmantė Šarakauskienė, tel.: +370 37 322788, +370 620 23811