Autorius: Architektūros fondo inf.

Architektūros fondo inf.

„Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ parodos atidarymas

Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio g. 5, Vilniuje)

„Architektūros [vaikų] fondas“ nuoširdžiai kviečia į vasaros metu vykusio nekomercinio edukacinio projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ rezultatus pristatančios parodos atidarymą, kuris įvyks 2013 m. gruodžio 14 d. (šeštadienį) 13val. Vilniaus universiteto bibliotekos Nacionaliniame atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio g. 5, Vilniuje.

Architektūros fondo inf.

Du susitikimai su Markusu Miessenu

 

Gruodžio 9-10 dienomis Vilniuje viešės garsus vokiečių kilmės architektas, tyrėjas, pedagogas ir rašytojas Markus Miessen. M. Miessen plėtos „Nekviesto pašalaičio„ (Uninvited outsider) temą ir skaitys viešą paskaitą bei ves kūrybinę laboratoriją.

 

M. Miessen originalūs ir neortodoksiški darbai yra vienas iš įdomesnių fenomenų ne tik architektūros, bet ir platesniame kultūros lauke pasauliniame kontekste. Jo išskirtinis bruožas yra teorijos ir praktikos sintezė, kuri kvestionuoja Vakarų pasaulyje įsigalėjusias dogmas architektūrinio ir urbanistinio planavimo procesuose. Keletą dešimtmečių vyraujanti „progresyvi“ tendencija įtraukti į architektūros procesus ir erdvės užstatymą įvairius aktorius, realybėje tapo ne kritinės praktikos išraiška, bet depolitizuota ir tuščia procedūra.

Architektūros fondo inf.

Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste

Trys dienos veiksmo miegančiuose rajonuose

 

 

 

Lapkričio 7-9 dienomis Lazdynuose ir Karoliniškėse vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto ir VšĮ „Architektūros fondas“ organizuojama renginių serija Lietuvos modernizmo architektūros tema. Renginių serijoje siekiama bendrai diskusijai sutelkti skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjus, kūrėjus, kultūrinių iniciatyvų autorius, o jų tyrimus bei veiklas pristatyti kuo įvairesniame kontekste. Vakarinė Pecha Kucha Karoliniškių architektūros laboratorijoje, respublikinė mokslo konferencija „Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste“  Lazdynų „Minties“ gimnazijoje, žaibiškos urbanistinės provokacijos požeminėse perėjose –architektūros fotografijų paroda „GAL“ Lazdynuose, garso intervencija Karoliniškėse – ir tiriamoji ekspedicija TechnoKaroliniškės laukia tų, kuriems rūpi modernistiniai paveldai ir skirtingi jo tyrimo, naudojimo, interpretavimo, pristatymo diskursai.

 

Architektūros fondo inf.

Pecha Kucha: „Vartojamas Modernizmas“

 

 Žmogau, ar pastebėjai, kad modernizmo tema pasiekė savo zenitą? Regione gausu parodų, analizuojančių architektūros, dizaino, meno paveldą ir raiškos formas, rengiami leidiniai, šaukiamos konferencijos*. Modernizmas, kaip reiškinys, gyvenimo būdas ir forma taip pat tapo vartojimo objektu. O gal pats modernizmas, kaip palikimas, vartoja mūsų dėmesį ir laiką? Sutik, ne visos temos gali būti aptartos ir išsemtos akademinio pranešimo forma. Todėl, atėjo metas pakalbėti atvirai, paprastai ir žaismingai apie tai, kaip gali būti ir yra vartojamas modernizmas.

Architektūros fondo inf.

„Vandends amžius: priemonės veikti„ pokalbis su Gediminu Urbonu

www.archfondas.lt

Kauno architektūros festivalis – KAFe 2013 ir Architektūros[pokalbių]fondas kviečia į trečiąjį pokalbį Kauno „Žalgirio“ arenos GALA amfiteatre. Kartu su vakaro pašnekovu, garsiu Lietuvos menininku Gediminu Urbonu aptarsime galimus tvarios gyvenamosios aplinkos scenarijus mieste prie upės.

Gediminas Urbonas – menininkas ir dėstytojas, kartu su Nomeda Urbonas įkūręs Urbonas Studio – tarpdisciplininę tyrimų programą, kuri ypatingą dėmesį kreipia į viešųjų erdvių regeneraciją. Urbonas tarptautinio pripažinimo sulaukė dėl savo socialiai interaktyvių, tarpdisciplininių projektų. Jie nuolat nagrinėja socialinių-politinių-ekonominių veiksnių nulemtus, besivystančių šalių konfliktus ir prieštaras. G. ir N. Urbonas yra Lietuvos Nacionalinės Premijos laureatai (2007), Nam June Paik apdovanojimo (2012) nominantai, Venecijos bienalės specialaus prizo už geriausią nacionalinį paviljoną laimėtojai (2007).

Architektūros fondo inf.

„Architektūros [pokalbių] fondo“ pokalbių ciklas „Miestas ir vanduo“

Kauno „Žalgirio“ arenos GALA amfiteatre

Rugsėjo 18 d., trečiadienį, 19 val. Kauno „Žalgirio“ arenos GALA amfiteatre prasideda „Architektūros [pokalbių] fondo“ rengiamas dešimtasis pokalbių ciklas „Miestas ir vanduo“. Jis skiriamas aptarti vandens, kaip gamtinio elemento reikšmę bei įtaką procesams mieste. Ciklas yra „Kauno architektūros festivalio“ (KAFe) dalis.

Architektūros fondo inf.

Architektūros pokalbių fondo paskutinis ciklo ,,Disidentiškumas architektūroje” susitikimas

 Nacionalinėje dailės galerijoje

 Balandžio 18 d. (ketvirtadienį) Architektūros pokalbių fondas kviečia į paskutinį ciklo ,,Disidentiškumas architektūroje” susitikimą. Nacionalinėje dailės galerijoje susitiks pašnekovės iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jos pristatys skirtingas kritinių praktikų formas architektūroje, tapusias atsaku slogiai standartizuotos sovietinės architektūros kalbai. Diskusijoje taip pat bus aptarta kritiškumo sąvoka dabarties ir praeities architektūroje bei svarstoma, kaip disidentiškumo pozicija, dažnai siejama su nepriklausomybės judėjimais, galėtų būti naujai permąstyta ir pritaikyta Baltijos regione.

 

Architektūros fondo inf.

Susitikimas su vienu žymiausiu Estijos architektu Vilenu Kunnapu

 Architektūros fondas kviečia

 Trečiadienį (kovo 27d.), Nacionalinėje dailės galerijoje Architektūros pokalbių fondas kviečia į paskaitą, kurioje dalyvaus Estijos architektūros žvaigždė -  Vilen Kunnapu. Žymusis architektas kartu su architektūros istoriku ir tyrėju Andres Kurg pristatys Talino architektūros mokyklos veiklą bei jos įtakas sovietmečiu.

 

1978 metų gegužės mėnesį Talino mokslų akademijos fojė buvo atidaryta paroda lakonišku pavadinimu: „Architektūros paroda 78“, kurioje pristatyti 14-os architektų, menininkų bei dizainerių kūriniai. Parodos dalyviai – vėliau pavadinti „Talino mokykla“ – rodė tuo laikotarpiu neįprastus darbus: Architektų sąjungos narių laidojimo vietos sutvarkymo projektą, apleisto plieninio konteinerio, pavadinto „Monumentu“, nuotrauką, žymaus amerikiečio vaikų pediatro Benjamino Spocko namo projektą, pristatė „Nematomos architektūros“ koncepciją bei demonstravo parodos dalyvių vestuvines nuotraukas. Paroda paskatino kritikuoti nelanksčius reikalavimus pastatams, masinę sovietinę statybą, standartizaciją ir modernistinį miestų planavimą bei pradėti viešą pokalbį apie architektūros vaidmenį visuomenėje ir kultūros srityje.

Ketvirtajame disidentiškumą architektūroje nagrinėjančio ciklo susitikimo metu bus kalbama apie „Talino mokyklos“ architektų veiklą XX amžiaus 8-9  dešimtmečiuose: nuo pasivaikščiojimų ir hepeningų apleistose miesto vietose iki filmų, skaidrių peržiūrų ir piešinių. 

 

Architektūros fondo inf.

Pokalbis. Disidentiškumo sąlygos, scenarijai Lietuvos architektūroje

 Architektūros pokalbių fondas vėl kviečia diskutuoti

 Kovo 14 d. (ketvirtadienį) Nacionalinės dailės galerijoje (NDG) Architektūros pokalbių fondas vėl kviečia diskutuoti apie disidentiškumą architektūroje. Šį kartą pokalbyje susitiks lietuviai - bus aptariami disidentiškumo veiksmai Lietuvos architektūroje.

 

Architektūros istorikas profesorius Jonas Minkevičius pasakos apie daugeliui nežinomas ir marginalines architektūrines praktikas Lietuvoje, kurios drąsiais ir kūrybingais veiksmais prisidėjo prie devintajame dešimtmetyje įvykusių politinių permainų, valstybinių architektūros institucijų išardymo ir architekto profesijos permąstymo.

 

Savo patirtimis pokalbyje dalinsis ir du ekscentriški Lietuvos architektai. Vienas iš jų - ,,dainuojantis” architektas Algirdas Kaušpėdas. Jis, metęs darbą Kauno Miestų statybos projektavimo institute, įkūrė roko grupę „Antis“. Nepaisant šlovės, Dainuojančios revoliucijos metu jis vėl grįžo prie savo profesijos, siekdamas suteikti architektūrinę formą naujai besiformuojančiai nekilnojamojo turto rinkai.

 

Antrasis pokalbyje dalyvausiantis ,,rašantysis” architektas - Audrys Karalius. Devyniasdešimtųjų pradžioje jis įnešė pokyčių architektūrinėje praktikoje ir užsiėmė leidyba apie kritinius architektūros aspektus Lietuvoje. Vienas pagrindinių A. Karaliaus interesų yra aktualizuoti architektūros vietą pilietiniuose procesuose. Pastaruoju metu jo kritinė nuomonė skatina permąstyti „namą“ kaip galimą pokyčių įrankį.

 

Pokalbį apie architektūroje ir urbanistiniame planavime vykusius procesus, susijusius su ekstremaliais politiniais ir socialiniais pokyčiais, kurie vyko sugriuvus komunistinei santvarkai ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei pasikeitus vertybėms ir ekonominiams interesams neoliberalios rinkos sąlygomis moderuos architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

 

 

Diskusija apie disidentiškumo sąlygas Lietuvos architektūroje yra Architektūros pokalbių fondo devintojo ciklo renginys. Šį pavasarį kviestiniai architektai, urbanistai, istorikai ir teoretikai siekia įvardinti bei išsamiau aptarti dabartinį architektūros ir politikos santykį.  Penkių susitikimų metu pristatomos Maskvos, Belgrado, Talino, Rygos, Vilniaus bei Kauno architektūrinės praktikos, kurios dar socialistinės valdžios metu – aštuoniasdešimtaisiais – siekė praplėsti architekto profesijos ribas bei kvestionavo valstybės ir architekto, kliento ir užsakymo vykdytojo, ideologijos ir pastatytos formos santykius. Diskusijose siekiama apžvelgti intriguojantį prieštaravimo, atsisakymo ir atradimo iš naujo galimybių spektrą bei pergalvoti šiuos santykius architektūroje.

 

Šį ciklą kuruoja:

Ines Weizman, Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas

 

Pokalbis vyks lietuvių kalba, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, pokalbio pradžia 20 val., renginys nemokamas.

Visi pokalbiai filmuojami, video įrašai titruojami lietuviškai arba angliškai ir talpinami www.archfondas.lt

 

Architektūros fondo inf.

Vilniaus architektūros gidas pasauliui

Anglų kalba

„Vilnius 1900–2012. A Guide to the City‘s Architecture“ – leidinys miesto svečiams ir jo išsiilgusiems architektūros entuziastams.

 

Angliškasis Vilniaus architektūros gidas bene pirmą kartą vienoje vietoje Lietuvos sostinę pasauliui pristato kaip šiuolaikinį miestą, kuriame galima aptikti visas pasaulines XX ir XXI a. pradžios architektūros tendencijas, atspindinčias socioekonominių sąlygų ir politinių santvarkų kismą, ir šiandien neatsiliekantį nuo pasaulinių architektūros madų.