Autorius: NMKČDM inf.
NMKČDM inf.
Pauliaus Lantucho kūrybos paroda
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, sausio 25 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Pauliaus Lantucho kūrybos parodos atidarymas.
Ekspozicijoje lankytojams pristatomos graviūros, autoriaus dovanotos grafikui Edmundui Saladžiui.
Legendinis Lietuvos juvelyras, dizaineris ir grafikas Paulius Lantuchas jau daug metų gyvena, dirba ir kuria už Atlanto. Pirmoji Pauliaus paroda Amerikoje įvyko dar 1983-aisiais, Niujorko Madisono aveniu įsikūrusioje antikinio meno galerijoje, kurioje jis buvo išeksponavęs papuošalų ir grafikos kolekciją.
P. Lantuchas ilgą laiką dirbo Ruger kompanijos ginklų gamykloje vieninteliu graveriu. Paulius Lantuchas puošė asmeninį ginklą prezidentui Džordžui Bušui. Ant šautuvo anglų kalba buvo išgraviruota: „Bušai, padėk Lietuvai“. Federaliniame tyrimų biure kilo sumaištis, tačiau prezidentui įrašas patiko, ir skandalas baigėsi didele sėkme. P. Lantucho ginklų puošyba buvo pristatyta ir Žemės ūkio parodoje Stulginskio universitete Lietuvoje 2016 metais.
P. Lantuchas gimė Vilniuje, tuometiniame VDI studijavo dizainą. 1969–1970 m. buvo grafiko Edmundo Saladžiaus kurso draugas. Lantuchų šeima Vilnių paliko 1979 metais. Pauliaus Lantucho kūrybos sritys: lakštinė grafika, skulptūra, medaliai, ginklų graviravimas. Šiuo metu menininkas gyvena ir dirba Niu Havene, JAV.
Paroda veiks: 2018 01 25 – 2018 03 25
Papildomą informaciją teikia: Edmundas Saladžius tel. 8 670 27 915
NMKČDM inf.
Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda „Aš klausausi muzikos“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, sausio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Kristinos Norvilaitės grafikos darbų parodos „Aš klausausi muzikos“ atidarymas.
„Muzikos aš nebijau, aš ją tiesiog labai myliu. Klasikinės muzikos garsas mane labai veikia.
Muzika „persekioja“ mane nuo ryto iki vakaro, nes vyras ir dukra skambina, niūniuoja, dainuoja. Tas gyvas garsas mano vaizduotėje kuria paveikslus. Jei aplanko nuovargis ir rūpesčiai, suskambus muzikai, vėl viskas įgauna spalvas, šešėlius, istorijas, emocijas. Ši paroda – tai nedidelė dalis mano vaizdinių, kuriuos galėjau ir suspėjau perkelti į drobę“, – pasakoja parodos autorė.
K. Norvilaitės darbuose dominuoja ryškios, dekoratyvios spalvos ir jų kontrastai: raudona, balta, juoda, išraiškingas juodas linijinis raižinys. Šiuose grafikos darbuose spalvų intensyvumas organiškai dera su minimalistine estetika.
Kristina Norvilaitė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė daugiau nei 30 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Izraelis, Belgija, Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Rusija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Norvegija, Suomija ir kt.) jau būta per šimtą.
2010 m. dailininkė buvo apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis – Lietuvos Respublikos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė (išleista per 80 knygų), parodų kuratorė ir meno akcijų autorė. Nuo 2000 m. veda edukacinius grafikos užsiėmimus, o nuo 2009 m. šiuos užsiėmimus taip pat rengia „Santaros“ vaikų ligoninėje. Kristinos Norvilaitės iliustruota Vytauto V. Landsbergio knyga „Varlė bunkeryje“ Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) pripažinta 2010 m. meniškiausiai iliustruota knyga. 2011 m. įkūrė galeriją „Kristina Norvilaitė“, kurioje kuria ir eksponuoja savo darbus, rengia poezijos vakarus, koncertus. 2013–2017 m. ši galerija buvo pristatyta meno mugėje „ArtVilnius“. 2015 m. debiutavo kaip scenografė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
K. Norvilaitės darbų yra įsigiję Lietuvos ir Italijos muziejai bei privatūs kolekcininkai iš JAV, Australijos, Japonijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos, Belgijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Čekijos ir kt.
Daugiau apie menininkę:
www.kristinanorvilaite.com
www.galerija-norvilaite.lt
Paroda veiks: 2018 01 11 – 2018 02 11
Papildomą informaciją teikia: Kristina Norvilaitė: tel.: 8 650 25 946
NMKČDM inf.
KAMPAS: Rimvido Jankausko (1957–1993) kūrybos retrospektyva iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) sausio 12 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „KAMPAS: Rimvido Jankausko (1957–1993) kūrybos retrospektyva iš Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų“ atidarymas.
Po 24 metų pertraukos Kaune pristatoma paroda, skirta vienos ryškiausių Lietuvos meno pasaulio asmenybių, Lūžio kartos atstovo, grupės Angis nario Rimvido Jankausko-Kampo 60-osioms gimimo metinėms paminėti.
Kampo tapybos sprogimas sutapo su Nepriklausomybės pradžia. Vėlyvajame sovietmetyje subrendęs maištas primygtinai bruktomis oficiozinėmis meno normomis, tapytojo kūriniuose prasiveržė spalvų pliūpsniais, didžiuliais formatais, radikalaus gyvenimo būdo pasirinkimu. Rimvidas Jankauskas-Kampas rašė: Praėjo metai kai išvarvėjau faršo pavidalu iš mėsmalės (VDI žargonu) ir rankioju save po trupinėlį iš Vilniaus knaipių ir tarpuvarčių. Taip reikėjo. Reikėjo kontrargumentų, kad išliktum nors ir pusfabrikačio kotleto pavidale. Ir nežinia kiek metų dar reikės rankioti.
Kaip profesionalus dailininkas, Kampas reiškėsi labai trumpai, vos šešerius metus, tad brandžių, Kaune gyvenant tapytų paveikslų skaičius santykinai nėra didelis.
Greta brandžiausiųjų, kūrybos kulminaciją žyminčių kūrinių eksponuojami Dailės instituto periodo paveikslai, atskleidžiantys menininko augimą autoritarinėje sistemoje, bei ankstyvieji S. Žuko technikume sukurti darbai, apibūdinantys menininko kelio pradžią. Parodą papildo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliui „Vilkų medžioklė“ kurti kostiumų eskizai, plakatas, dailininko užrašai.
Pristatomi dailininko laiškai artimiesiems, dienoraščio pobūdžio užrašai paneigia nusistovėjusį mitą, kad Kampas tapydavo stichiškai. Sklaidydami juos, atrandame Rimvidą kaip sistemingai dirbantį, savo formalią spalvinę ir plastinę raišką griežtai analizuojantį ir itin kritiškai save vertinantį menininką. Apmąstymai apie save patį, studijas, paveikslų kūrimo analizė kreipė link minties atskleisti kūrybą paties menininko akimis.
Rimvidas Jankauskas-Kampas gimė 1957 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje, ten baigė vakarinę dailės mokyklą. Būdamas keturiolikos metų be tėvų žinios įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą. Tuo metu jau turėjo Bekampio pravardę. Priešdėlis „be“ vėliau natūraliai nunyko. Iš technikumo buvo išmestas, nes neatitiko sovietinės ideologijos standartų. 1980 m. grįžęs iš sovietinės armijos jį pabaigė. 1981–1987 m. studijas tęsė Valstybiniame dailės institute prof. Vincento Gečo klasėje. Baigęs institutą, rinkosi laisvo menininko poziciją, gyveno ir kūrė Kaune, tęsė arsininkų tradicijas, savo Mokytojais įvardindamas senąjį Antinį, Alfonsą Vilpišauską ir... Giorgio de Chirico. 1993 spalio 7 d. mirė Klaipėdoje.
Parodoje eksponuojami per šimtą tapybos ir grafikos kūrinių iš 5 Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų. Kūrinius skolino 23 privatūs asmenys, galerijos ir institucijos.
Parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė.
Oraganizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Partneris: Mo Muziejus
Parodą iš dalies parėmė: Lietuvos kultūros taryba
Muziejaus rėmėjas: Advokatų kontora „Ellex Valiunas“
Paroda veiks: 2018 01 12–2018 03 04
Papildomą informaciją teikia: Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė tel.: +370 689 99861
NMKČDM inf.
Išskirtinis akademiko Jurgio Brėdikio interviu
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, nuo šiol „Didžiosios pramonės“ ekspozicijoje galėsite sužinoti viską apie kultinį parodos eksponatą – „Kaspino“ fabrike gamintą dirbtinę aortą. 2017 m. vasarą parodos kuratorė Auksė Petrulienė apie šią 7 deš. inovaciją kalbėjosi su kardiochirurgu, biomedicinos mokslų daktaru Jurgiu Brėdikiu (g. 1929), intensyviai taikiusiu pirmuosius ir vienintelius lietuviškus širdies implantus operacijose.
Šį pokalbį redagavo kompozitorius Arturas Bumšteinas, išskyręs du garso takelius: „Apie kraujagyslę“ ir „Apie atmintį“. Iki 2018 m. vasario pabaigos parodos lankytojai galės klausytis J. Brėdikio prisiminimų ir įžvalgų apie didžiosios kraujagyslių chirurgijos pradžią Lietuvoje, apie pirmuosius eksperimentus praktiškai taikant kaunietiškas dirbtines kraujagysles, apie mūsų širdyse saugomą atmintį.
Šis interviu – lyg šventinė dovana „Didžiosios pramonės“ dalyviams ir lankytojams. O sausio pabaigoje buvę „Drobės“ darbuotojai parodą dar papildys intriguojančiais eksponatais ir liudijimais.
Bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio 16, III a.
Paroda veikia 2017 05 13–2018 02 28
Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, tel. 8 612 44 272.
NMKČDM inf.
Paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose, Vydūno al. 2, Kaune gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks parodos „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“ atidarymas.
Pasitinkant valstybės šimtmetį, kviečiame visus pasinerti į svaigų, „džiazuojantį“ tarpukario kasdienybės ritmą, dalytis žiniomis, patirtimis ir nuotaikomis apie tarpukario laikinosios sostinės gyvenamosios aplinkos kultūrą ir estetiką.
Prieš dvi dešimtis metų Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kartu su kolegomis iš dabartinio Lietuvos kultūros tyrimų instituto ėmėsi didelio darbo ir svarbios misijos – pristatyti ir įtvirtinti Lietuvos dailės istorijos puslapiuose Art Deco stilių. Parodą lydėjo didžiulė susidomėjimo banga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prieš kelerius metus kiek kiti europiniai vėjai atpūtė ir dar vieną pasididžiavimo tarpukario architektūra, domėjimosi tuo laikotarpiu ir to meto gyvensena bangą. Žinia apie ketinimą Kauno modernizmo architektūrą įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą ir vėl stipriai pagyvino šio stiliaus ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio mylėtojų dėmesį ir entuziazmą.
Neatsitiktinai ši paroda rengiama M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pirmojo direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės gyvenamajame name, kurį modernizmo estetikos dvasia suprojektavo inžinierius architektas Arnas Funkas. Namas, pastatytas prieš 85-erius metus, išgyvenęs nepalankią sovietinę nacionalizaciją, išsaugojo veik nepakitusią eksterjero ir vidaus erdvių autentiką. Pastaraisiais metais pradėtas vidaus patalpų atnaujinimas atvėrė dar daugiau autentiškumo – restauruotos grindų dangos, atkurta kambarių koloristika grąžina į tarpukario laikotarpį ir atspindi charakteringiausius prieškario interjerų bruožus.
Lankytojai pirmą kartą yra kviečiami grožėtis atkurtomis pastato erdvėmis ir tarpukario Kauno interjerų dvasią kuriančiais parodos „Kasdienybės geometrija“ eksponatais, kuriuos maloniai sutiko paskolinti antikvaras Gintautas Mekionis. Parodoje rodomi išskirtinai kauniečių interjeruose naudoti baldai, puošybos detalės ir reikmenys, charakteringi Art Deco stilistikai ir bylojantys apie tarpukario interjerų madas. Parodos lankytojai galės išvysti ir restauruotą baldų komplektą, priklausiusį skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, Antano Tamošaičio XX a. 4 deš. austą rištinį kilimą ir charakteringų formų baldų komplektus, tarpukariu gamintus Kauno baldininkų, iki mūsų dienų išlaikiusius tuo metu mėgtus sodrių spalvų pliušo gobelenus ar austus gobelenus su laikotarpiui būdinga liaudies ornamentika. Parodoje gausiai pristatoma ir kasdienybės dalis – taikomosios dailės dirbiniai, naudoti miestiečių buityje, dažnai importuoti iš Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Kartu su šiais iš Europos valstybių į Lietuvą įvežtais daiktais atkeliavo ir laužytų, kampuotų, stipriai geometrizuotų formų mados, kurios buvo išties mėgstamos. Tai rodo ir šios srities eksponatų, parodai pasiskolintų iš privačių rinkinių, Ginto Mekionio kolekcijos gausa. Parodoje svarią vietą užima ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Tuo metu kūrusių Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Marcės Katiliūtės ir kitų autorių darbuose matomos naujos ir modernios tuo laikotarpiu formų ir siužetų traktuotės, stilizavimas tik dar labiau paryškina parodos visumą, charakterizuojančią geometrizuotą kasdienybę.
Palaikydami pastarųjų metų iniciatyvą pristatyti Kauną kaip Lietuvos Art Deco sostinę, kviečiame lankytojus į Adelės ir Pauliaus Galaunių namus patirti šiek tiek nostalgišką svaigaus laikotarpio dvasią, pagilinti tarpukario interjerų estetinės sampratos žinias, tiesiog pasigrožėti tuo, kas dar gyva prisiminimuose ar girdėtuose pasakojimuose, pasidalyti savomis istorijomis.
Paroda veiks: 2017 12 14–2018 05 31
Papildomą informaciją teikia: Adelės ir Pauliaus Galaunių namai tel. (37) 79 89 95
NMKČDM inf.
Paroda „Pranas Domšaitis. Pastelės“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune nuo lapkričio 30 d., pradės veikti paroda „Pranas Domšaitis. Pastelės“.
Parodoje pristatoma P. Domšaičio palikimo dalis – pastelių kolekcija, išsaugota artimų dainininkės ir vokalo pedagogės Adeleide Armhold giminių. Kolekcijos pagrindu tapo dainininkės sutuoktinio dailininko išeivio Prano Domšaičio įvairiais laikotarpiais sukurtos pastelės.
P. Domšaitis – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų ekspresionistų, išaugęs ir susiformavęs vokiečių meno akademijos rėmuose, savo kūrinius eksponavęs bendrose parodose su K. Schmidtu-Rotluffu, Ch. Soutine‘u , E. Nolde, M. Chagallu.
Įvairiais gyvenimo etapais dailininkas ieškojo savo lietuviškos tapatybės, buvo užmezgęs ryšį su Vladu Eidukevičiumi, trumpą laiką po studijų dėstė architektūrą ir piešimą ne tik Karaliaučiuje, bet ir Kaune. P. Domšaitis buvo tarsi izoliuotas nuo tiesioginio kontakto su Nepriklausomos Lietuvos menininkais ir, nors buvo pažįstamas su tapytoju V. Eidukevičiumi, tačiau tarpukario Lietuvos visuomenei kaip dailininkas liko beveik nežinomas.
Išlikusi gausybė motyvų ir siužetinių sprendinių ieškojimų įvairovė kalba apie dailininko darbštumą ir produktyvumą. Kolekcijoje esančios P. Domšaičio pastelės pasižymi žanrine įvairove. Vyrauja religiniai siužetai. Gausiausia Bėgimo į Egiptą grupė, iliustruojanti P. Domšaičio mirties patale ištartus žodžius: „Aš visada kelyje...“. Skaičiumi šiek tiek mažesnė – Nukryžiavimo scena ir po vieną, Karalių pasveikinimą bei Piemenėlių pagarbinimą.
Religines pasteles papildo aštuoni skirtingais laikotarpiais sukurti peizažai, penki portretai, dvi pastelės vaizduojančios laivus ir viena – naminius gyvūnus. Dvi pastelės nebaigtos, kai kurios – dvipusės.
Peizažai, įvairiais laikotarpiais kurti Austrijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, šalia religinių siužetų yra tapę P. Domšaičio kūrybos antruoju leitmotyvu. Tai Pietų šalių miestelių architektūriniai vaizdai, trobelės Austrijoje artimos gimtųjų Kruopynų peizažams, Pietų Afrikos platumų kraštovaizdžiai formavo dailininko stilių visuose kūrybos etapuose ir atvedė jį prie vaizdo frontalumo ir išgryninimo.
Beveik visi penki portretai kurti 6-me dešimtmetyje. Iš jų išsiskiria ankstyviausias Čigono ir vaiko eskizinis portretas, sukurtas tarp 1925–1933 m. Šią tautinę grupę P. Domšaitis dažnai piešdavo kelionių po Balkanų šalis metu.
Dailininkas gimė 1880 m. rugsėjo 15 d. Mažojoje Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, Kruopynų kaime. Šį peizažą nešiojosi savo mintyse ilgus metus. P. Domšaitis studijavo Karaliaučiaus dailės akademijoje, tobulinosi Berlyne pas Lovisą Corinthą. Parodose dalyvavo nuo 1911 m. Studijavo meno muziejų kolekcijas Paryžiuje, Florencijoje, Amsterdame, Londone. 1914 m. buvo trumpam nuvykęs į Norvegiją pas Edvardą Munchą. Jo kūrinių įsigijo Karaliaučiaus, Liubeko, Štetino muziejai. 1937 m. Nacionalsocialistų kompanijos prieš modernųjį meną metu jo kūriniai pašalinti iš Nacionalinės galerijos Berlyne ir Štetino meno muziejaus, po metų vienas paveikslas eksponuotas kilnojamoje parodoje „Išsigimęs menas“. Kaip lietuvių dailininkas pirmą kartą prisistatė 1946–1947 m. karo pabėgėlių parodoje. Gyveno Vokietijoje ir Austrijoje iki 1949 m., vėliau, žmonai Adelheide Armhold gavus kvietimą dėstyti dainavimą Pietų Afrikoje Keiptauno universiteto muzikos koledže, su ja išvyko į Keiptauną. Rengė personalines parodas įvairiuose Pietų Afrikos Respublikos miestuose, dalyvavo lietuvių išeivių parodose JAV, Kanadoje. Pietų Afrikos Respublikoje tapo pripažintu šios šalies dailininku: 1963 m. P. Domšaičio kūriniai atstovavo Pietų Afrikos dailei San Paulo bienalėje Brazilijoje, o 1964 m. jam skirtas prestižinis Pietų Afrikos dailės apdovanojimas „Garsūs ir vilčių teikiantys dailininkai“ (Artists of Fame and Promise). Pranas Domšaitis mirė 1965 m. lapkričio 14 d. po sunkios ligos. Palaidotas Keiptauno kapinėse.
Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė
Paroda veiks: 2017 11 30–2018 01 01
Papildomą informaciją teikia: Lolita Vyžintienė tel. 370 687 80276
NMKČDM inf.
Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose gruodžio 2 d., šeštadienį, 14 val. atidaroma jubiliejinė Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“, skirta dailininko 90-osioms gimimo metinėms ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
P. Gailius (1928–2015) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Paryžiuje. Tai menininkas, dirbęs tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Abstrakčios pasaulėjautos kūrėjo spontaniškumas jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, jautrumas ir poetinio žodžio jėga įprasminti grafikos lakštuose.
M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus parodinėse erdvėse lankytojams pristatomi autoriniai Prano Gailiaus grafikos knygų „Lietuviška siuita“ (1967–1968) ir „Antroji lietuviška siuita“ (1986) atspaudai. Tai dailininko išeivio periodiniai grįžimai prie savo kilmės ištakų. Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, dinamiška linija, logiška kompozicija, savita grafikos technika ir virtuozišku jos valdymu.
P. Gailius gimė 1928 m. sausio 28 d. Mažeikiuose. Atsidūręs Vakaruose, glaudėsi lietuvių bendruomenėje Strasbūre, bandė mokytis aktorystės, architektūros, kol galiausiai nusprendė lankyti paskaitas Strasbūro dekoratyvinės dailės mokykloje (Ecole des Arts Decoratifs). 1950 m. išvyko į Paryžių ir buvo priimtas į Fernand Leger studiją Monmartre. Apie 1953 m. P. Gailius Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts) mokėsi litografijos. Svarbiausia mokykla menininkui tapo Luvras ir Moderniojo meno muziejus. Jis žavėjosi V. Kandinskio, H. Matisse‘o, F. Leger‘o kūryba, laikė juos geriausiais tos kartos modernistais, turėjusiais įtakos jo kūrybai. Iš savo mokytojo F. Leger‘o perimtą kontrastų pomėgį ir piešinio svarbos supratimą vienu ar kitu pavidalu aptinkame visų laikotarpių Prano Gailiaus darbuose.
Po pripažinimo ir didelio atgarsio sulaukusios pirmosios personalinės parodos, surengtos 1955 m. Paryžiuje, Galerie du Haut Pave, dailininko parodos pasipylė viena po kitos. Neilgai trukus jos peržengė Prancūzijos ribas ir buvo surengtos Berlyne, Miunchene, Štutgarte (1960), Čikagoje (1963), Tokijuje, Ženevoje, Liuksemburge (1966), Geteburge (1967) ir t. t. Lietuvos meno mylėtojai turėjo progos žavėtis Prano Gailiaus kūryba, eksponuota Vilniaus ir Kauno dailės galerijose, Kazio Varnelio namuose muziejuje, Radvilų rūmuose bei Lietuvos dailės muziejuje.
Paroda veiks: 2017 12 02–2018 03 01
NMKČDM inf.
Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) – paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“.
Parodoje bus pirmą kartą eksponuojamos įspūdingos knygos su paslaptingais įrašais „L“, „R“, „Š“, daugiau nei 2000 ranka įrašytų pavardžių pavirs erdvine instaliacija, bus galima sekti prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionę po Lietuvą, čia bus galimybė pasitikrinti, ar turite gerumo geną. Visa tai bus galima pamatyti ir patirti parodoje-instaliacijoje-akcijoje „LABDARIAI.LT“, kurią lapkričio 23 d., 17 val., iškilmingai pristatys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
DĖMESIO: Į PRISTATYMĄ ĮĖJIMAS TIK ŽURNALISTAMS IR KVIESTINIAMS SVEČIAMS!
Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda Valstybės 100-mečiui skirtų renginių ciklą.
Jau nuo lapkričio 24 d. visuomenė galės susipažinti su paroda, kuri skatina prisiminti prasmingas istorijos pamokas, kai lietuviai čia ir užjūryje susivienijo ne karo, priešo ar grėsmės akivaizdoje, o kilniam ir prasmingam tikslui.
Projektas „LABDARIAI.LT“ skirtas didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akcijai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną litų. Akcija truko 1930–1936 m., siekiant surinkti lėšas unikaliam paminklui – nacionaliniam muziejui. Ne obeliskui, ne personalijai, ne ligos pakirstiems, o objektui, kuriuo galėtų naudotis ne viena lietuvių karta. Taip, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanytas pastatyti jo vardo Kultūros muziejus laikinojoje sostinėje Kaune.
Tai – unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys. Muziejaus statybai valstybė skyrė milijoną litų, per milijoną surinko Lietuvos žmonės ir užjūrio lietuviai.
Parodoje atspindimas išmanus rinkodaros ir komunikacijos planas, parodantis, kokiomis originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis buvo sugebėta suvienyti tautą statant paminklą kultūrai.
Muziejaus archyvas išsaugojo didelę dalį labai įdomios medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė – tai per 2000 aukotojų pavardžių (asmenų, įstaigų, įmonių), tų, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis. Tarp jų visiems žinomi asmenys: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“.
Jie visi buvo suskirstyti į tris kategorijas – labdarių, rėmėjų ir šelpėjų ir pagarbiai įrašyti į tris puošnias knygas, pažymėtas „L“, „R“ ir „Š“ raidėmis. Tačiau šios dokumentuose įrašytos pavardės ir tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl parodos tikslas yra pažadinti mūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Paieškoti savo šeimos, giminės pavardės ir radus pasidalinti aukotojo istorija, nuotrauka. Parodoje ir internete bus galima paieškoti savo giminės. Kiekviena „atgaivinta“ aukotojo istorija papildys esamą parodą, o istorija pasidalinusieji taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose.
Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ veiks: 2017 11 24 – 2018 11 04
Papildomą informaciją teikia:
Parodos kuratorė Daina Kamarauskienė
El.paštas: [email protected]
Tel.: + 37 32 25 70 / +370 687 40 148
NMKČDM inf.
Bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ kviečia į specialią perklausą ir ekskursiją „Molinės gerklės“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune lapkričio 11 d., šeštadienį, 13 val. Bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ kviečia į specialią perklausą ir ekskursiją „Molinės gerklės“.
Garso instaliaciją „Molinės gerklės“ parodai „Didžioji pramonė“ sukūrė kompozitorius Artūras Bumšteinas. Kūrinys įkvėptas „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ – 1960 m. Maskvoje išleisto plokštelių rinkinio. Įrašuose užfiksuoti aritmiški širdies tonai, kvėpavimo sutrikimai, kalbos defektai ir psichiatro pokalbiai su ligoniais. Kaip tik šiuos oficialiam to meto naratyvui nepriklausančius „pasisakymus“ transliuoja garsiakalbiai, įtaisyti dekoratyvinėse vazose. Lietuvos keramikų ankstyvuoju sovietmečiu sukurtos vazos iškalbingais pavadinimais – „Bulviakasis“, „Pionieriai iškylauja“, „Gyvulininkystės ūkis“, „Kauno HE statyba“, „Penkiolika respublikų“ – parodoje tampa iškalbingos tiesiogine prasme. Neartikuliuotos verbalinio srauto improvizacijos ir kalbos defektų girliandos pakimba virš „Molinių gerklių“ ir apraizgo parodos erdvę.
Šis susitikimas bus panašus į sambūrį prie laužo – tik spragsės ne žarijos, bet 1960-ųjų plokštelės, o asmenines istorijas pasakos anuomet neišgirsti ir visuomenės atstumti balsai.
Instaliaciją ir parodą pristatys bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorė Auksė Petrulienė.
Ši perklausa ir ekskursija yra tarptautinio muzikos festivalio „Iš arti“ programos dalis.
Renginys nemokamas.
Papildomą informaciją teikia: Auksė Petrulienė tel. 8 612 44 272.
NMKČDM inf.
Knygos „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“ pristatymas
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune lapkričio 10 d., penktadienį, 16 val. vyks knygos „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja dailėtyrininkė dr. (hp) Gražina Marija Martinaitienė, dailėtyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Juozo Mikėno sūnėnas smuikininkas profesorius Jurgis Dvarionas, knygos redaktorė literatūrologė Deimantė Kukulienė, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius. Muzikuos Justina Auškelytė (smuikas), Ilona Beržanskytė, Justina Dvarionaitė.
Šiemet dienos šviesą išvydo ilgai gulėję stalčiuje amžininkų prisiminimai apie vieną žymiausių XX a. skulptorių Juozą Mikėną (1901–1964). Prieš keletą dešimtmečių dailės istorikė dr. Gražina Marija Martinaitienė užrašė, o šį pavasarį Lietuvos dailės muziejus išleido knygą „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“, kurioje atskleidžia kūrėjo asmenybę, jam nepalankų tuometį laikotarpį, kelią nuo gimtojo Skardupio, pažinties su Europos kultūra Paryžiuje iki paliktų pėdsakų Lietuvos skulptūros istorijoje.
Prof. J. Mikėnas buvo ne tik moderniosios Lietuvos skulptūros, profesionaliosios mozaikos, freskos pradininkas, bet ir puikus pedagogas, palikęs visą būrį gabių skulptorių. Jo mokiniai – Juozas Kėdainis, Gediminas Jokūbonis, Konstantinas Bogdanas, Vladas Vildžiūnas, Alfonsas Ambraziūnas. Reikia paminėti ir Juozą Kalinauską, kuris baigė J. Mikėno skulptūrą „Pirmosios kregždės“, stovinčią sostinėje prie Nacionalinės dailės galerijos.
Įėjimas nemokamas.
