Autorius: NMKČDM inf.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose balandžio 6 d., šeštadienį, 15 val. atidaroma Vilmos Vasiliauskaitės tapybos darbų paroda „Laiptai į gelmę“.
Šviesos paslapties perpratimas – kiekvienam dailininkui kūrybinis iššūkis. Menininkė šį galvosūkį sprendžia tarsi įjungdama naktinės lempelės šviesą, kviesdama mus sapnuoti atviromis akimis. Paveikslų motyvai patys įvairiausi, čia per rūkus matyti tirpstantis balerinos siluetas, ar gėlės žiedas... Kaip sapne jie atsiranda iš niekur, taip ir išeina į kažin kokius mūsų pasąmonės užkulisius, ar iškelia vaikystėj matytus vaizdus ir priverčia minutei kitai sustoti ir pasvajoti. „Kas sakė, kad gelmėje nėra šviesos?“ – intriguoja parodos autorė, kviesdama į personalinę parodą savo tėviškėje.

Tapytojos Vilmos Vasiliauskaitės vaikystė prabėgo Druskininkuose, kur gamta organiškai susilieja su miesto parkais ir skandina medžių vėsoj ir tirštoj žalumoj miesto architektūros kontūrus. Dailininkė tapybos pradmenų mokėsi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje, V. K. Jonyno  dailės skyriuje. Vėliau studijavo Šiaulių universitete, baigė dailės magistro studijas. Vilma Vasiliauskaitė yra surengusi virš 30 personalinių parodų, dalyvavusi apie pusšimtyje grupinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje. Yra dalyvavusi daugiau nei dešimtyje tarptautinių plenerų.

Paroda veiks: 2019 04 06 – 2019 05 09
Papildomą informaciją teikia: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus  Druskininkų skyriaus vadovė Regina Stankevičienė tel.: 8 679 24503

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, balandžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val. įvyks parodos „Kūrinio genomika“ atidarymas.

Parodos idėja – atverti žiūrovui kūrybos proceso paslaptis, nors žinoma, kad tai iki galo nėra įmanoma padaryti, nes kūryba ir menas visada pasilieka kažką, ko negalima išsakyti žodžiais ar paaiškinti. Šios parodos kertinė ašis – grįžti prie svarstymo, ar „kūrybos siela“ sveria 21 gramą.
Be galutinio varianto, t. y. sukurto kūrinio, parodoje pateikiamos šio kūrinio atsiradimo aplinkybės, priežastys, jo vystymosi periodai.

Kiek kūrinio atsiradimui gali būti svarbus aplinkos poveikis? Tai gali būti eilėraščio posmas, tekstas, sena fotografija, laikraščio skiautė, vaizdo įrašas, viskas, kas paskatino sukurti šį kūrinį. Tai pirminis atskaitos taškas, kurio atžvilgiu nagrinėjama kito kūno / materijos, šiuo atveju – minties judėjimas link galutinio rezultato.

Parodoje savo kūrinius pristato Aušra Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė, Elena Balsiukaitė, Naglis Baltušnikas, Adomas Danusevičius, Laima Drazdauskaitė, Sandra Kvilytė, Petras Lincevičius, Marko Maetamm (Estija) (galerija „Meno parkas“, nuo balandžio 18 d.), Agnė Liškauskienė, Arvydas Martinaitis, Eimutis Markūnas, Indrė Mikašauskaitė, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Mukesh Shrestha (Nepalas), Rosanda Sorokaitė, Aušra Vaitkūnienė, Kristaps Zarinš (Latvija).

Parodoje kiekvienas autorius pateikia visą kūrinio procesą, vesdamas žiūrovo mintį, žvilgsnį į galutinį rezultatą. Žiūrovai tampa dalyviais, įsitraukusiais mintyse, o gal tarpusavyje diskutuojančiais, nesutinkančiais ir t. t. Jie gali keisti kūrinio aplinkybes, taip sukurdami ne materialų, bet realų informacinėje erdvėje dar vieną būsimą kūrinį arba tokį, kuris niekada nebus realizuotas, kuris liks kaip variantų galimybė ir gyvuos idėjų pavidalu.

Parodos kuratorė Aušra Vaitkūnienė
Paroda veiks: 2019 04 11 – 2019 05 26

Papildomą informaciją teikia: Aušra Vaitkūnienė tel. 8 610 23829

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, balandžio 4 dieną  bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-osios metinės. Renginyje bus pristatyta specialiai šiai progai išleista kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“. Dalyvaus monografijos rengėjai, recenzentai, kai kurių knygoje aprašytų asmenų giminaičiai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta Prezidento A. Stulginskio anūkė, apsilankys ir Kaune gyvenantys Smetonų bei Grinių artimieji, taip pat rūmuose dirbusių tarnų ir tarnautojų palikuonys.
Renginys vyks istoriniuose Prezidento rūmuose, kurie liudija ir Lietuvos bei Kauno aukso amžių, trukusį kiek daugiau nei 20 metų. Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija nuo 1919 iki 1940 metų tapo vienu labiausiai atpažįstamų Kauno pastatų, neabejotinu politinės galios centro simboliu.

Kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“ neapsiriboja vien tik prezidentiniu laikotarpiu, nors jam aprašyti skirta solidi knygos dalis. Tačiau pats pastatas, kuriame tarpukariu buvo įsikūrė Lietuvos prezidentai, skaičiuoja jau 175-erius metus! Ir ne bet kokius metus – tai Kauno, Lietuvos ir netgi Europos istorijos metai! Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir vokiečių okupacinės valdžios atstovai, visi 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos prezidentai, būsimasis popiežius Pijus XI, marionetinis prezidentas Justas Paleckis, Reichskomisariato darbuotojai ir vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos nariai, pionieriai ir mokytojai, o galiausiai muziejaus darbuotojai bei lankytojai – štai kokia įspūdinga ir įvairiaspalvė kompanija yra gyvenusi, dirbusi ar viešėjusi istoriniuose rūmuose Kaune, Vilniaus g. 33, šiandien vadinamuose Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Pastato sienos matė ir carinės Rusijos puikybę, ir Kauno gubernatorių desperatiškas pastangas slopinti lietuvių tautinį atgimimą, ir skubų paskutinio gubernatoriaus Nikolajaus Griazevo ir jo kanceliarijos pasitraukimą artinantis Vokietijos kariuomenei, Oberosto įkūrimą ir naujųjų okupantų savivalę.

Tik 1988-aisiais prasidėjus Sąjūdžiui sugrąžinta derama pagarba 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Prezidentams ir Prezidentų rezidencijai Kaune. Sodelyje pastatytos Prezidentų skulptūros, rūmai buvo restauruoti.

2005-aisiais lankytojams duris atvėrusi Istorinė Prezidentūra pasakoja išimtinai apie 1918–1940 metų Lietuvos Respubliką, patį svarbiausią šių rūmų ir Lietuvos istorijos laikotarpį. Tačiau rengiantis Pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metams ir Prezidento institucijos 100-mečiui Istorinė Prezidentūra nutarė šias istorines datas pasitikti su daug platesniu pasakojimu – per 175 metus rūmai matė tiek įvykių ir vietinio bei pasaulinio masto veikėjų, kad būtų nuodėmė nepasidalyti tomis istorijomis su muziejaus lankytojais ir skaitytojais. Istorijas į knygą „Prezidento rūmai Kaune“ suguldė autorės, kurios šiuose rūmuose dirba, kažkada dirbo ar vykdė istorinius tyrimus: dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dr. Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė ir Raimonda Rickevičienė. Knygos redaktorė – Renata Endzelytė. Dailininkas ir maketuotojas – Andrejus Repovas. Knygą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nors knyga turi rimtą mokslinį pagrindą, tačiau iliustracijų gausa ir naujas įdėmus žvilgsnis į Kauno ir Lietuvos istoriją pro istorinių rūmų langus patrauks ne tik istorijos profesionalus, bet ir visus, besidominčius miesto ir šalies istorija.

Įėjimas į balandžio 4 d. vyksiantį renginį – su kvietimais. Knygą „Prezidento rūmai Kaune“ bus galima įsigyti Istorinės Prezidentūros kasoje ir kituose Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniuose nuo balandžio 5 d.

Papildomą informaciją teikia: Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė tel.: 8 616 20115; el. paštas: [email protected]

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo kovo 30 d. po pertraukos į Mykolo Žilinsko dailės galerijos III a. sales sugrįžta atnaujinta ir papildyta vienintelė Lietuvoje XX a. pradžios belgų dailės ekspozicija.

Šįkart ekspoziciją papildo nuo įsigijimo 1936 m. vos kelis kartus parodose eksponuoti belgų medaliai ir plaketės. Jie atspindi svarbiausius XIX–XX a. pr. Belgijos karalystės istorijos įvykius nuo valstybės susikūrimo 1830 m. iki 1935 m. Briuselyje vykusios pasaulinės parodos. Čia atrasime įamžintus ir svarbiausius Belgijos asmenis: pradedant nuo 1831 m. karūnuoto pirmojo Belgijos karaliaus Leopoldo I (1831–1865) iki Leopoldo III (1934–1951), taip pat kitus karališkosios šeimos narius.

Ekspozicijoje dominuoja tapyba. Pristatomi įvairūs jos žanrai – įspūdingos žanrinės kompozicijos, žavūs portretai, dekoratyvūs natiurmortai, tačiau didžiąją dalį sudaro peizažai. Jie puikiai perteikia šalies kraštovaizdį – nuo šiaurėje išsidėsčiusių gyvybingų uostų, per plačias ir derlingas Flandrijos lygumas, įvairius jos miestus, iki šalies pietuose Valonijoje įsikūrusių pramoninių angliakasybos rajonų ir čia besidriekiančių Ardėnų kalnų.

Skulptūros rinkinyje dominuojantys portretiniai biustai puikiai papildo Belgijos karališkosios šeimos portretų galeriją. Ypač žavus šiluma ir nuoširdumu spinduliuojantis Jano Boedtso sukurtas belgų pamiltos karalienės Astridos portretas. Skulptūrinių biustų grupę paįvairina Rubensui būdingu hedonistiškumu ir vitaline energija trykštanti Jacques’o Marin’o figūrinė kompozicija Seserų meilė ir žavi garsaus belgų animalisto Raymondo De Meester De Betzenbroecko sukurta ožkytės skulptūra.

Ekspozicija ne tik leidžia susipažinti su ano meto Belgijos daile, bet ir primena apie produktyvų kultūrinį bendradarbiavimą ir išskirtinę užsienio menininkų mecenatystę tarpukariu. 1935–1936 m. belgų menininkai padovanojo muziejui, o kartu ir visiems Lietuvos žmonėms 139 kūrinius. Dar 37 meno kūriniai buvo nupirkti muziejaus po 1936 m. Vytauto Didžiojo muziejuje Kaune vykusios Šių laikų belgų meno parodos. Taip Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susiformavo gausus XX a. pradžios belgų dailės rinkinys, kurį sudaro 41 tapybos darbas, 20 grafikos lakštų, 23 skulptūros ir 92 medaliai bei plaketės. Vertingiausi ir įdomiausi šio rinkinio darbai ir pristatomi nuolatinėje ekspozicijoje.

Papildomą informaciją teikia: M. Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadovė Irmantė Šarakauskienė, tel.: +370 37 32 27 88, +370 620 23 811.

NMKČDM inf.

Kačerginės daugiafunkciame centre, J. Janonio g. 31, Kačerginėje, balandžio 5 d., penktadienį, 18 val. įvyks naivistės Adelės Velykienės tapybos parodos „Kad viskas žydėtų“ atidarymas. Renginio metu muzika ir poezija parodos svečius džiugins A. Velykienės sūnus – dailininkas ir muzikantas Gintautas Velykis, rašytojas, poetas ir bardas Edmundas Janušaitis ir „Poetų sodas“.
Parodoje bus galima pamatyti kone visą menininkės kūrybinį palikimą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijos.

Netikėtai po sunkios ligos įsižiebusi kūrybinė A. Velykienės kibirkštis pačią tapytoją ir jos artimuosius džiugino labai neilgai, vos porą metų iki tautodailininkės mirties 1982-aisiais. Liko 45 darbai, kuriuose išties žydi ne tik gėlės, augalai, bet ir viskas aplinkui. Ypatinga reikšmė tautodailininkės darbuose tenka šeimos ryšiams, namų šilumai. „Gal /.../ reiktų tankiau į gamtą išvykti, bet namie taip ramu,“ ‒ sakydavo Adelė.

Tas namų ramybės ir meilės šeimynykščiams jausmas trykšta iš kiekvieno kūrėjos paveikslo, kaip ir meilė gyvenimui, žavėjimasis jo spalvomis, įvairove, kaimo šventėmis, lauko darbais. Jos darbuose tiek emocinės ekspresijos, tiek spalvos ir ritmo dinamikos, tiek fantazijos laisvės, kad iš pirmo žvilgsnio patys paprasčiausi siužetai (kambariniai ir lauko augalai, etnografiniai tėviškės vaizdai ir Kauno architektūriniai peizažai, pajūrio ir stovyklaviečių pramogos ir pan.) stebina nuotaikos perteikimo įtaigumu, užkrečia gyvenimo džiaugsmu ir noru juo dalytis.

Paroda veiks: 2019 04 05 – 2019 05 09

Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė, tel.: +370 627 07914.

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, kovo 30 d., šeštadienį, 14 val. atidaroma paroda „Japonijos šiuolaikinis menas iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kolekcijos“.

Ekspozicijoje vietą dalinasi skirtingų kartų menininkų darbai, kurie skiriasi tiek stilistika, tiek atlikimo būdu, tačiau visus menininkus vienija - nedidelis meno kūrinių formatas. Kūriniuose atsispindi individualus menininkų stilius: nuo autorinių atradimų, kurie neretai apjungia net kelias meno šakas viename darbe, iki tradicinių, tačiau savaip perteiktų technikų. Parodoje „Japonijos šiuolaikinis menas iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kolekcijos“ susipažinsite su Mitsue Ito, Haruko Honma, Yukako Sorai, Ueda Nobuko, Ken Kagajo, Koko Shimomura, Junko Suzuki, Yasuko Iyanaga, Rieko Yashiro, Kakuko Ishii, Jean-Michel Letellier, Miki Nakamura, Honma Kazue, Kurita Toru, Kuroki Mitsuru, Moon Jiyoung, Osumi Yuki, Suzuka Yasu, Tate Masaaki, Tsukuda Mayumi, Ueda Kyoko, Iyanaga Yasuko, Yoshiya Emiko, Yunohara Kiyoshi, Makiko Wakisaka menininkų kūriniais, sukurtais Japonijoje, o „gyvenančiais“ Lietuvoje.

J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos  istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivė, menininkė Janina Monkutė-Marks padovanojo Tėvynei savo tapybos, grafikos ir tekstilės meno kūrinių kolekciją. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi pastatą Kėdainiuose, įkūrė savo vardo muziejų-galeriją.

2009 m. pažintis su japonų kuratore Kakuko Ishii pasuko šio muziejaus-galerijos kultūrinį gyvenimą tarptautinių parodų linkme. Kartu su K. Ishii J. Monkutės-Marks muziejus-galerija surengė 6 tarptautines parodas, kuriose buvo pristatyti įvairių sričių japonų menininkai, kuriantys tiek tradicinėmis, tiek autorinėmis meno technikomis. Japonai, norėdami atsidėkoti už bendradarbiavimą ir galimybę savo kūrinius eksponuoti Lietuvoje, J. Monkutės-Marks muziejui padovanojo daugiau nei 50 įvairiomis technikomis sukurtų meno kūrinių. Nedidelė japonų menininkų kolekcijos dalis svečiuojasi M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose.

Paroda veiks: 2019 03 30 – 2019 06 06
Papildomą informaciją teikia: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus  Druskininkų skyriaus vadovė Regina Stankevičienė tel.: 8 679 24503

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, nuo kovo 22 d.,penktadienio, pradės veikti Japonijos pluošto meno paroda „Pynimas“.
Lankytojams siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Keliasdešimties nedidelio formato pynimo darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas.

Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes.

Parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii XX a. devintajame dešimtmetyje pradėjusi rengti kursus, siekė Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai Kakuko Ishii mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau puoselėdmi šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių pynimo grupės  tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius.
Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.

Parodos kuratorė: Kakuko Ishii (Japonija)
Paroda veiks: 2019 03 22 – 2019 04 28

NMKČDM inf.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, kovo 14 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į 6-osios tarptautinės Rygos tekstilės trienalės parodos „Tapatybė“ atidarymą.

Trienalė pavadinimu „Tapatybė“, skirta Latvijos valstybės šimtmečio minėjimui, tad parodos tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Pastaraisiais metais, globaliame įvairių politinių ir socialinių įvykių kontekste (įskaitant ir migracijos problemą), ji tapo itin aktuali. Ši sąvoka nebeturi siauro nacionalinio požiūrio, ji – kur kas platesnė ir filosofiškai talpesnė, todėl ir menininkai buvo kviečiami apmąstyti tapatybės temą įvairiais aspektais: istoriniu, socialiniu, politiniu ir nacionaliniu, o taip pat – asmeniniu, menininiu bei filosofiniu.

2018 metais Baltijos šalys: Latvija, Lietuva ir Estija šventė savo valstybių atkūrimo šimtmetį, todėl meno kūriniai iš visų trijų valstybių yra eksponuojami kartu, pristatant Baltijos šalių meno tapatybę, grįstą bendra istorija, tradicijomis ir mąstysena. Menininkų kūriniuose atsispindi Baltijos tekstilės meno mokyklos vertybės – profesionalumas, techninio išpildymo meistriškumas, inovacijų paieška meninėje raiškoje.

Parodos dalyviai:
LATVIJA Tatjana AleksandraSigne Folka, Ilze Godlevskis, Lauma Kokoreviča, Rolands Krutovs, Ieva Krūmiņa, Edīte Pauls-Vīgnere, Ieva Prāne, Egils Rozenbergs, Pēteris Sidars, Ingrīda Sūna, Elīna Veilande-Apine.

LIETUVA Eglė Ganda Bogdanienė, Dileta Deikė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Feliksas Jakubauskas, Lina Jonikė, Virginija Kirvelienė, Giedrė Kriaučionytė, Laima Oržekauskienė-Ore, Loreta Švaikauskienė, Almyra Weigel, Monika Žaltauskaitė-Grašienė.

ESTIJA Signe Kivi, Peeter Kuutma, Krista Leesi, Lylian Meister, Siiri Minka, Kärt Ojavee, Kadi Pajupuu, Erika Pedak, Marilyn Piirsalu, Ülle Raadik, Kaire Tali, Aune Taamal, Johanna Ulfsak.    

Velta Raudzepa, MA (Latvija)
Trienalės projekto vadovė ir kuratorė

Organizatoriai: Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Dekoratyvinės dailės ir dizaino muziejus

Paroda veiks: 2019 03 14 – 2019 05 05

Papildomą informaciją teikia: Laima Oržekauskienė tel. 8 682 23791

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune kovo 21 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Linos Preišegalavičienės monografijos „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorė dr. Lina Preišegalavičienė, doc. dr. Ina Pukelytė (Vytauto Didžiojo universitetas), doc. dr. Vaidas Petrulis (KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras).
Lietuvos valstybingumo 100-mečiui dedikuotoje monografijoje nagrinėjama mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba. Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad, būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje. Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu. V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos. Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą.

Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.

NMKČDM inf.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune kovo 15 d., penktadienį, 17 val. įvyks fotografo Michel‘io Goussard‘o (Prancūzija) parodos „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ atidarymas.

Fotografas Michel‘is Goussard‘as yra kilęs iš senos garsios bakalėjininkų šeimos, kurios protėviai minimi jau nuo 1514 metų. M. Goussard‘as studijavo komercijos mokslus ir dirbdamas bakalėjoje tęsė šeimos tradiciją. Sulaukęs garbaus amžiaus, jis vis dažniau pradėjo leisti laisvalaikį su fotoaparatu rankose. Parodoje „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ M. Goussard‘as pristato intriguojančią vėtrungių kolekciją – jų elegantiški ir šmaikštūs siužetai atveria žiūrovui unikalius Šampanės ypatumus. Šis regionas garsus ne tik tauriuoju šampanu, kurį taip pat gamina ir parodos autoriaus šeimos nariai, bet ir gotikinėmis katedromis, puoštomis nuostabiais vitražais. Saulės spindulių ir senųjų vitražų sukurti paslaptingi atspindžiai, užfiksuoti jautraus Michel‘io Goussard‘o žvilgsnio, atveria dar vieną mažai pažįstamo regiono kultūros puslapį. Kūrėjas turi ypatingą santykį ir savitai bendrauja su gamta. Stebėdamas augalus, fiksuoja persikūnijusias, asociatyvias formas, žvelgdamas į vandenį, sustabdo raibuliuojantį paviršių, tyrinėdamas žemę, įamžina tapybiškas faktūras.

1991 m. fotografo dukra Anne-Marie Goussard (šiuo metu einanti LR garbės konsulės Šampanės Ardėnų regione pareigas) pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Kelionė ne paprasta, o tikra ekspedicija su keturiais medikamentų ir įvairių būtiniausių Lietuvai daiktų sunkvežimiais. Anna-Marie Goussard su dar dviem kolegomis keliavo per Vokietiją, Lenkiją, Baltarusiją, sutiktiems pasieniečiams sakydama, kad humanitarinė pagalba skirta Minskui. Galiausiai pasuko link Lietuvos, į kurią įvažiuojant laukė itin aštri diskusija su sovietinės armijos kareiviais.

2001 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanojo Anna-Marie Goussard Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, dar po metų ji buvo paskirta Lietuvos garbės konsule Šampanės-Ardėnų regione.

Be įvairiapusės diplomatinės veiklos, Anna-Marie Goussard organizuoja Lietuvos menininkų parodas Prancūzijoje. Šiais metais, gerbiamai konsulei tarpininkaujant, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje simboliškai pristatoma jos tėčio, Lietuvą atradusio per savo dukrą, fotografijų paroda.
Parodą „Plačiai atmerktomis akimis. Šampanės fragmentai“ galima laikyti ilgametės dviejų šalių – Prancūzijos ir Lietuvos – bičiulystės simboliu.

Paroda veiks: 2019 03 15 – 2019 05 12
Papildomą informaciją teikia: Danutė Gruzdienė tel. 8 650 43383