Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste

Lapkričio 7-9 dienomis Lazdynuose ir Karoliniškėse vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto ir VšĮ „Architektūros fondas“ organizuojama renginių serija Lietuvos modernizmo architektūros tema. Renginių serijoje siekiama bendrai diskusijai sutelkti skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjus, kūrėjus, kultūrinių iniciatyvų autorius, o jų tyrimus bei veiklas pristatyti kuo įvairesniame kontekste. Vakarinė Pecha Kucha Karoliniškių architektūros laboratorijoje, respublikinė mokslo konferencija „Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste“  Lazdynų „Minties“ gimnazijoje, žaibiškos urbanistinės provokacijos požeminėse perėjose –architektūros fotografijų paroda „GAL“ Lazdynuose, garso intervencija Karoliniškėse – ir tiriamoji ekspedicija TechnoKaroliniškės laukia tų, kuriems rūpi modernistiniai paveldai ir skirtingi jo tyrimo, naudojimo, interpretavimo, pristatymo diskursai.

Pecha Kucha „VARTOJAMAS MODERNIZMAS“

Lapkričio 7 d. nuo 19 val.

K-LAB (Karoliniškių architektūros laboratorijoje), L. Asanavičiūtės g. 46, Vilniuje

Modernizmo tema pasiekė savo zenitą – regione gausu parodų, analizuojančių architektūros, dizaino, meno paveldą ir raiškos formas, rengiami leidiniai, šaukiamos konferencijos. Modernizmas, kaip reiškinys, gyvenimo būdas ir forma taip pat tapo vartojimo objektu. O gal pats modernizmas, kaip palikimas, vartoja mūsų dėmesį ir laiką? Ne visos temos gali būti aptartos ir išsemtos akademinio pranešimo forma. Todėl, atėjo metas pakalbėti atvirai, paprastai ir žaismingai apie tai, kaip gali būti ir yra vartojamas modernizmas. Konferencijos „Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste“ išvakarėse organizuojamame  Pecha Kucha  vakare kviečiami pasisakyti architektūros, dizaino, meno tyrėjai bei lauko stebėtojai, filmų žiūrėtojai ir fotografai, socialinių akcijų provokatoriai ir tiesiog vartotojai.

Renginio programa bus paskelbta www.archfondas.lt

Respublikinė mokslinė konferencija „LIETUVOS MODERNIZMAS EUROPOS ARCHITEKTŪROS KONTEKSTE“

Lapkričio 8d. nuo 9 val.

Lazdynų „Minties“ gimnazijoje, Erfurto g. 23, Vilniuje

Mokslo konferencija organizuojama siekiant sutelkti bendrai diskusijai skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjus, kūrėjus, kultūrinių iniciatyvų autorius.

Modernizmo epochoje Lietuvos architektūra patyrė keletą esmingai skirtingų laikotarpių. Dauguma tyrėjų sutaria dėl dviejų esminių modernistinės architektūros etapų – XX a. I p. (tarpukario modernizmas) ir XX a. II p. (sovietinis modernizmas). Tačiau dėl laikmečio pradžios ir pabaigos bei detalesnės periodizacijos, skirtingų meninių tendencijų identifikavimo ir teorinio apibrėžimo tyrėjų tarpe nėra vieningos nuomonės. Viliamasi, kad dalykinė diskusija gali padėti spręsti šiuos ir kitus tyrimų metodologinius klausimus.

Platėjantis modernizmo architektūros tyrimų laukas nevienodai aprėpia skirtingų kultūrinių tradicijų paveldą (pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tarpukario modernizmas). Lokalių tyrimų gausėjimas palaipsniui užpildo naujosios architektūros istorijos spragas. Tačiau stinga fundamentinių tyrimų, kuriais šalies architektūrinis paveldas būtų integruotas į tarptautinius architektūros procesus.

Skirtingų laikmečių ir kultūrinių tradicijų modernistinės architektūros pavyzdžiai šiandien turi kultūros vertybės statusą. Tačiau dažnai kyla abejonių dėl vertingųjų savybių nustatymo metodų, objektams taikomos teisinės apsaugos pobūdžio. Dalis laikmečio architektūrinio paveldo dėl funkcinio pobūdžio ar meninių sprendimų yra svarbūs vietos ar profesinėms bendruomenės, liudija reikšmingus istorinius įvykius. Mokslininkų dėmesys sąlyginai jauno paveldo grupės saugojimo ir naudojimo problemoms ilgainiui gali peraugti į artikuliuotą paveldo tvarkybos strategiją.

Dėl sociokultūrinių pokyčių dalis modernizmo epochos paveldo nebeatitinka šiandieninių ekonominių, technologinių ar funkcinių poreikių. Todėl pastatai griaunami, rekonstruojami, apleidžiami. Taigi išskirtinai svarbu sistemiškai svarstyti modernistinės architektūros kaitos rezultatus, diskutuoti apie galimas šių objektų ateities perspektyvas.

Konferencija vyks Vilniaus „Minties“ gimnazijoje (http://www.minties.vilnius.lm.lt/?page_id=43), 1974 m. pastatytoje pagal architekto Česlovo Mazūro projektą. Jauno architekto suprojektuota – tuo metu 40-oji vidurinė – mokykla buvo netipinė. Laisvo planavimo, sudaryta iš keturių dviaukščių mokymo blokų ir jungiamojo triaukščio bendrųjų patalpų bloko, išdėstyta terasomis – tuo ji skyrėsi nuo iki tol įprastų stačiakampių koridorinės sistemos daugiaaukščių mokyklų. Iš atskirų korpusų sudarytą mokyklos tūrį padiktavo didelio nuolydžio reljefas. Tiek dėl erdvinio sprendimo, tiek dėl plano struktūros, tiek ir dėl originalaus raudonų plytų ir eksponuojamo betono fasado mokykla tapo išskirtinė. Už originalų ir su aplinka derantį projektą autorius buvo apdovanotas VLKJS CK premija, o išskirtinės mokyklos erdvės ir aplinka tapo kelių sovietmečio filmų siužeto aikštele (http://www.youtube.com/watch?v=M9rHigJTCoQ; http://www.youtube.com/watch?v=kKZUmg_wny8)

Konferencijos programa:

9.00–9.15 ATIDARYMAS.

•           VGTU Mokslo prorektorius habil. dr. prof. Antanas Čenys

•           VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Buivydas

•           Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė

•           Minties gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė

9.15–10. 35 I sesija: TARP NOSTALGIJOS IR KRITIŠKUMO

pirmininkauja Marija Drėmaitė

•           Julija Reklaitė. Gintaro inkliuzai. Naršant modernizmo architektų asmeninius archyvus

•           Indrė Ruseckaitė. Karoliniškės sniego gaublyje arba Keturios nostalgijos kosminiam miesteliui

•           Viltė Janušauskaitė. Kritika tampa nostalgija: oficialiojo diskurso percepcijos Lazdynuose

•           Liutauras Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos modernizmo atvejis

10.35–10.50 Diskusija

10.50–11.10 Kavos pertrauka

11.10–12.30 II sesija: KONTEKSTAS, KONCEPCIJA, PROCESAS

pirmininkauja Liutauras Nekrošius

•           Aušra Černauskienė. Eksponuojamas betonas šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje

•           Aida Štelbienė. Vilniaus sporto rūmai ir brutalizmas

•           Lada Markejevaitė. Nacionalinio operos ir baleto teatro architektūros lokalūs ir tarptautiniai kontekstai

•           Gintaras Čaikauskas. Santariškės D.N.R. (Didžioji Nenutrūkstanti Renovacija)

12.30–12.50 Diskusija

12.50–13.50 Pietūs

14.30–15. 50 III sesija: SUPRASTI, SAUGOTI, INTERPRETUOTI

pirmininkauja Tomas Grunskis

•           Viltė Migonytė. Lietuvos tarpukario medinė kurortinė architektūra: tarp tradicijos ir modernumo

•           Martynas Mankus. Postmodernizmo idėjų raiška Šiaulių miesto viešosiose erdvėse

•           Indrė Gudelytė-Račienė. Modernizmo bruožai Justino Šeiboko architektūroje

•           Vaidas Petrulis. Kauno tarpukario palikimas ir Lietuvos kultūros paveldo diskurso transformacijos

15.50–16.10 Diskusija

16.10–16.30 Kavos pertrauka

16.30–17.50 IV sesija: FUNKCIJA, STRUKTŪRA, SIMBOLIS

pirmininkauja Vaidas Petrulis

•           Justinas Bučys. Vilniaus miesto Šeškinės, Fabijoniškių ir Pašilaičių lokalių centrų jungiamumo užtikrinimo ir urbanistinės kompozicijos vaidmens stiprinimo galimybės

•           Tomas S. Butkus. Kolektyvinės modernizacijos ženklai: Klaipėdos urbanistinė raida sovietmečiu

•           Tomas Grunskis. Modernistinė miesto viešųjų erdvių sistema gyvenamuosiuose daugiabučių rajonuose. Vilniaus Lazdynų ir Žirmūnų atvejis

•           Vytautas Petrušonis. Lietuvos miestų naujųjų gyvenamųjų rajonų (1970-1990 m.) Vertės išsklaida taikant mitologinio aprašymo priemones

17.50–18.10 Diskusija

18.10–18.30 REZIUMĖ

Liutauras Nekrošius, Julija Reklaitė, Indrė Ruseckaitė

PER-NAUDOJAMAS MODERNIZMAS: 2 intervencijos požemyje ir ekskursija  TECHNOkaroliniškės

Architektūros fotografijų paroda „GAL“

Lapkričio 9 d. nuo 11 val.

Lazdynų požeminėje perėjoje (šalia stotelės „Lazdynai“)

Per-Naudojamo modernizmo nutikimai prasidės rytine vienos valandos trukmės intervencija-eksperimentas, tiriant vieną iš galimų šios Lazdynų viešosios erdvės naudojimų scenarijų (http://vietos.org/pereja.html). Požeminė Lazdynų perėja pavirs ekspozicine erdve Vilniaus modernizmui skirtai architektūros fotografijų parodai „GAL“ (kuratorius Architektūros [fotografijų] fondas).

2012 metų pavasarį vykusio Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklo „MODERNIEJI PAVELDAI“ metu Architektūros [ekskursijų] fondas surengė fotoekskursiją po Vilniaus modernizmo architektūrą su architektu Audriumi Ambrasu ir architektūros fotografu Raimundu Urbakavičiumi. Dalis ekskursijos dalyvių (daugiausia fotografija besidomintys architektai ir architektūros studentai) vėliau susibūrė į Architektūros [fotografijų] fondą. Fotografai siūlo naujai pažvelgti į sostinės modernizmą, atkreipti dėmesį į laikmečio kultūros tendencijas liudijančius meninius sprendimus. Parodoje fotografijos atskleidžia netikėtus autorių žvilgsnius į modernizmo architektūrą. Kartais nuotraukose susikoncentruojama ties detalės riba, kuri yra svarbi fotografijos autoriui ir kuri, jo požiūriu, reprezentuoja pastatą. Į šias detales neatkreipiame dėmesio kasdien praeidami pro jau tarsi pažįstamus Vilniaus modernizmo objektus. Šie pastatai atgimsta iš naujo, nauju žvilgsniu, nauju įvaizdžiu, tokie, kokie yra šiandien. Tikimasi, kad paroda paskatins aktualias diskusijas apie XX a. antrosios pusės architektūros paveldo būklę ir ateities perspektyvas. Šiemet tai antroji šios iniciatyvinės grupės vieša paroda Vilniuje.

Ekspedicija po TechnoKaroliniškes

Lapkričio 9 d. nuo 14 val.

Pradžia – K-LAB, L.Asanavaičiūtės g. 46

Popiet  bus tęsiamos Karoliniškių architektūros laboratorijos (https://www.facebook.com/pages/K-LAB/442231169225147) organizuojamos ekspedicijos po Karoliniškes. Rugsėjį-spalį K-LAB lankė pasidaryk pats iniciatyvų produktus - Karoliniškių sodų ir daržų gėrybes; tyrė, kokiais ryšiais, keliais ir kasdieniais ritualais Karoliniškės susietos su kaimyniniais rajonais; tikrino ir degustavo Karoliniškių „taškus“; keliavo Kosminėje odisėjoje po mirusį Karoliniškių kosmosą, ieškodama trofėjų sniego gaubliams, kuriuose atsispindėtų keturios nostalgijos kosminiam miesteliui. Šįkart Karoliniskių eskpedicijoje bus nustatytas techno-režimas ir rajonas tyrinėjamas įjungus technikos bei slaptų vyriškų techno-ritualų filtrą. Tai ekspedicija su gaisrininko, sovietmečio automibilizacijos eksperto ir požeminių Vilniaus vandenų istorijos žinovo komentarais. Eskpedicijos maršrutas – pro Karoliniškių garažų miestelį  arba, kaip jį vadina vietiniai - garažyną; Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir požeminį lietaus nuotekynės kolektorių, slaptais labirintais jungiantį Karoliniškes su Pilaite.

Ekskursijai būtina registracija [email protected]

A.R.E.: underspace_K (Audio-Recycling'o Eksperimentas: pogrindžio erdvė_K)

Lapkričio 9 d. nuo 19 val.

Karoliniškių požeminėje perėjoje (prie „Saturno“)

Per-Naudojamo modernizmo nutikimai garsiai baigsis Karoliniškių požeminėje perėjoje, kur nutiks A.R.E.: underspace_K (Audio-Recycling'o Eksperimentas: pogrindžio erdvė_K). Tai tęstinis ad_OS (Tomas Grunskis, www.ad-os.net) garso meno projektas, kuriame naudojamas su konkrečia erdve ir vieta susijusio, emocinį bei fizinį poveikį darančio garso perdirbimo (recycling) principas. Garsas/vaizdas - 24 perėjos garsinės ir vaizdinės atkarpos.

Renginių organizatoriai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, VšĮ „Architektūros fondas“, K-LAB (Karoliniškių architektūros laboratorija)

Rėmėjai: Archiforma, Meat Lovers Pub

Kontaktai:  Liutauras Nekrošius, 868257414, liutauras.[email protected]