Autorius: Meno nišos inf.

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“
J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius

kada
2019 birželio 18 d. (antradienis), 18 val.
2019 06 18 – 2019 07 06
dalyviai Jonas Aničas, Marius Bumbulis, Dalius Drėgva (1989-2019), Martynas Gaubas,
Matas Janušonis, Tauras Kensminas, Laurynas Skeisgiela, Rusnė Šimulynaitė

Jubiliejinėje parodoje „GURRRGUTIS 8/9“ – šviesa ir garsas atras naujas formas

Vilniaus galerijoje „Meno niša“ birželio 18 d. atidaroma jau dešimtoji projekto „GURRRGUTIS 8/9“ paroda, kurioje – objektai, instaliacijos ir skulptūros. „Kūrybinės idėjos“ komanda ir parodos kuratorė Regina Šimulynienė šiemet pakvietė 7 jaunosios kartos skulptorius, kurie specialiai kūrė galerijos erdvėms ir galėjo laisvai rinktis temas, medžiagas bei formas.

„Gurgučio“ istorija prasidėjo 2010 m. per projekto gyvavimo metus jame dalyvavo apie trisdešimt skirtingų menininkų. Pirmaisiais metais, tai buvo bronzos liedinimo simpoziumai, vėliau atsirado kitos medžiagos ir kiti išraiškos būdai. Ši projektas gimė iš siekio skatinti jaunų, talentingų menininkų kūrybinę veiklą, menines iniciatyvas ieškant naujų raiškos formų. Šiemet šiuo projektu taip pat  bus paminėtas ir  skulptoriaus, nespėjusio sudalyvauti projekte, Daliaus Drėgvos (1989-2019) atminimas.

Savo draugo atminimui kūrinį parodoje dedikuos ir Tauras Kensminas. Tai gyvos, vitališkos formos iškilimas virš griežtos, statiškos, mirusios (kapo duobės) formos. „Norėtųsi tikėti, jog mirtis – tai tik laikinas etapas, iš kurio toliau kyla gyvybė ir niekas nelieka sąstingyje“, – sako T. Kensminas. Pačio D. Drėgvos skulptūrą pristatys trumpas Rusnės Šimulynaitės videofilmas, o pats menininkas kalbėdamas apie savo 2016 m. surengtą parodą yra sakęs: „Kūryba, man yra stiprių vidinių emocijų išraiška. Nemalonus prisiminimas asimiliuojasi su aplinka ir virsta kūriniu. Mano kūriniai – tai nuorodos, ženklai apie emocinio disbalanso perteklių“.

Parodoje naujų formų bus ieškoma pasitelkiant garsą ir šviesą. Ekspozicijoje rodomas Mato Janušonio kūrinys „Aidas“ gali atsispindėti garsą nuo jį supančių daiktų bei architektūros ir įgauti jų formą. Garso banga atsimušdama nuo sienų, grindų laiptų įgyja aplinkai būdingą charakteristiką – formą. Marius Bumbulis parodoje pristatys interaktyvų šviesos darbą „Slogus sapnas“, kuris pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus nuolatinę būseną: skuba, nerimą, blaškymąsi, apie išnykstančią ribą tarp realybės ir slogaus sapno.

Lauryno Skeisgielos fotografijoms kurti architektūriniai modeliai remiasi patirtimis įgautomis dirbant šiuolaikinio meno lauke. Pirminė šio kūrinio „Dramblio kaulo bokštas“ paskirtis – padėti reflektuoti ir suvokti aplinką. Joje vykstančius procesus. Paradoksalu yra tai, kad kartais ši erdvė reflektuoja pati save, ištrindama konkretaus laiko ir vietos nuorodas iki dekoratyvios, plokščios abstrakcijos. Jubiliejinėje parodoje  „GURRRGUTIS 8/9“ savo naujausius kūrinius pristatys ir menininkai Martynas Gaubas bei Jonas Aničas, išlaikydami jiems būdingą kūrybos stilių, pasitelkę skirtingus metalus, jų plastiką.

Parodos atidarymas birželio 18 d. 18 val. galerijoje „Meno niša“. Paroda veiks iki liepos 10 d. Galerija dirba I-V 12:00-18:00.

Meno nišos inf.

Galerija „Meno niša“ kartu su menininku Mariumi Jonučiu turi ilgametę tradiciją. Jau šešiolika metų kiekvieną pavasarį menininkas šioje galerijoje pristato savo naujausius kūrinius. Balandžio 10 d. 18 val. menininkas kviečia į parodą, kurią sudarys dvi dalys.

Pasak menininko, pirmoji dalis, tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos „Ažūrai“, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos.
„Šioje parodos dalyje bus, tai, ką tiesiog nevaržydamas savęs paišiau.  Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“, kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas”, – pasakoja M.Jonutis.

Menininkas sako, kad darbas jam visada yra šventė, jis gelbėja, saugo, slepia ir priglaudžia savo geresniame pasaulyje, kurio bent dalis gal bus matoma ir žmonėms, atėjusiems pažiūrėti.
M.Jonučio paroda galerijoje „Meno niša“ veiks iki gegužės 11 d. Parodos lankymas nemokamas. Galerija „Meno niša“ dirba II–V 12–18 val. VI 12–16 val.

Meno nišos inf.

Maloniai kviečiame į galeriją „Meno Niša” vasario 15 d., penktadienį, 17 val.,  kur latvių menininkas Andris Vītoliņš pristatys tapybos parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“.

Parodą atidarys  J.E. Latvijos ambasadorius ponas Einaras Semanis.

Parodą „Giliai įkvėpkite prieš naują pradžią“ sudaro dvi dalys: pirma pavadinta „Tvarkos darymo priemonių salonas“, o kita – „Levituojančių struktūrų salė“. Parodos scenografija yra priešinga senajai patriarchalinei erai, kai paveikslai būdavo eksponuojami žiūrovams nustatyta tvarka. Tuo pačiu ji yra priešinga ir jau „atsistatydinančiai“ šiuolaikinio meno erai, kadangi sudaryta iš klasikiniu būdu sukurtų paveikslų, pasižyminčių griežta struktūra.

„Pastaruoju metu vis norėjau pavaizduoti naują, neegzistuojantį pasaulį. Tai vizualiai nuskaitomi vaizdai, pastatai ir ornamentai, egzistuojantys tik drobėje. Tam tikra prasme tai yra alternatyvus fotografijos epidemijos apimtos šiuolaikinės eros suvokimo ir supratimo modelis“, – sako Andris Vītoliņš.

Profesorius Andris Vītoliņš (1975) baigė Latvijos meno akademiją, šiuo metu jis akademijos projektorius. Nuo 1996 m. menininkas dalyvavo daugiau nei šešiasdešimtyje grupinių parodų, surengė per dešimt asmeninių parodų įvairiose šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, Slovėniją, Prancūziją, Briuselį, Kiniją, Indiją, JAV.

A.Vītoliņš kūryba įvertina apdovanojimais ir stipendijomis; jo darbai įtraukti tokias kolekcijas kaip „HangART-7“, „Red Bull Collection“, „Schlossberghotel“, Baku šiuolaikinio meno muziejus, „Hypothekenbank“, „Swedbank“ šiuolaikinio meno kolekcija, Latvijos nacionalinis meno muziejus, Matti Milius meno kolekcija, DnB Nord Bank kolekcija.

Derindamiesi prie projekto #SUMENĖK vasario savaitgaliais dirbsime ilgiau: V 11.00–19.00, VI 11.00–19.00, VII 11.00–17.00.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 14 d.  Galerijos rėmėja Vilniaus miesto savivaldybė.

Meno nišos inf.

Laiką visi patiria skirtingai. Vieni tai fiksuoja, kiti teka pasroviui arba laukia. Menininkas dokumentuoja. Lapkričio 27 d. galerija „Meno niša“ pristato Nacionalinės premijos laureato Gintaro Makarevičiaus tapybos parodą „Laiko gaudyklė“.

Pasak parodos kuratorės Sonatos Baliuckaitės „Laiko gaudyklė“ – tai tapybos paroda apie tapybą: „Nors G. Makarevičius vengia reprezentacijos ir daugiau fiksuoja būseną, patį kūrybos procesą, dinamiškose drobėse priklausomai nuo stebėjimo laiko sutinki personažus, skaitai arba pritaikai istorijas. Šioje parodoje bus ir videomedija, kuri dažniau siejama su laiko fiksacija. Tačiau videokūrinyje šį kartą G. Makarevičius dokumentuoja irgi tapybą.”

Menininkas klausia, kaip sujungti vaizdą ir jausmą ar mintį, kodėl tai svarbu. „Tapybos kalba turi savo gramatiką. Jos neįmanoma perskaityti nei žodžiu, nei sakiniu, bet akivaizdu, kad galima išgyventi ir suprasti. Tapyba – tai tokia meno rūšis, kuri yra labiausiai susijusi su kuriančiuoju, nes gali talpinti savyje jo psichofizinę informaciją tuo pačiu veikdama kaip terapija, kurios metu galima sustabdyti laiką“, – kalba G.Makarevičius.

G.Makarevičius Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas (1988-1994), tačiau dešimtajame dešimtmetyje meno lauke jis debiutavo kaip instaliacijų, objektų ir dokumentinių filmų kūrėjas. Tapybos lauke menininkas ryškiau prisistatė prieš dvejus metus, kai VDA parodų salėse „Titanikas“ atidarė parodą „Pasidavimas“ (kuratorė Julija Dailidėnaitė), o šiemet G.Makarevičiaus tapybos ekspoziciją „Žmogus. Gamta. Istorija“ galėjo išvysti meno mugės „ArtVilnius‘18“ lankytojai.
G.Makarevičiaus meninė veikla apima ir scenografiją. Dabar jis – vienas ryškiausių Lietuvos scenografų, kuria scenovaizdžius Lietuvoje ir užsienyje. Už darbą teatro scenoje G.Makarevičius buvo apdovanotas trimis „Auksiniais scenos kryžiais“, o 2017 m. buvo įvertinas Nacionaline kultūros ir meno premija.

G.Makarevičiaus kūryba buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Menininkas yra dalyvavęs daugelyje prestižinių tarptautinių šiuolaikinio meno parodų, tokių kaip Šiuolaikinio meno bienalė „Manifesta 4“ Vokietijoje (2002) ar tarptautinis filmų festivalis „La Rochelle“ Prancūzijoje (2005). 2008-aisiais G.Makarevičius buvo įvertintas vienu svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjams skiriamų apdovanojimų – už dokumentinį filmą „Žiemos paralelės“ jam įteiktas Lugano (Šveicarija) kino festivalio pagrindinis prizas.

G.Makarevičiaus kūrinių įsigiję šiuolaikinio meno muziejus KIASMA Suomijoje, MO muziejus bei privatūs kolekcionieriai, o dar dešimtame dešimtmetyje jo sukurtą instaliaciją „Plaukai I,II,III, IV“ galima pamatyti nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
Paroda „Laiko gaudyklė“ veiks iki 2019 m. sausio 11 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

Spalio 4 d. 19 val galerija „Meno niša“ pristato parodą „MOnikos“, kuri dedikuojama MO muziejaus atidarymui. Ekspozicijoje „MOnikos“ bus pristatyta dviejų menininkių Monikos Furmanos ir Monikos Plentauskaitės kūriniai.

„Su nekantrumu laukiame mūsų galerijos kaiminystėje įsikursiančio MO muziejaus atidarymo. Todėl sugalvojome sukurti šventę ir savo erdvėse. Norime padėkoti muziejaus įkūrėjams Danguolei ir Viktorui Butkams už tokia reikšmingą dovaną Lietuvai ir visai MO komandai, kurie kuria muziejų. Tai yra didžiausias šimtmečio kultūros įvykis“, – teigia galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.
Parodoje „MOnikos“ lankytojai išvys dviejų įdomių ir skirtingų menininkių kūrinius. Jos abi Monikos, abi tapytojos ir abiejų kūrinius yra įsigijęs MO muziejus. Parodoje bus pristatyti dar niekur nerodyti M.Furmanos ir M.Plentauskaitės kūriniai.

Pasak parodų kuratorės Sonatos Baliuckaitės, vardas yra pirmas asmens atpažinimo ženklas, o kūrinys  – kūrėjo identifikacijos: „Pagal vardą identifikuoji žmogų, o pagal kūrinį, jo braižą techniką kūrėją, kuris neatsiejamas nuo vardo. Vardas tampa identiteto dalimi. Nes ir kūrėją vadini vardu.“
M.Furmana teigia, kad jei nori sukurti ką nors stipraus, privalo maištauti prieš aplinką, o svarbiausia, prieš pačią save. „Vaikystėje, nemėgau savo vardo, jei kas ištardavo – pajusdavau nepatogumo jausmą. Taip ir augau su kertiniu nepatogumo pojūčiu, lydima pamatinio klausimo – kas su manimi ne taip? Vardo reikšmė „vieniša“ (graik. monos) man reiškė būti „ne prie chebros“. Visgi vienatvėje dažniausiai jausdavausi ypatingai komfortabiliai, kompensavau ją fantazijų pasauliu, kuris atsivėrė kaip plačios Narnijos durys. Vėliau reikšmę „vieniša“ pakeičiau į „vienintelė“. Tai man reiškė būti originaliai ir nesekti masių. Ambicinga, bet dar svarbiau – atsakinga. Pati sau draugas ir pati prieš save maištaujanti“, – pasakoja M.Furmana.

Menininkė teigia, kad parodoje pristatomus jos kūrinių kolekciją lėmė atsitiktinumas. Visi šie darbai, jau egzistavo keletą metų, bet vis neįsikomponuodavo į parodų ekspozicijas. Keistas sutapimas, kad visus juos jungia motinystės tema. Moteris, kaip cikliškumo įkaitė. Išsinerianti, gebanti sukurti naują gyvybę, bet neišsivaduojanti nuo savo pačios mirtingumo.

M.Plentauskaitė parodoje pristatys naujausius savo kūrinius, tai jos ankstesnės parodos „Butaforijų parkas“ tęsinys, kuriame statomi intymūs, o kartais ir apgaulingai jaukūs namai. Juose kaupiami asmeniški vaizdai iš artimos aplinkos, vaikystės bei šeimos albumų nuotraukų, kurie pertapomi įgauna teatrališkumo – nuasmeninami ir tampa naujų scenų personažais-lėlėmis.

Parodos atidarymas spalio 4 d. 19 val., paroda „MOnikos“ veiks iki spalio 26 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Menininkas Marius Jonutis tęsia ilgametę tradiciją, kai metai iš metų, kiekvieną pavasarį, galerijoje „Meno niša“ pristato savo parodą, šį kartą jau penkioliktą. Jubiliejinę parodą „Ažūrai“ menininkas atidarys balandžio 18 d.

„Prieš 30 metų pirkau savo pirmąjį elektrinį pjūklą. Nuo tada nepaleidžiu iš rankų. Ar jis manęs. Dabar jau gal dvidešimtas, jie miršta greičiau už mane. Kai kelias dienas nepapjaunu – jau trūksta, jau aš ne aš. Dailininko profesija leidžia daryti ką nori. Galvodamas temą šių metų parodai leidau sau daryti tai, kas labiausiai patinka, dėl to – „Ažūrai“. Kai turi temą, tada jau ne šiaip bet kas, o kolekcija, skamba gražiau“, – apie naujos parodos atsiradimą kalba M. Jonutis.

Parodos temą šį kartą diktuoja ne istorijos, o technika, darydama siužetų atranką. Istorijos nueina į antrą planą, į priekį išlipa ažūrai, kurie gal ir trukdo, bet gal sukuria kiek paslapties, suminkština, gal intriguoja pamatyti tai, kas už. Pasak M. Jonučio, vienas iš meninio vaizdavimo metodų – išvalyti kas nereikalinga, paliekant tik tai, kas būtina. Šį kartą bus kitaip. M.Jonutis atsiprašo skubančių ir kviečia įsižiūrėti į tai, kas truputį pridengta.

„Nufotografuoti neišeina, tik iš skirtingų kampų žiūrint galima pilną vaizdą susidaryti, todėl kviečiu ateiti ir gyvai pažiūrėti. Kaskart reikia daug nugalėti, darant paveikslą. Įrankiu nugalėti medžiagą – tai tik fizinis nuovargis ir gera meditacija, sunkiau nugalėti save, kai vartalioju idėją, kuri tik atsiradusi lyg ir pradžiugino, bet kuo toliau tuo labiau protas atkalbinėja – o kam? o kas iš to? ar tikrai būtina? ar bus kas gero? Tikrai, galėtų juk nebūti ir vieno kito paveikslo, ir visos parodos, ir pasaulis suktųsi apie tą pačią ašį. Bet būtų žiauriai nuobodu gyventi jų nedarant. Tai ir gelbėjuosi šitaip“, – sako M. Jonutis.

Menininkas teigia, kad parodoje „Ažūrai“ nėra vienos temos ar vienos istorijos, jis regi ekspoziciją labiau kaip eilėraščių rinkinuką. Todėl jei kas atras kažką, apie ką panašiai galvojo (tik tingėjo ar neturėjo kada nupaišyti) –  tai jau sėkmė.

M.Jonučio parodos „Ažūrai“ atidarymas balandžio d. 18 val., paroda veiks iki gegužės 18 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Galerijoje „Meno niša“ kovo 28 d. 18 val. atidaroma Gabrielės Gervickaitės paroda-tyrimas „03”, kurioje susijungia fotografija ir iliustracija. Ši ekspozicija – tai menininkės kūrybinė sovietinio laikotarpio, kuriame gimė ir gyveno, refleksija bei užmačia giliau suprasti, kokios galios sistemos veikia dabar, kaip sovietiniai vaizdiniai padarė įtaką šiandienai.

2016 m. G.Gervickaitė galerijoje „Meno niša“ pristatydama parodą „Šalutinis normos variantas“ tiesė mėlyną pandusą, kuris ištrynė ribas neįgaliesiems patirti parodą, šį kartą menininkė į parodą kviečia pagalbos numeriu „03”.

G.Gervickaitė sugretindama praeityje naudotas iliustracijas ir dabarties vaizdus nori suvokti, koks etinis požiūris ir galios žvilgsnis egzistuoja, kokios normos buvo ir yra kuriamos. Atskleisti šiam laikotarpiui menininkė panaudojo sovietinės medicinos iliustracijas, kurių daugiausiai atrado medicinos studentams skirtuose leidiniuose, pavyzdžiui, chirurgijos, ginekologijos, fizioterapijos vadovėliuose.

„Man svarbu, kokia estetika ir etika buvo naudojama vaizduojant žmones medicinos knygose. „Iškirpus“ kūnus ir „įklijavus“ į naujas vietas, perkeliu žiūrovą į kitą pasaulį, į neįprastas ar net nepatogias situacijas. Šiais darbais nagrinėju medicinos industrijos ir medikalizacijos sukurtus galios mechanizmus sovietmečio laikotarpiu. „Medikalizacija – tai žmogaus būklės bei jo problemų interpretavimas kaip medicininių, t. y. žmogaus tapimas medicininio žvilgsnio objektu, medicininio autoriteto skvarba į kasdieninį gyvenimą, taip pat medicinos virsmas socialinės kontrolės forma“, –  pasakoja G.Gervickaitė.

Parodos pavadinimas „03” – tai ne tik atpažįstamas skubios pagalbos kodas, bet ir kodas į G.Gervickaitės darbus, kuris atskleidžia sudarytų elementų eigą: pirmasis elementas – iliustracija; antrasis  – pasirinktas vaizdinys, fonas; trečiasis – dviejų elementų jungtis. Paklausta, kokios yra jos kūrybos inspiracijos, menininkė teigia, kad medicinos tema jai yra artima, o anksčiau remdavosi savo asmeninėmis patirtimis, turėtomis chirurginėmis operacijomis.

„Kadangi nebuvau nagrinėjusi sovietmečio medicinos, teko tik ją patirti, norėjau „įlįsti“ ten, kur dar nebuvau. Iš ties buvo labai įdomu vartyti medicinos vadovėlius skirtus būsimiems gydytojams. Kokie jie sudėtingi ir baisūs, tuo pačiu patrauklūs. Baisūs, nes pamatyti vaizdai nėra įprasti paprastam žmogui, ne medikui, kartais net gąsdinantys, kaip kokie iš siaubo filmo. O patrauklūs, nes labai įdomu pamatyti visokias konstrukcijas, kaip jos dera su žmogaus kūnu ir panašiai“, – teigia G.Gervickaitė.

Gabrielė Gervickaitė (1982 m.) yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė, 2011 m. baigusi magistrantūros tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, kuruoja meninius socialinius projektus – parodas. G.Gervickaitės paroda „03” yra galerijos galerija „Meno niša“ projekto „Meno Erdvė Jauniems Menininkams“ dalis.

Parodos atidarymas kovo 28 d. 18 val., paroda „03“ veiks iki balandžio 14 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Galerijos rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė

Meno nišos inf.

Galerijoje „Meno niša“ menininkė Monika Furmana pristatys savo naujausių kūrinių parodą „Eat myself, drink myself“, kurią bus galima pamatyti nuo vasario 28 d. Menininkė savo kūriniuose provokatyviai ir drąsiai dekonstruoja moters kūną, keičia jo tapatybę.

M.Furmanos (Furmanavičiūtės) pavardė plačiau tapo žinoma 2008 m., jai pradėjus aktyviai dalyvauti grupinėse parodose. Tais pačiais metais Vilniaus dailės akademijoje ji baigė tapybos bakalauro studijas, 2010 m. – magistro, 2016 m. M.Furmana įgijo ir meno doktorantės laipsnį. Menininkė yra surengusi 14 solo parodų. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Belgijos, Suomijos ir JAV kolekcionieriai, taip pat „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejus.

M.Furmanos tapyboje svarbus daikto ir kūno santykis, daikte slypinti gyvybė ir kūno sudaiktėjimas. Ji teigia, kad šie du sluoksniai palaipsniui ėmė jungtis į vieną kiborgę, moterį – mašiną, moterį ir į jos kūną įsiskverbusią istoriją, kuri kaupiasi kaip našta, auga ir maitinasi jos pačios kūnu, tampa neišvengiamybe.

Menininkės kūriniuose dekonstruotų kūnų reprezentacija atveria giluminį paveikslų sluoksnį, kuriame grumiasi kontrastingos realybės bei užduodami provokatyvūs klausimai. M.Furmana pasakoja, kaip gimė naujausia paroda.

– Monika, pagrindinė tavo kūrybos tema – moteris ir jos kūnas. Papasakok, kaip ja susidomėjai ir koks kelias buvo iki jos?
– Viskas susiklostė kažkaip savaime, mažais žingsneliais formuojant save kaip menininkę, kaip žmogų dar studijuojant pirmuose kursuose. Tikrąją prasmę tapyboje radau surišusi ją su savo realiu gyvenimu, įtikėjus tiek, kad paveiksle tvyrantis laikas man tapo realesnis už mano gyvenimą. Labiausiai žavi galimybė suręsti naują, iki tol ant žemės neegzistavusį organizmą ir paleisti jį savarankiškam gyvenimui. Visi mes įkalinti savo kūnuose. Man pavyksta laikinai išslysti iš savojo į naujai sukurtą.

– Kaip gimė šios parodos kūriniai?
– Kūriniai gimė garaže, kurį paverčiau mano kūrybos slapta oaze. Be langų, be durų – vienintelis kelias – internetas, nuotraukos ir mano patirtis.

– Esi pasakiusi „Matuojuosi tapatybes, kaip rūbus. Tik visada jaučiuosi besirengianti svetimą, kol kas nerandu savojo“.  Ar tai vyksta per tapybos procesą?
– Tas „matavimasis” vyksta tapyboje ir gyvenime. Kartais nebeapčiuopiu ribos tarp jų, kartais realiai persikūniju į kažką kitą ir stebiu save iš šalies, režisuoju situacijas, improvizuoju. Tai toks ypatingas mano laikas, transcendencija.

–  Kokios tapatybės tau yra įdomiausios?
– Man patinka neišbaigtas būvis. Kuomet žmogus dar geba keistis, ieškoti, reaguoti, kvestionuoti save ir aplinką. Tvirtos, kategoriškos tapatybės man kelia siaubą, tai tam tikra rūšis zombių. Tikiu, kad dvejonėje slypi išmintis.

 – Tavo tapyboje dažnai  grumiasi kontrastai: kūniškumas ir daiktiškumas, realybė ir fikcija, sakralumas ir nuopuolis. Kodėl tave žavi šių skirtingų dalykų supriešinimas, kuris išprovokuoja dramatišką ir kartais šokiruojantį rezultatą?
– Gyvenimas yra kontrastingas. Kartais žmonės užsiliūliuoja, gyvena tam tikram savo susikurtam burbule. Mano, kaip menininkės, tikslas sprogdinti tuos burbulus. Permąstyti naujai, kas yra šventa šiandieninėje visuomenėje ir pabendrauti su demonais iš arčiau.

Monikos Furmanos tapybos paroda „Eat myself, drink myself“ veiks vasario 28-kovo 17 d. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi galerija „Meno niša“ mini savo 15 metų veiklos sukaktį ir ta proga pristato specialų projektą. Nuo gruodžio 2 d. galerijos lankytojai kviečiami į žinomo lietuvių menininko Kęstučio Svirnelio parodą „Šerstis“. Kinetinius objektus, instaliacijas kuriantis menininkas savo kūryboje analizuoja kapitalizmo, vartotojiškumo, liberalizmo, demokratijos, žmogaus ir jo vaidmens sistemoje temas.

Kęstutis Svirnelis (g. 1976) gyvena ir kuria Vokietijoje, po skulptūros studijų Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnį įgijo Valstybinėje meno ir dizaino akademijoje Štutgarte. Menininkas jau yra surengęs septynias personalines parodas ir dirba visame pasaulyje: savo kūrybą eksponuoja ne tik Vokietijoje ir Lietuvoje, bet ir Anglijoje, Austrijoje, Turkijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje ir JAV. K.Svirnelio kūrinus galerija „Meno niša“ taip pat sėkmingai yra pristačiusi meno mugėse „ArtVilnius“, „Positions Berlin“ ir prestižinėje „Vienna Contemporary“.

Galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė džiaugiasi, kad per 15 galerijos veiklos metų pavyko sėkmingai įsitvirtinti tarptautinėje meno scenoje bei ten pristatė ne tik K.Svirnelį, bet ir kitus žinomus Lietuvos kūrėjus. „Mūsų galerija yra subūrusi įvairių sričių ir medijų menininkų ratą, sėkmingai organizuoja jų parodas ir atstovauja meno mugėse pasaulyje: Vienoje, Berlyne, Briuselyje, Londone, Paryžiuje ir kitur. O nuo 2009 m. mūsų inicijuota meno mugė „ArtVilnius“ taip pat prisideda ne tik prie Lietuvos menininkų žinomumo didinimo tarptautinėje rinkoje, bet ir prie Vilniaus kaip kultūros ir šiuolaikinio meno sostinės vardo garsinimo“, – pasakoja D.Stomienė.

Personalinėje parodoje „Šerstis“ menininkas ir toliau plėtoja globalias ir bendražmogiškas temas, tačiau kalba paprastai, suprantamai, ir šį kartą dzūkiškai. Nuolat pabrėždamas dzūkišką kilmę (K.Svirnelis kilęs iš Zervynų k.,Varėnos raj.)  ir neneigdamas švabiškos vokiečių kultūros, kurioje gyvena jau 15 metų, įtakos. Abi skirtingai mažos kultūros, tačiau išskirtinės, atpažįstamos, turinčios savo dialektą, tradicijas ir identitetą. Paroda vyks Lietuvoje, todėl parodos pavadinimas tarmiškas „Šerstis“ (kailis), o dar tiksliau dzūkiškai „Šerscis“.

„Kaip ir visos K.Svirnelio kūrybos, taip ir šios parodos svarbus elementas bus medžiaga, tiksliau kailis: dirbtinis, natūralus, pirktas ar rastas patiltėje, labai švelniais ir šiurkščiais šeriais. Taip pat plastikinės figūros ir motorai. Judantys, kinetiniai objektai trikdys, sukeldami dviprasmiškų minčių. Toks ir yra menininko tikslas – pastatyti žiūrovą į nepatogią ir dviprasmišką situaciją. Provokuoti mintį, emociją per judesį, medžiagą ir formą. Aktyvinti mintis apie vertybių sistemą: degeneraciją, deseksualizaciją ir demokratiją“, – teigia parodos kuratorė Sonata Baliuckaitė.

K.Svirnelio paroda kuriama specialiai galerijos „Meno niša“ erdvėms. Nors joje bus naujų ir ankščiau sukurtų objektų, menininkas mato parodą, kaip vientisą instaliaciją sudarytą iš daugybės objektų ir itin aktualią šių dienų kontekste. Pasak K.Svirnelio slenkantis Gedimino pilies kalnas, tai ne tik skūra, paviršius. Kai slenka, tai viskas griūna iš vidaus iš esmės, o visuomenės situacija, demografinė, ekonominė, kuri vyksta šiuo metu paverčia Gedimino kalną tarsi Lietuvos simboliu, įvaizdina situaciją – sistemos, vertybių ir pan. Giluminės problemos pasireiškia išorinėmis nuošliaužomis. Savo kūrinius jis taip pat įvardija kaip vaizdinius ir teigia kuriantis absurdišką meną absurdiškam pasauliui.
Kęstučio Svirnelio paroda „Šerstis“ veiks nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 16 d.. Galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.

Meno nišos inf.

Paskutinį spalio penktadienį Vilniuje, Auksakalių gildijos galerijoje „Meno niša“, buvo atidaryta VII tarptautinė emalio meno bienalė „Vilnius 2017” ir paskelbti bienalės laureatai.
Galerijos vadovė Diana Stomienė šventinio vakaro metu pasakojo, kad galerija „Meno niša“ dirba dviem kryptimis. „Mes aktyviai dalyvaujame šiuolaikinio meno scenoje, vykstame į tarptautines meno muges, pristatome garsių Lietuvos menininkų bei jaunų, kylančių talentų kūrybą, bet tuo pačiu nuo galerijos įkūrimo pradžios puoselėjame emalio meno tradicijas. Penkiolikos metų veiklos sukaktį mininti galerija emalio bienales rengia nuo 2005 metų“, – pasakojo D.Stomienė.

Šiemet galerija „Meno niša“ ir parodos kuratorė, juvelyrė Marytė Dominaitė į septintąją bienalę pakvietė menininkus iš 11 pasaulio šalių: Japonijos, Venesuelos, Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Kanados, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir Prancūzijos. Visus bienalėje pristatytus kūrinius vertino profesionalų komisija: juvelyrai Tamara Sergijenko (Estija) ir Sigitas Virpilaitis bei menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė.

Pagrindiniu prizu – galerijos „Meno niša” auksinis angelu MAGĖ su deimantu jau antrus metus iš eilės buvo apdovanota Vita Pukštaitė-Bružė, šis įvertinimas skirtas už diptiką „Karalius ir Karalienė mano“. Už  naujas idėjas emalio mene įvertinti Rūtos Jurkūnaitės-Bruožienės (1978-2017) kūriniai. Menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė apdovanota už konceptualų kūrinį „Puodas/Papuošalas“. Tradicinio emalio meno technikos panaudojimo meistryste komisiją sužavėjo Tado Deksnio sukurti indai.

Renginyje dalyvavusi Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėja Dalia Bardauskienė taip pat pasveikino emalio meno bienalės „Vilnius 2017” dalyvius ir penkis iš jų apdovanojo Vilniaus miesto savivaldybės padėkomis: už konceptualų sprendimą įvertinta Aistė Navasaitienė, už emalio tradicijos puoselėjimą – Ramunė Jundaitė-Misevičienė, ryškiausiu debiutu pripažinta N.Poškutė-Jukumienė. Yaroslava Kellermann (Lenkija/Ukraina) įvertinta už emalio technikos įvaldymą, o T.Deksnys apdovanotas už idėjos ir formos vienovę. Bienalės rėmėjo „Baltaxia“ prizais apdovanoti Edvinas Busarovas, Kęstutis Stanapėdis, Noga Harel (Estija) ir Kertu Vellerind ( Estija).

Vertinimo komisijos pirmininkė, menotyrininkė d. J.Ludavičienė teigia, kad emalio meno bienalėje rodoma daugiau nei pusšimtis kūrinių, sukurtų menininkų iš 11 pasaulio šalių, pristato spalvingą ir įsimenančią emalio meno panoramą.

„Akivaizdu, jog menininkai išlaiko ryšį su tradicija, siekiančia pirmą tūkstantmetį prieš Kristų ir išlikusia neužmiršta, bėgant amžiams. Septintojoje bienalėje eksponuojami kūriniai akivaizdžiai demonstruoja ir emalio technikos subtilumą, ir trauką menininkams, ir jos konceptualumą, kalbant apie pačias įvairiausias temas “, – teigia J.Ludavičienė.

Bienalės „Vilnius 2017” dalyviai: Anna Mercedes Carvallo (Venesuela), Cecilia Gubitosa (Italija), Gabrielle Castonguay (Kanada), Hiroko Hayata (Japonija), Yaroslava Kellerman (Lenkija/Ukraina), Jean-Martial Moreau (Prancūzija), Kertu Vellerind (Estija), Nuria Lopez Ribalta (Ispanija), Sofia Etsadashvili (Gruzija), Noga Harel (Estija), Rasa Taluntytė, Vidas Babianskas, Kęstutis Stanapėdis, Marytė Dominaitė, Vita Pukštaitė-Bružė, Tadas Deksnys, Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė (1978–2017), Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Edvinas Busarovas, Dovilė Žydelienė, Dalius Razauskas, Aistė Navasaitienė.

Bienalės „Vilnius 2017” paroda veiks iki lapkričio 17 d., galerija „Meno niša“ dirba II – V 12 – 18 val. VI 12 – 16 val.